- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- II-62-239/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00284-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pažeidėjas
- A. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017-09-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-118554863-17 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų r. PK) 2017-09-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-118554863-17 (toliau – Nutarimas), konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas. Nustačius, jog yra visi administracinio nusižengimo požymiai, prašo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo- neskirti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. skunde nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo nusižengimo sudėties, o paskirta nuobauda neproporcinga pažeidimo, kurio padarymu yra kaltinamas, pobūdžiui ir pavojingumui bei jam kilsiančioms neigiamoms pasekmėms. Jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė dėl transporto priemonės lenkimo draudžiamoje vietoje, o būtent: sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Šalutinis kelias iš dešinės“. Draudimas lenkti, galioja nuo kelio ženklo, įspėjančio apie šalutinį kelią, pradžios. Toje vietoje, kur A. L. išvažiavo į kairiąją kelio juostą, pradėdamas priekyje važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrą, kelio ženklo „šalutinis kelias iš dešinės“ dar buvo nematomas dėl didelio atstumo, kelio linija toje vietoje nebuvo ištisinė, nebuvo kelio ženklo „lenkti draudžiama“, todėl nebuvo galima nuspėti ir numatyti, kad pradėjus lenkimo manevrą, jį bus galima užbaigti tik pravažiavus kelio ženklą „šalutinis kelias iš dešinės“. Kelių transporto priemonių kolona priekyje judėjo lėtai. Šios kolonos priekyje važiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris užfiksavo pažeidimą. Be to, pareigūnai automobilių kolonos priekyje važiavo ypač lėtai, t. y. žymiai mažesniu greičiu, nei leistinas maksimalus greitis toje kelio ruožo atkarpoje, todėl ir buvo išprovokuotas poreikis lenkti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik atlikdamas lenkimo manevrą (važiuodamas kairiąja kelio puse) pastebėjo, jog dešinėje pusėje yra kelio ženklas „šalutinis kelias iš dešinės“. Išvydęs įspėjantį kelio ženklą mėgino persirikiuoti į dešinę važiuojamojo kelio pusę, tačiau dėl automobilių kolonos, nesant atstumo tarp transporto priemonių, buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti priešais policijos pareigūnų automobilį. Vairuotojas, siekdamas išvengti pavojaus kilimo rizikos eismo dalyviams, užbaigė pradėtą lenkimo manevrą, tačiau vėliau nei tikėjosi. Pažymi, jog tuo metu, kai atliko lenkimo manevrą įvertino eismo sąlygas, t. y., kad priešais atvažiuojančių transporto priemonių nėra, kad neviršys leistino greičio. Taigi, įvykis nekėlė grėsmės aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, lenkimo manevras nebuvo neatsakingas, pavojingas ar keliantis grėsmę. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad nebuvo užfiksuota lenkimo manevro pradžia. Duomenų, paneigiančių, jog lenkimo manevras pradėtas dar nesant kelio ženklo „šalutinis kelias iš dešinės“, nėra. Be to, nebuvo kirsta ir ištisinė kelio linija. Tačiau teismui visgi manant, kad administracinio nusižengimo požymiai asmens veiksmuose yra, būtina atsižvelgti ir įvertinti, jog skundžiamu nutarimu paskirtas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams yra nepagrįstas, kadangi lenkimo manevras nebuvo pavojingas, chuliganiškas. Lenkimo metu žala niekam nebuvo padaryta, pavojus kitiems transporto dalyviams ar pėstiesiems nesukeltas, avarinės situacijos požymių nenustatyta, kiti asmenys dėl lenkimo manevro nesiskundė. Toje vietoje yra tiesus kelias, geras matomumas, transporto priemonės buvo aplenktos saugiai, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, todėl vairuotojo veiksmai negali būti vertinami kaip lengvabūdiški ir neatsakingi bei sukėlę pavojų eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai.. Teisė vairuoti transporto priemonę A. L. ypatingai svarbi dėl to, jog vykdo individualią taksi veiklą, tai yra vienintelis jo pragyvenimo ir pajamų šaltinis. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio įstojo mokytis į Alytaus profesinio rengimo centrą logisto-ekspeditoriaus specialybę. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę trims mėnesiams, ilgam laikui prarastų visas gaunamas pajamas, neturėtų galimybės vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, tad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, nors ir trumpam lakui, būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė kilsiančioms neigiamoms socialinėms ir materialinėms pasekmėms. Tęsdamas darbą ir gaudamas pastovias pajamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų finansiškai pajėgus sumokėti paskirtą baudą, tęsti mokslą, o nuobaudos tikslai atitiks įstatyme numatytus tikslus.
Pareiškėjas A. L. teismo posėdyje palaikė skundą bei papildomai paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau pažymi, kad pradėdamas lenkimą nematė ženklo, įspėjančio apie šalutinį kelią iš dešinės. Sutinka, kad manevrą užbaigė už ženklo, bet manevrą pradėjo tuomet, kuomet ženklo dar nebuvo ir nebuvo ištisinės linijos. Sutinka su tuo, kad jam būtų skirta bauda, tik nesutinka, jog būtų skirta teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų r. PK) atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad A. L. padarytas administracinis nusižengimas yra grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi , jog institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą asmens atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
A. L. 2017 m. rugpjūčio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 39ANP-113818101-17 (toliau – Protokolas), už tai, kad jis 2017-08-18, 20.val. 48 min. Trakų r. sav., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 32,00-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen P. V., valst. Nr. T16738, sankryžoje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 140.1. punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu A. L. paskirta 85 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Atsižvelgiant į tai, kad A. L. nesutiko su jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena ir jam skirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, Trakų r. PK 2017-09-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-118554863-17 (toliau - Nutarimas) A. L. už minėtą nusižengimą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nesustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas kaip administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
A. L. su padarytu administraciniu nusižengimu nesutinka, skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o nutarimo nepanaikinus, taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pagal KET 140.1 punktą, lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Pačio lenkimo fakto sankryžoje pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ nepastebėjo, be to, laiku grįžti į savo važiavimo juostą jam trukdė lenkiamų automobilių srautas, o patį lenkimo manevrą išprovokavo ypač lėtai priekyje automobilių kolonos važiavęs policijos ekipažas.
