Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-22 · Byla Nr. ATP-712-380/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
ATP-712-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00476-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
Z. B.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-712-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00476-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. 2014 m. birželio 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 12 d., apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,44 promilės alkoholio). Be to, jis nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 p. reikalavimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo Z. B. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d., administracinę nuobaudą – 30 Lt baudą; pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose ir galutinė nuobauda paskirta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 m. 6 mėn.

Šalies argumentai

Z. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalį dėl ATPK 126 str. 1 d. nubaudimo panaikinti ir priimti naują nutarimą, nes Z. B. ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pripažįsta, kad pažeidė ATPK 124¹ str. 7 d. reikalavimus, tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes buvo jį palikęs darbe. Po darbo su draugu A. B. nutarė išgerti, todėl sustojo pakelėje ir sėdėdami automobilyje vartojo alkoholį, tačiau po to automobilio apeliantas nevairavo. Pro šalį ėjusio M. S. paprašė, kad vėliau parvežtu juos namo ir jam atidavė automobilio raktelius. Teigia, kad teismas liudytojų A. B. ir M. S. parodymus vertindamas kritiškai padarė neteisingą išvadą. Mano, jog policijos pareigūnų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir buvo suinteresuoti. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog apeliantas automobilį vairavo neblaivus.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į Z. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą. Z. B. nurodyta versija, jog jis automobilio nevairavo būdamas neblaivus, o tik sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį yra nepagrįsta, kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įrodyta, surinkta ir pateikta administracinės bylos medžiagoje. Nuobauda paskirta pagrįstai, ji yra adekvati padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d. ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad Z. B. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog Z. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, be to, pats Z. B. neginčija fakto, kad 2014 m. birželio 12 d. atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais dėl Z. B. neblaivumo fakto nustatymo, todėl jų nekartoja.

Liudytojai, policijos pareigūnai, K. V. ir R. K. parodė, kad gavo pranešimą, jog baltos spalvos „Audi“ automobiliu atvažiavę du jaunuoliai sumušė kitą jaunuolį. Vykstant į įvykio vietą, policijos pareigūnai K. V. ir R. K. pamatė važiuojantį baltą automobilį „Audi“, kuris priartėjus policijos automobiliui, sustojo ir išjungė šviesas. Privažiavę, pastebėjo, kad automobilyje sėdi du jaunuoliai. Prie automobilio vairo sėdėjo Z. B., kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo, patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 28). Pareigūnų parodymai nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, o aplinkybių dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti Z. B. nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu nenustatyta, todėl jokių abejonių dėl jų parodymų patikimumo nekyla. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar Z. B. vairavo automobilį, teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime rėmėsi liudytojų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismo posėdyje Z. B. parodė, kad sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje ir vartojo alkoholį kartu su A. B., bet automobilio išgėręs nevairavo. Einančiam pro šalį M. S. įdavė automobilio raktelius ir sutarė, kad vėliau M. S. juos parveš namo (b. l. 27). Tačiau policijos pareigūnams įvykio dieną Z. B. nurodė, kad jis tik sėdėjo vairuotojo vietoje, o automobilį vairavęs asmuo pabėgo (b. l. 4). Liudytojas A. B. parodė, kad automobilyje kartu su Z. B. gėrė alkoholį. Pro šalį ėjusio draugo paprašė, kad jis vėliau juos parvežtu namo (b. l. 28). M. S. patvirtino, jog A. B. prašė, jog jis vėliau parvežtų juos namo (b. l. 29). Nors liudytojai A. B. ir M. S. patvirtino Z. B. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, tačiau įvertinus tai, kad Z. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, A. B. ir M. S. parodymus vertinti kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Z. B. veikoje yra visi ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. B. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė