Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: metalinė detalė – savadarbio revolverio būgnelis, 2 vnt. ginklų kortelių, tūtelės, kulkos ir šoviniai (voke Nr. 1 – 2 vnt. tūtelės, SPP Nr. 111853 – 1 kulka, voke Nr. 2 – 17 vnt. tūtelių, 4 vnt. kulkų, 1 vnt. šovinys), metalinė dėžutė su paraku, skardinė dėžutė su paraku, 9 vnt. objektų (3 vnt. tūtelių, 3 vnt. kulkų, kulka ir tūtelė bei tūtelė), medinė dėžutė, sudėta į specialų paketą Nr. 111794, 272 vnt. šovinių dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. 219006, 145 vnt. šovinio dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. 215697, savadarbis šaunamasis ginklas ir tūtelė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 punktu, laikoma šaunamuoju ginklu, tai yra savadarbį šaunamojo ginklo pagrindinės dalies pusgaminį – savadarbio revolverio būgnelį, kurį 2016 m. gegužės 31 d. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai;

1.2. jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo šaudmenis: 2 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro C kategorijos revolveriams, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2016 m. gegužės 31 d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini);

1.3. jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė: svaidomo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė – 77 g, skirtą lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui, taip pat savadarbės sprogstamosios medžiagos ar savadarbio sprogmens gamybai; o laikotarpiu po antro pasaulio karo, tiksliau nenustatytu laiku iki 2016 m. birželio 21 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, kurio masė – 114 g, skirtą artilerinių šaudmenų išmetančiųjų užtaisų gamybai, kurį taip pat galima naudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą;

1.4. jis, 2014 metais, tiksliai nenustatytu laiku, savo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš santechninio metalinio vamzdžio pasigamino šaunamąjį ginklą, o būtent ant vamzdžio gale suformuoto išorinio sriegio užsukamo dangtelio, atliekančio užrakto funkciją, centre suformavo kiaurymę, į kurią įstatė vinį, atliekančią daužiklio funkciją bei vinies galvutę uždengė metalinės skardos gabalėliu, po ko, kitą skardos kraštą pritvirtino prie užsukamo dangtelio, tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasigamino tinkamą šaudyti savadarbį vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 26,5 kalibro signaliniais šoviniais arba savadarbiais šoviniais, pagamintais iš 26,5 mm kalibro signalinio šovinio tūtelės su kapsule, parako užtaiso ir kietojo užtaiso, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu civilinėje apyvartoje draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2016 m. birželio 21 d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad tiek paties J. D. pripažinimas, tiek kiti teismo ištirti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo J. D. veiką – neturint leidimo gaminti, įgyti, laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas – vertinti kaip praradusią pavojingumą. Teismas pažymėjo, kad pas J. D. rasti ginklai bei šaudmenys išimti kratos metu, kurių jis pats savanoriškai nepateikė, juos laikė ilgą laiko tarpą. Be to, J. D. praeityje du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį pagrindo nėra. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – visuomenės saugumą, todėl J. D. gynėjo išsakyta nuomonė, jog rasti daiktai yra mažareikšmiai, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad kaltinamojo padaryta veika yra mažareikšmė. Dėl to teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. ir jo gynėjas advokatas G. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

3.1. Skunde teigiama, jog teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė situaciją, neatsižvelgė į realias galimybes taikyti BK 36, 37 straipsnius.

3.2. Nuteistasis pažymi, kad nors jis teistas 2 kartus, tačiau tai buvo seniai ir teistumas yra išnykęs, o jo turėti ginklai niekam nekėlė jokio pavojaus, buvo skirti apsigynimui, esant realiam pavojui, kadangi jis gyvena nuošalioje vietoje, bei kaip Lietuvos savanoris, būdamas principingas, turėjo ne vieną nedraugą.

