- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- eI-4947-362/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus su skundu, prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. P1-219P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“.
Pareiškėjos skunde (b. l. 2–12) nurodoma, kad 2018 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) direktoriaus įsakymu Nr. P1-219P, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Nurodė, kad vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. Al-2942, pareiškėja buvo įgaliota eiti UAB „Tavo pastogė“ valdybos narės pareigas, kurias pradėjo eiti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjos sutuoktinis A. P. 2016 m. kovo 7 d. įsidarbino UAB „Tavo pastogė“, santechniko pareigose. Vadovaujantis LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Interesų derinimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato kokie duomenys turi būti nurodyti deklaracijoje. 2016 m. kovo 8 d. R. P. patikslino privačių interesų deklaraciją, nurodydama apie sutuoktinio darbą UAB „Tavo pastogė“. Taip pat 2017 m. balandžio 18 d. papildė privačių interesų deklaraciją nurodydama, kad yra UAB „Tavo pastogė“ kolegialaus valdymo organo narys ir, kad UAB „Tavo pastogė“ dirba sutuoktinis. Mažeikių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko Administracijos ūkinių operacijų ir santykių tarp susijusių šalių vertinimą bei susipažino su įstaigoje sukurtomis kontrolės procedūromis, užtikrinančiomis, kad subjekto santykiai ir ūkinės operacijos tarp susijusių šalių būtų teisėti ir 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. KT8-131 rekomendavo vadovaujantis Interesų derinimo įstatymas 22 str. 2 ir 3 d., atlikti R. P. tarnybinės veiklos tyrimą, o kitiems rašte nurodytiems pavaldiems asmenims rekomenduoti vykdyti įstatymo reikalavimus. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. KT8-131 nurodyta, kad didžiausią riziką kelia ne R. P., bet kito Administracijos darbuotojo ir jo sesers galimi vieši ir privatūs interesai, nes Administracijos darbuotojas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą, ūkinį ir materialinį aprūpinimą bei turto priežiūrą, o administracijos darbuotojo sesers pareigybės aprašyme nurodyta, kad ji vykdo einamąją finansų kontrolę pagal gaunamus apskaitos dokumentus ir reikalauja iš atsakingų Administracijos darbuotojų visų būtinų dokumentų, reikalingų ūkinių operacijų teisėtumui pagrįsti ir einamajai finansų kontrolei vykdyti, tačiau šio darbuotojo atžvilgiu tyrimo Savivaldybės kontrolierė nerekomenduoja pradėti, kas įrodo, kad savivaldybės kontrolierė A. K. galimai turėjo išankstinį nusistatymą R. P. atžvilgiu ir tokiais veiksmais galimai diskredituoja Mažeikių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą bei nesilaiko 2013 m. gruodžio 17 d. Mažeikių rajono savivaldybės kontrolieriaus įsakymu Nr. KT1 -7 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų tarnybinės etikos taisyklių 4.2 punkto, kuriame nurodyta, kad taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad savivaldybės kontrolės ir audito veikla būtų atsakinga, veiksminga ir patikima bei nekeltų abejonių visuomenei dėl jos teisėtumo ir nešališkumo. 2017 m. gruodžio 4 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. Al-2608 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. 2017 m. gruodžio 6 d. R. P. pateikė prašymą UAB „Tavo pastogė“ direktoriui „Dėl atsistatydinimo iš valdybos narių“, kuriuo informavo, kad vadovaujantis UAB „Tavo pastogė“ įstatų 7.5 punktu, atsistatydina iš UAB „Tavo pastogė“ valdybos narių. 2017 m. gruodžio 7 d. Administracija, R. P. įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P13-7, kuriame nurodė, kad R. P. yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą - galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje valstybės tarnyboje dirbančių asmenų nusišalinimo nuo pavesto darbo užduoties tvarkos aprašo 8, 10.2, 10.3,10.4, 10.8 punktus. Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. Al-2608 sudaryta komisija, 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė motyvuotą išvadą Nr. P13-10 kurioje nurodė, kad komisija nekvestionuoja to, kad R. P. sutuoktinio darbovietė Interesų derinimo įstatymo formaliąja prasme laikytina jos privačiu interesu, bet vertinant R. P. elgesį vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais laikytina, kad R. P. atlikti veiksmai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jos sutuoktinio darbo sąlygomis, kadangi R. P. sutuoktinis įmonėje neina vadovaujančių pareigų, o dirba santechniko pareigose, kurios apima vandentiekio, šildymo, kanalizacijos ir nuotekų sistemų priežiūros ir remonto darbus ir įtakos įmonės valdymui daryti negali, tad laikytini nepakankamais realiam interesų konfliktui sukelti. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus Komisija padarė išvadą, kad R. P. tarnybinio nusižengimo nepadarė. 2018 m. sausio 25 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau — VTEK) susipažinusi su Administracijos direktoriaus 2017-12-04 įsakymu Nr. Al-2608 sudarytos komisijos 2017-12-21 motyvuota išvada Nr. Al-2608, rašte Nr. S-249-(1.5) konstatavo, kad atlikto tyrimo išvadoje pateikiama abstrakti informacija apie valdyboje nagrinėtus klausimus ir nusprendė pripažinti, kad R. P. veiklos vertinimas neatitinka Interesų derinimo įstatymo nuostatų ir pavedė tyrimą atlikti pakartotinai. 2018 m. sausio 29 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. Al-230 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė kitą komisiją (pakeistas komisijos pirmininkas) galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. 