Su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal KET įspėjamieji ženklai , tai kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra priskirtas, būtent, prie įspėjamųjų ženklų, kurie pagal KET reikalavimus ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.
Susipažinęs su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla teismas daro išvadą, kad pažeidėjo argumentas, jog įspėjamojo ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, jis nematė, yra niekuo nepagrįstas. Prieš pradedant lenkimo manevrą vairuotojas privalo įvertinti situaciją. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra įrašo laiku 19.41.59. Iš galinio vaizdo įrašo matyti, jog A. L. vairuojamas automobilis, kairiąja kelio juosta prie policijos automobilio, lenkdamas paskui policijos automobilį važiuojančią transporto priemonę priartėja 19.42.10 įrašo laiku, ir policijos ekipažą aplenkia pravažiavus sankryžą 19.42.14 įrašo laiku. Matyti, jog prieš sankryžą, įrašo laiku 19.42.06 – prasideda kelio ruožą žyminti siaura ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus ir draudžianti paženklintose kelio ruožuose važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Taigi, A. L., tiek automobilį, važiuojantį paskui policijos ekipažą, tiek patį policijos tarnybinį automobilį, lenkė siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo nepastebėti įspėjančio kelio ženklo, juolab, kaip minėjo ir pats pažeidėjas bei policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime, eismo sąlygos buvo pakankamai palankios, matomumas geras. Priešingai, vairuotojas šį kelio ženklą privalėjo matyti ir įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, bei privalėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. A. L. argumentą, kad jam grįžti į savo kelio ruožą trukdė automobilių kolona, nes automobiliai važiavo arti vienas kito, teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Nors sutinkamai su KET 138 punktu, lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl kitų vairuotojų kaltės pareiškėjas negalėjo laiku užbaigti lenkimo manevrą. Pats pareiškėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevrą nespės užbaigti iki sankryžos, kadangi atstumas iki jos nuo įspėjamojo ženklo yra gana nedidelis – 150-300 m. Taigi, kelyje nebuvo kilusios jokios kliūtys, trukdančios tinkamai įvertinti susitariusią situaciją. Be to, teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, jog lenkimą išprovokavo ypač lėtas policijos automobilio greitis. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos ekipažas važiavo vidutinišku 90km/h greičiu, t.y. didžiausiu leistinu greičiu šiame kelio ruože.
Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas įspėjančiojo kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galėjo nepastebėti, tačiau turėjo ir privalėjo pastebėti kelio ženklinimo liniją 1.6 (artėjimo linija), kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos 1.1, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. L. net ir nematydamas, kaip jis pats nurodo, įspėjamojo kelio ženklo, privalėjo vadovautis ženklinimo linijomis, kurios jį perspėjo, kad artėjama prie ištisinės linijos 1.1, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, tačiau toliau, pažeisdamas KET reikalavimus, tęsė lenkimo manevrą.
Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, pareiškėjas privalėjo matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, privalėjo matyti kelio ženklinimo liniją, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 str. 1 d., padarymą. Teismas, įvertinęs tai, kad A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, konstatuoja, kad skundžiamu pareigūno nutarimu jam pagrįstai buvo paskirta minimali ANK 420 str. 1 d., sankcijoje numatyta bauda, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 87ANN-118554863-17 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Prašydamas taikyti švelnesnę atsakomybę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Byloje nustatyta, kad A. L. nuo administracinės teisenos pradžios neigė padaręs nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.
Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, nagrinėjamu atveju, A. L., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirta minimali 170 Eur bauda ir minimalus trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai svarbi, nes vykdo individualią taksi veiklą, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis. Tačiau teismas pažymi, kad minėti skundo argumentai negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog net gi tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). A. L., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo tikslias, o jos netekus turės dėl to didelių nepatogumų, turėjo elgtis ypatingai atsakingai. Pasielgęs lengvabūdiškai, asmuo turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimus padariusius asmenis, tačiau ir paveikti asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonė yra skirta administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti (ANK 27 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik palikus nepakeistą, A. L. skirtą, administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi ir tai, kad kiekviena skiriama nuobauda sukelia ir turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Asmenys apie teisės pažeidimo rezultatą yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir pareiškėjo skundo argumentus, sprendžia, kad A. L. paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam trijų mėnesių terminui, yra teisinga ir protinga, ją paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas atvejis nėra ypatingas, išimtinis atvejis, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai; pažeidėjo asmenybė nėra išskirtinai teigiamai charakterizuojama.
Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde ir teismo posėdyje nurodyti priimto Nutarimo nepagrįstumo dėl administracinio poveikio priemonės termino paskyrimo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos Nutarimo pagrįstumui, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nutarime nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas išspręstas teisingai, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Nutarimą keisti nėra pagrindo, o A. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641-642 straipsniais,
nutaria:
A. L. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-118554863-17 (ROIK: 17071402816) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.