3.3. Nuteistojo teigimu, teismo pozicija, kad jis šaudmenis laikė labai ilgą laiką, yra nelogiška. Nuteistasis sutinka, kad paraką laikė ilgą laiką, tačiau jį įsigijo būdamas vaikas, po karo ardydamas rastus senus šaudmenis, laikė juos kaip kolekcinę vertybę, jų niekam nebuvo galima panaudoti. Daugiau kaip 70 metų saujelė sudrėkusio parako negali sukelti niekam pavojaus.

3.4. Skunde nurodoma, jog kiti rasti šaudmenys (nors ekspertai ir pripažįsta šaunamaisiais ginklais) buvo tiesiog ginklų imitacijos, kolekcinės vertybės, jų realiai nebuvo galima kažkokiu tikslu panaudoti, nes buvo arba seni, arba detalės, arba skirti naujametiniam fejerverkui ir kuriuos gali pasigaminti bet koks mažametis vaikas.

3.5. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neužsiminė, jog nuteistajam yra aštuoniasdešimt septyni metai, nuo ginklų suradimo iki dabar praėjo 3 metai, todėl jokių fizinių galimybių panaudoti ginklą jis neturi, nebent tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei. Teismas taip pat dėl nuteistojo pavojingumo praradimo nevertino, kad jis serga onkologine liga.

3.6. Skunde teigiama, jog nuteistojo paskutinių 2 metų charakteristika patvirtina jo, kaip asmenybės ir piliečio, teigiamumą bei patvirtina, kad atsirado aplinkybės, kurios parodo, kad jo buvusi veika prarado pavojingumą. Teismas išvardino jo apdovanojimus ir diplomus, tačiau neįvardino jų, kaip teigiamus veiksnius, parodančius realią nuteistojo gyvenimo poziciją bei teigiamą asmenybę. Be to, nuteistasis yra Lietuvos savanoris, 1990 metais gynęs Lietuvą.

3.7. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad niekam nepadaryta žala. Taip pat skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – visuomenės saugumą, kadangi nuteistojo teigimu, jis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo asmeniškai ją gynė.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato G. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo J. D. apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčijama, o tik prašoma taikyti BK 36 ir 37 straipsnius ir baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukti. Taigi, šiais aspektais pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Dėl BK 36 straipsnio taikymo

5. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas tokį gynėjo prašymą vertina kaip nepagrįstą.

6. BK 36 straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi šis straipsnis įtvirtina du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: a) asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba b) asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių išorinių sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančių nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pvz. pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Be to, taikyti ar ne BK 36 straipsnį, yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti minėto straipsnio nuostatas. Šioje įstatymo normoje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2009).

7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 36 straipsnyje įtvirtintų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Šiuo atveju J. D. padarytos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas nėra išnykęs, t. y. nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra dekriminalizuota. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo paties J. D. asmenybę vertinti kaip praradusią pavojingumą. Vien tai, kad nuteistasis yra beveik 87 metų amžiaus, o nuo ginklų suradimo iki dabar praėjo 3 metai, nesudaro pagrindo spręsti, jog pasikeitė J. D. pavojingumas. Nors nuteistasis nurodo, kad jis serga onkologine liga, tačiau iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų negalima nustatyti ar liga yra sunki, nes juose tik nurodyta, kad J. D. 2018 m. liepos 3 d. buvo pašalintas navikas iš nugaros odos, o šiuo metu ligos eiga yra be pokyčių (2 t., b. l. 56–57). Pažymėtina ir tai, kad J. D. anksčiau net du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 10–11). Taigi, nors šie teistumai jau išnykę, tačiau jis išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, bei vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Be to, kaip buvęs savanoris, nuteistasis turėjo gerai žinoti, kad šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimui, įgijimui, laikymui yra reikalingas leidimas. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad J. D. ar jo padaryta veika tapo nepavojingi ir palengvinti nuteistojo teisinę padėtį taikant BK 36 straipsnyje numatytą institutą. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis jo gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai, nes tai savaime nereiškia, kad jis nėra pavojingas, o jokios kitos faktinės aplinkybės nepasikeitė. Gynėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo apdovanojimų ir charakteristikos taip pat vertinami kaip nepagrįsti, nes teismas įvertino juos skirdamas bausmę, nustatydamas bausmės terminą, bei spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei termino, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį pagrindo nėra.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

8. Taip pat apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

9. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme.

10. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajam J. D. BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

12. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali – nereikalaujanti kokių nors pasekmių atsiradimo, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių.

13. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai pavojinga, nes ja kėsinamasi į visuomenės saugumą, įstatymo leidėjas šią nusikalstamą veiką priskiria apysunkių nusikalstamų veikų grupei. Be to, už tokią veiką J. D. teisiamas nebe pirmą kartą, o tai taip pat leidžia spręsti apie jo ir vėl padarytos veikos pavojingumą, kuris siekia laipsnį, būtiną baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

14. Šiuo atveju J. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. neturėdamas leidimo, neteisėtai ne tik įgijo 2 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro C kategorijos revolveriams, bei pasigamino savadarbį vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 26,5 kalibro signaliniais šoviniais arba savadarbiais šoviniais, pagamintais iš 26,5 mm kalibro signalinio šovinio tūtelės su kapsule, parako užtaiso ir kietojo užtaiso, bet ir juos pakankamai ilgai neteisėtai laikė (šovinius – apie 4 metus, savadarbį šaunamąjį ginklą – apie 2 metus). Taip pat J. D., neturėdamas leidimo, neteisėtai ir pakankamai ilgai laikė savadarbį šaunamojo ginklo pagrindinės dalies pusgaminį – savadarbio revolverio būgnelį (laikė apie 2 metus), taip pat svaidomo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką (77 g), skirtą lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui, taip pat savadarbės sprogstamosios medžiagos ar savadarbio sprogmens gamybai (laikė apie 9 metus), bei pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką (114 g), skirtą artilerinių šaudmenų išmetančiųjų užtaisų gamybai, kurį taip pat galima naudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsniu, savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra apskritai draudžiami. Be to, iš byloje atliktų objektų tyrimų ir pateiktų specialistų išvadų (1 t., b. l. 64–67, 71–72, 117–118, 138–140) nustatyta, kad šoviniai, savadarbis šaunamasis ginklas, savadarbis revolverio būgnelis ir parakas yra tinkami naudoti. Dėl to atmestini apelianto ir jo gynėjo argumentai, kad pas nuteistąjį rasti šoviniai, šaunamasis ginklas, revolverio būgnelis, parakas turi būti laikomos tik kaip ginklų imitacijos ar kolekcinės vertybės, kurių iš esmės nebuvo galima panaudoti.

15. Nagrinėjamu atveju nurodyti J. D. neteisėti veiksmai patys savaime yra pavojingi, uždrausti įstatymo. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo veika niekam žalos nepadarė, net nekėlė realaus pavojaus, kadangi jo turėti ginklai skirti apsigynimui, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikšme.

16. Jei tik vertinant atskirai ir izoliuotai nuteistojo laikytų šaudmenų, jų dalių ar sprogstamų medžiagų kiekius (ko ir siekia apeliantas prašydamas veiką pripažinti mažareikšme), tai galimai ir susidarytų įspūdis, jog jie nėra dideli ir reikšmingi, tačiau teismas privalo vertinti situaciją visumoje. Būtent taip vertinant situaciją ir matyti, kad nuteistasis laikė net kelių rūšių šaudmenis ir sprogstamas medžiagas, šaudmens dalis, o taip pat dar ir pats pasigamino savadarbį šaunamąjį ginklą, kas nerodo, kad šios veikos yra pavienės ir atsitiktinės, o priešingai parodo kryptingą nuteistojo tyčią ne tik laikyti, bet ir gaminti civilinėje apyvartoje draudžiamus daiktus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagal veikos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą J. D. padaryta nusikalstama veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu, taip pat ir BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, ji negali būti pripažįstama mažareikšme. Dėl to nėra pagrindo J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal BK 37 straipsnį.

17. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo J. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.