2018 m. vasario 2 d. Administracija, R. P. įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P13-1, kuriame nurodė, kad atsižvelgdami į VTEK pavedimą atliks pakartotinį tyrimą. R. P. yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą - galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje valstybės tarnyboje dirbančių asmenų nusišalinimo nuo pavesto darbo užduoties tvarkos aprašo 8, 10.2, 10.3,10.4,10.8 punktus. Administracijos direktorius, 2018 m. balandžio 27 d. vadovaudamasis LR Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, LR Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ir atsižvelgdamas į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. Al-601 sudarytos komisijos 2018 m. balandžio 11 d. motyvuotą išvadą Nr. P13-6 „Dėl Mažeikių savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vedėjos R. P. veiksmų, įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų“ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. balandžio 23 d. raštą Nr. S-1568-(1.5) „Dėl R. P. elgesio vertinimo“, pripažino, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja R. P. padarė tarnybinį nusižengimą: dalyvaudama ir balsuodama UAB „Tavo pastogė“, kurioje dirba jos sutuoktinis, valdyboje, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo ir nesiėmė aktyvių veiksmų išvengti intereso konflikto. Tokiais veiksmais sukėlė interesų konfliktą ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir skyrė tarybinę nuobaudą — pastabą.
Atsiliepimas
Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 87–89) nurodoma, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nesutinka su R. P. skundo reikalavimu panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. P1-219P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“, kurio pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nes mano, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjai paskirta teisėtai bei pagrįstai dėl šių priežasčių: Skundžiamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant ne tik į Išvadą, bet ir į 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S-1568-(1.5) „Dėl R. P. elgesio vertinimo“ pateiktą išvados įvertinimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltu jokiu abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3831- 520/2018; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A26l-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525'518/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus priima VTEK, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos ar kitų institucijų bei įstaigų atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, t. y.: 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsakovas atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimą, nustatė, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio ir 2 dalies nuostatas. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VTEK dėl išvados pateikimo. VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu. 2018 m. balandžio 18 d. pripažino, kad atsakovo atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Šiuose teisės aktuose išdėstytos nuostatos leidžia teigti, kad VTEK priimtas sprendimas, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, o tai reiškia, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai yra nustatęs, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, t. y. pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam galėjo būti ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas mano, kad Išvadoje buvo teisingai nustatyta, kad svarbi yra ne galimybė realizuoti pareigą nusišalinti, bet paties asmens elgesys, iškilus interesų konflikto situacijai. R. P. kreipiantis į Administracijos direktorių dėl nusišalinimo, Administracijos direktorius galėjo ir nepriimti R. P. išreikšto nusišalinimo bei galėjo įpareigoti ją dalyvauti tolesnėse sprendimų, susijusių su Įmone, priėmimo procedūrose. Šiuo atveju svarbu tai, kad R. P. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad interesų konflikto išvengtų, subjektyviai vertindama savo valdybos narės pareigas. Kitaip sakant, nagrinėjamu atveju reikšmingas tiesioginio vadovo informavimo faktas. R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalį, nes R. P. nesiėmė aktyvių ir aiškiai išreikštų veiksmų nusišalinti nuo sprendimų valdyboje priėmimo, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų išvengti interesų konflikto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. P1-219P, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. S-1568-(1.5) „Dėl R. P. elgesio vertinimo“.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d įsakymu Nr. A1-230 sudarytos komisijos motyvuotoje išvadoje „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vedėjos R. P. veiksmų, įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų“ Nr. P13-3 (b. l. 46–52) (toliau – ir Išvada) tarnybinę nuobaudą pareiškėjai siūloma skirti už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį, nes nesiėmė aktyvių veiksmų išvengti interesų konflikto.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, to paties straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias tarnautojo veikas, padarytas dėl tarnautojo kaltės, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. P. 2016 m. kovo 08 d. patikslino privačių interesų deklaraciją, nurodydama, jog jos sutuoktinis pradėjo dirbti UAB „Tavo pastogė“, o 2017 m. balandžio 18 d. papildė privačių interesų deklaraciją, nurodydama, jog ji yra UAB „Tavo pastogė“ kolegialaus valdymo narys ir kad nurodytoje bendrovėje dirba jos sutuoktinis. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog apie sutuoktinio darbą informavo žodžiu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių. Ši aplinkybė bylos medžiaga paneigta nėra, atsakovas jos neginčija.
