- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-534-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04506-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- A. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), teistas 2017 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laiką nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. 2019 m. vasario 1 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu smurtavo prieš savo šeimos narę - dukrą J. O., t. y. vieną kartą ranka suduodamas J. O. į veidą, dešinę akį, šiais savo veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, taip nežymiai sutrikdydamas savo šeimos narės - dukters J. O. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo buvusi sutuoktinė V. O., sūnus E. O., dukra J. O. ir jos draugas I. R.. Su J. O. sutaria gerai, pykstasi retai. 2019 m. vasario 1 d. apie 20.00 val. į namus grįžo neblaivus. Jis I. R. pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis pastoviai būna pas jį namuose. Jį erzina, kad svetimas žmogus pastoviai sėdi jo namuose. Bekonfliktuojant su I. R., jis jį pradėjo stumdyti, dėl ko jam suplyšo marškiniai. Jis vieną kartą nestipriai alkūne sudavė I. R. į nugarą. Į jų konfliktą įsikišo dukra J. O.. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena dėl girtumo. Gali būti, kad į konfliktą įsikišus dukrai J. O., jis jai vieną kartą sudavė į veidą. Jis nepamena, į kurią tiksliai veido vietą pataikė J. O., gali būti, kad į dešinę akį. Netrukus J. O. ir I. R. kažkur išėjo, gal į kambarį. Jis nuėjo į virtuvę, kur būdamas išgirdo, kad I. R. skambina policijai. Po kurio laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis nepastebėjo, ar ant J. O. veido buvo kokių nors smurto žymių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Jis J. O. atsiprašė, mano, kad ji jam atleido (b. l. 64-66, 75-78).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji J. O. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu A. O., motina V. O., broliu E. O.. Su tėvu sutaria blogai, beveik nebendrauja. Kai A. O. būna neblaivus, yra linkęs konfliktuoti, nuolat ieško priekabių, kartais būna agresyvus. Ji neblaivaus A. O. vengia. Dažniausiai, kai tėvas girtas pradeda konfliktuoti, pagąsdina, kad iškvies policiją ir jis iš namų išeina. 2019 m. vasario 1 d. ji buvo namuose. Pas ją į svečius buvo atėjęs draugas I. R., kuris kartu negyvena, tik kartais savaitgalį pasilieka pernakvoti. Apie 20.00 val. į namus grįžo neblaivus A. O.. Iš pradžių tėvas nekonfliktavo. Netrukus I. R. susiruošė eiti į namus. Prie I. R. priėjo jos tėvas ir jam pradėjo priekaištauti, kad jis nemoka už butą mokesčių, kad pas ją ateina. I. R. tylėjo. Mano, kad A. O. supyko ant I. R. dėl to, kad jis nekreipė į jo priekaištus jokio dėmesio, todėl jam vieną kartą ranka sudavė į nugarą. Smūgis buvo nelabai stiprus. Po suduoto smūgio I. R. ir A. O. susistumdė tarpusavyje. Ji bandė juos išskirti ir A. O. jai tyčia sudavė rankos kumščiu į veidą, pataikydamas į dešinę akį. A. O. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji I. R. atitraukė nuo A. O.. I. R. išėjo į laiptinę ir konfliktas baigėsi. I. R. apie įvykį informavo policiją. Ji apsirengė ir taip pat išėjo iš namų. Įvykio metu namuose mamos V. O. ir brolio E. O. nebuvo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Po įvykio tėvas dar labiau geria, konfliktuoja. Mano, kad ir šio konflikto priežastis yra alkoholis, nes būdamas blaivus, tėvas yra gana ramus, tyli, nesipyksta (b. l. 20-23, 24-27).
Liudytojas I. R. parodė, kad J. O. yra jo draugė, pas kurią nuvažiuoja savaitgaliais, kartais pasilieka nakvoti. Kartu su J. O. gyvena abu jos tėvai ir brolis. Su J. O. tėvu A. O. sutaria gerai, nesipyksta. 2019 m. vasario 1 d. pirmą kartą A. O. jam pradėjo priekaištauti, kad jis lankosi jo namuose. Apie 20.00 val. jis susiruošė važiuoti namo. Koridoriuje avėsi batus, prie jo priėjo A. O. ir jam pasilenkusiam vieną kartą rankos alkūne sudavė į nugarą. Jam neskaudėjo, A. O. dėl to jokių pretenzijų neturi. Po suduoto smūgio jis ir A. O. susistumdė tarpusavyje. Netrukus į jų konfliktą įsikišo J. O.. A. O. vieną kartą ranka sudavė J. O. į veidą. J. O. sakė, kad jai skaudėjo. J. O. jį ir A. O. išskyrė, jis išėjo į laiptinę, kur netrukus atėjo J. O.. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Kiek jam yra žinoma iš J. O. pasakojimų, būdamas girtas A. O. yra agresyvus, linkęs konfliktuoti. Jis anksčiau nėra matęs, kad A. O. konfliktuotų su kuriuo nors šeimos nariu ar smurtautų prieš juos. J. O. yra sakiusi, kad tėvas smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji neįvardijo, ar smurtavo prieš ją, ar prieš kitą šeimos narį. Dėl suduoto smūgio J. O. atsirado kraujosruva prie dešinės akies (b. l. 42-45).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra vakarinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą niekas nepaimta (b. l. 10-11).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad apie 20.23 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo draugės tėvas puola muštis, konfliktuoja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. R. ir J. O.. Įvykio vietoje nustatyta, kad tėvas A. O. žodinio konflikto metu dukrai J. O. sudavė kelis smūgius ranka į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat užsipuolė ir I. R., kurį išvadino necenzūriniais žodžiais. Smurtą patyręs asmuo - J. O. paaiškino, kad smurtas pasireiškė suduotais smūgiais į veidą, sudavė apie du kartus, tokiais veiksmais A. O. savo dukrai sukėlė fizinį skausmą. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai - patinimas dešinėje galvos pusėje. Nefiksuota, ar anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nebuvo. Smurtu įtariamas A. O. paaiškino, kad nieko nedarė, daugiau paaiškinti atsisakė. A. O. pristatytas į Panevėžio apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą A. O. elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo naudotos (b. l. 15-16).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. O. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 39).
Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo dukters atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios J. O. bei liudytojo I. R. duotais parodymais, specialisto išvados bei tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis. Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. O. 2019 m. vasario 1 d. apie 20.00 val. namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą J. O., t. y. vieną kartą ranka sudavė J. O. į veidą, dešinę akį, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – dukters J. O. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad A. O. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sveikatą sutrikdė savo dukters atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 106-108). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.
Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. O. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė dar neišnykus teistumui (b. l. 85-87), administracine tvarka baustas (b. l. 92-97), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83-84, 104, 105), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 100, 103). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, tik jo trukmę nustatant nežymiai didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu – įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas A. O. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 1 d. 20.45 val. iki 2019 m. vasario 2 d. 14.34 val. (1 para) (b. l. 51-52, 53-54).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 79-81).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. O. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti A. O. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 1 d. 20.45 val. iki 2019 m. vasario 2 d. 14.34 val. (1 parą).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme A. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. O., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.