Mažeikių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2017-11-28 raštu Nr. KT8-131 „Dėl audito metu nustatytų dalykų“ rekomendavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti R. P. tarnybinės veiklos tyrimą, akcentuodama, kad R. P., pateikusi privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad jos sutuoktinis dirba UAB „Tavo pastogė“, prieš pradedant rengti svarstyti ar priimti sprendimą, kuris gali sukelti interesų konfliktą, privalėjo informuoti apie tai tiesioginį vadovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimat sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimus.
Tarnybinio patikrinimo metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A1-601 sudarytos komisijos Motyvuotoje išvadoje dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjos R. P. veiksmų, įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų, surašytų 2018 m. balandžio 11 d., Nr. P13-6 (toliau – ir Išvada), išanalizavus dokumentus ir vykusių bendrovės valdybos posėdžių protokolus, nuo 2016 m. kovo 07 d., kai pareiškėjos sutuoktinis įsidarbinimo darbovietėje, iki pareiškėja 2017-12-06 atsistatydino iš pareigų, įvyko 20 bendrovės valdybos posėdžių, tačiau iš pateiktų dokumentų nenustatė, kad valdybos posėdžiuose buvo svarstomi ar priimami nutarimai, galintys turėti tiesioginę naudą pareiškėjai ar jos sutuoktiniui, tik nurodoma, jog ji galimai turėjo privatų neturtinį suinteresuotumą sėkminga bendrovės veikla, bei galimai, netiesiogiai turėjo galimybę balsuoti tam tikrais klausimais, kaip bendrovės direktoriaus ir pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas (2017-01-27 valdybos posėdžio protokolas Nr. 1), kurie vienokiu ar kitokiu būdu netiesiogiai, tačiau galėjo išskirtinai daryti teigiamą įtaką jos sutuoktiniui. Išvadoje konstatuojama, jog nepaisant įžvelgiamų galimo interesų konflikto regimybių, R. P. kaip valdybos narės funkcijų vykdymas, dalyvavimas svarstant įvarius klausimus, tame tarpe dėl atlyginimo nustatymo, nekvestionuojamas, ir yra vertinamas tik jos elgesys, vengiant interesų konflikto. Išvadoje nurodoma, jog svarbu tai, kad R. P. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad interesų konflikto išvengtų, subjektyviai vertindama savo kaip valdybos narės pareigas. Kitaip sakant, nagrinėjamu atveju reikšmingas tiesioginio vadovo informavimo faktas. Nors toje pačioje išvadoje nurodoma, jog pareiškėja tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją, vis dėlto iš Išvados galima suprasti, jog ji dar privalėjo tuo pačiu kreiptis į tiesioginį vadovą dėl nusišalinimo, ar kitu būdu jį informuoti.
Su šia išvada teismas nesutinka. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja jau sekančią dieną po jos sutuoktinio įsidarbinimo, 2017 m. balandžio 18 d., nurodydama, jog jos sutuoktinis pradėjo dirbti UAB „Tavo pastogė“, tokiu būdu išviešindama šią informaciją. Išvadoje konstatuota, jog šis įstatymo reikalavimas dėl privačių interesų deklaracijos pildymo pažeistas nebuvo.
Vertinant, ar tokio paviešinimo užtenka, pastebėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai numato, jog asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, bei prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pažymėtina, jog Išvadoje jokio interesų konflikto nustatyta nebuvo, nurodomos tik tokio interesų konflikto galimybės bei regimybės, bei nurodoma, kad pareiškėjos darbas yra nekvestionuojamas, tokio interesų konflikto buvimo nebuvo nurodyta ir teismo posėdyje. Tokiu būdu, pareigą nusišalinti ar imtis kitų priemonių abejonėms dėl interesų konflikto buvimo pašalinimui asmuo privalo tik tada, kai yra toks interesų konfliktas ar kyla abejonės dėl jo.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog interesų konfliktą nurodo tai, jog pareiškėja papildė privačių interesų deklaraciją, kuriame nurodė tokį konfliktą, nurodydama, jog jos vyras įsidarbino UAB „Tavo pastogė“, kurios kolegialaus valdymo organo narys ji yra. Su šia nuomone teismas visiškai nesutinka. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad deklaraciją pildantis asmuo privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokiu būdu, pateikiant deklaraciją, yra deklaruojama interesų konflikto galimybė, o ne tokio interesų konflikto buvimas, ir tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, asmuo privalo įvertinti, ar jie nesukelia interesų konfliktą, ar nesukelia abejonių dėl tokio interesų konflikto buvimo, ir tik tada asmuo privalo imtis priemonių, užtikrinančių, jog bus įvykdytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Vien teorinės tokio interesų konflikto galimybės buvimas yra šalinamas laiku pateikiant privačių interesų deklaraciją, o konkrečiu atveju, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ir pan., asmuo privalo imtis kitų teisėtų ir aktyvių veiksmų, siekiant išvengti interesų konflikto ar pašalinti abejones dėl tokio interesų konflikto buvimo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su tinkamu ir savalaikiu privačių interesų deklaracijos pateikimu, pareiškėja šią privačių interesų deklaraciją pateikė, be to, žodžiu informavo tiesioginį viršininką apie galimą interesų konfliktą (ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo metu nebuvo sprendžiama), tad teismas laiko, jog ji ėmėsi visų teisėtų ir teisės aktais numatytų priemonių, siekdama išvengti interesų konflikto. Dar kartą pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokio interesų konflikto, dalyvaujant pareiškėjai kolegialaus valdymo organo darbe, bei jame rengiant, svarstant ar priimant sprendimus.
Įvertinus tai, teismas konstatuoja, jog aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, buvimas savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo, ir jos tik apibūdina tam tikrą asmens padėtį bei jo santykius su kitais asmenimis, ir tik atsiradus tarnybinėje šio asmens veikloje tam tikroms konkrečioms aplinkybėms (kaip dalyvaujant rengiant, svarstant ar priimant tam tikrus sprendimus) minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidą interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis aplinkybėmis konkrečios tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu, ir būtent kurio, ar net abejonių dėl tokio konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamo interesų konflikto buvimo turi vengti asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje. Šio tarnybinio tyrimo metu konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios galimai virstų interesų konfliktu, nustatyta nebuvo.
Kaip jau minėta, tiriat, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja dalyvavo nuo 2016 m. kovo 07 d., kai pareiškėjos sutuoktinis įsidarbinimo darbovietėje, iki pareiškėja 2017-12-06 atsistatydino iš pareigų, dvidešimtyje bendrovės valdybos posėdžių, ir kad yra reikšmingas tiesioginio vadovo informavimo faktas, nurodoma, jog R. P. kreipiantis į administracijos direktorių dėl nusišalinimo, pastarasis galėjo ir nepriimti tokio nusišalinimo ir įpareigoti ją toliau dalyvauti tolesnių sprendimų priėmimo procedūrose, ir nurodoma, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį, nes nesiėmė aktyvių veiksmų išvengti interesų konflikto. Pažeidimo padarymo faktas yra objektyvioji tarnybinio nusižengimo dalis, ir privalo būti nustatyta, kada, kur ir kaip šis nusižengimas padarytas. Išvadoje visiškai nenurodyta, kada buvo padarytas šis tarnybinis nusižengimas, ar 2016 m. kovo mėn. 08 d., kai pareiškėjos vyras pradėjo dirbti UAB „Tavo pastogė“ ir buvo pateikta privačių interesų deklaracija (šią datą atsakovo atstovas nurodė teismo posėdžio metu), ar kokio nors konkretaus valdybos posėdžio metu, kai pareiškėjo privalėjo įžvelgti galimą interesų konfliktą ar jai galėjo kilti abejonės dėl tokio konflikto buvimo, ir ji nesiėmė tinkamų veiksmų, nėra Išvadoje nustatytas nė vienas konkretus interesų konfliktas, joje apsiribojama tik galimybių ir regimybių nurodymu, taip pat iš Išvados nėra aišku, kodėl pareiškėja, įvykdžiusi įstatymo reikalavimus ir tinkamai pateikusi privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodoma interesų konflikto galimybė, bei vėliau nebuvus interesų konflikto, ir tokio interesų konflikto nenustačius ir komisijai, laikoma pažeidusia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Įvertinus tai, laikytina, jog pateikta Išvada nėra aiški ir objektyvi.
Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. P1-219P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“, kuriuo pareiškėjai R. P. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus.