Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2A-2119-912/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2A-2119-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14718-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Danutė Kutrienė, Liuda Uckienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
A. Ž.
Kategorijos
  • 3.1.12.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2119-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14718-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.12.10; 2.3.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. (M. P.) (gim. 2012 m. lapkričio 8 d.) gyvenamąją vietą kartu su ieškove (vaiko motina); 2) priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 2950 Eur išlaikymo skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, kartu negyvena nuo 2014 m. lapkričio mėn. Jiems 2012 m. lapkričio 8 d. gimė sūnus. Atsakovas pripažino tėvystę. Atsakovas 2013 metais gavo Šengeno vizą, todėl galėjo pasilikti Lietuvoje ilgesniam laikui. Šalių vaikas nuolat gyvena kartu su ieškove Vilniuje. Atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Tam tikrą laiką teikė išlaikymą vaikui – atveždavo ir duodavo grynųjų pinigų arba juos pervesdavo ieškovei banko pavedimu. Nuo 2014 metų lapkričio mėn. atsakovas visiškai nepadeda ieškovei auginti vaiko. Ieškovė nurodė, kad jos pajamų nepakanka vaikui išlaikyti, todėl atsakovas privalo prisidėti ir išlaikyti vaiką. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės 1 d. išlaikymo vaikui skola lygi 2950 Eur. Remdamasis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, teismas 2016 m. birželio 2 d. išsiuntė Teisingumo ministerijai prašymą vykdyti teisinę pagalbą, prašė, kad kompetentinga Baltarusijos Respublikos institucija įteiktų procesinius dokumentus atsakovui, gyvenančiam Minske. 2016 m. rugsėjo 26 d. grąžinti atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, nurodyta, kad jų įteikti nepavyko, nes atsakovas neatvyko į Baltarusijos Respublikos teismą. Atsakovui procesiniai dokumentai 2016 m. rugsėjo 30 d. įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: 1) nustatė nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui M. P. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės; nurodė, kad priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisė iš atsakovo 2900 Eur išlaikymo skolą sūnui; 4) paskyrė ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) atmetė kitą ieškinio dalį; 6) priteisė valstybei iš atsakovo 579,42 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 148,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo.

4. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina (ieškove), nes tai geriausiai atitiks vaiko interesus. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kad ieškovės būstas tinkamas vaikui gyventi, gyvenimo sąlygos geros. Teismas taip pat įvertino aplinkybėm, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove.

5. Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas geranoriškai nesutinka teikti išlaikymo, nereaguoja į ieškovės raginimus taikiai spręsti vaiko išlaikymo klausimą. Teismas nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko raidai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena bute viena, neturi transporto priemonių. Ieškovė baigė kolegijose medicinos ir ekonomikos studijas, bet persikvalifikavo ir dirba kirpėja. Iš nurodytos veiklos per mėnesį ji gauna apie 100 Eur, nes turi mažai patirties, nuolatinių klientų dar yra nedaug. Per paskutinius metus ieškovei išmokėta 187,80 Eur nedarbo draudimo išmokų, 2016 m. rugsėjo mėn. ji gavo 93,74 Eur nedarbo draudimo išmoką. Jai paramą taip pat teikia motina. Ieškovei nepakanka lėšų vaikui išlaikyti. Vaikas lanko lopšelį darželį. Ieškovei nepakanka lėšų leisti vaiką lankyti krepšinio būrelį. Ieškovė paaiškino, kad vaikas dažnai serga kvėpavimo ligomis, jam įtariama bronchine astma, todėl sūnui dažnai tenka vartoti vaistus.

6. Teismui nepateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę būklę. Teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas gyvena Minske kartu su tėvais, nėra sudaręs santuokos, neturi kitų vaikų. Ieškovė matė, kad atsakovas turi prabangų telefoną ir automobilį. Nurodytas asmuo anksčiau vartojo narkotikus, alkoholį, bet dabar yra sveikas, darbingas, turi pakankamai lėšų, kad save išlaikytų. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė būklė vienoda. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vaiko amžių, teismas sprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas 175 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis. Atsakovui teikiant nurodyto dydžio išlaikymą, būtų garantuotas būtinųjų, socialiai priimtinų vaiko poreikių patenkinimo lygis. Tokio dydžio išlaikymą kas mėnesį vaikui atsakovas gali teikti, nes yra jaunas, darbingas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali dirbti. Nurodytas asmuo gali susirasti savo amžių atitinkantį darbą, imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja išlaikymo vaikui skolos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. (t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai skolą paskaičiavo pagal kiekvienais metais buvusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (toliau – MMA). Teismas nurodė, kad išlaikymo skola turi būti paskaičiuota ne iki 2016 m. gegužės 1 d., bet iki 2016 m. balandžio 26 d. (iki ieškinio pateikimo teisme dienos). Dėl to teismas sumažino ieškovė prašomą priteisti išlaikymo skolą 50 Eur ir iš atsakovo priteisė 2900 Eur vaiko išlaikymo skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, išlaikymo skola ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Atsakovas pasirengęs mokėti išlaikymą savo noru. Apie tai jis ne kartą pranešė ieškovei, prašė nurodyti banko sąskaitos numerį, bet ieškovė atsisako priimti geranoriškai teikiamą išlaikymą.

8.2. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi nuolatinio darbo, neturi nekilnojamojo turto. Dėl to atsakovas teigia, kad iš jo priteista 2900 Eur išlaikymo skola nepagrįsta.

8.3. Atsakovas nurodė, kad jį pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo apie pagal ieškovės ieškinį iškeltą civilinę bylą, todėl atsakovas negalėjo tinkamai pasirengti bylai ir ginti savo interesus. Taigi, atsakovo nuomone, jam netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.

9. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 175 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui, nes ieškovės turtinė būklė sunki. Ieškovė viena nepajėgia išlaikyti nepilnamečio vaiko.

9.2. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai ginčija iš jo priteistą 2900 Eur išlaikymo vaikui skolą, nes atsakovas jaunas, darbingas. Atsakovas nepateikė duomenų, kodėl negali susirasti darbo, taip pat ar dėjo pastangų susirasti darbą.

9.3. Ieškovė nurodė, kad negavo iš atsakovo siūlymų geranoriškai sumokėti išlaikymo vaikui skolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Teisėjų kolegija nenustatė būtinumo šioje byloje apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl atsakovo informavimo apie bylos nagrinėjimą

12. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, Minske. Ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, Vilniuje. Ji Lietuvos teisme pareiškė ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

14. Pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį (toliau – Dvišalė sutartis) dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 31 straipsnį, teisinius santykius tarp vaiko, gimusio nesantiems įregistruotoje santuokoje asmenims, ir jo motinos bei tėvo reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai.

15. Pagal Dvišalės sutarties 8 straipsnio 1 punktą, teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, vykdydama pavedimą suteikti teisinę pagalbą, vadovaujasi savo valstybės įstatymais. Tačiau pavedimą pateikusios įstaigos prašoma, ji gali taikyti pavedimą pateikusios Susitariančiosios Šalies procesines normas, jeigu šios normos neprieštarauja jos įstatymams.

16. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. išsiuntė Teisingumo ministerijai prašymą vykdyti teisinę pagalbą, prašė, kad kompetentinga Baltarusijos Respublikos institucija įteiktų procesinius dokumentus atsakovui, gyvenančiam Minske. 2016 m. rugsėjo 26 d. grąžinti atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, nurodyta, kad jų įteikti nepavyko, nes atsakovas neatvyko jų atsiimti į Baltarusijos Respublikos teismą. Atsakovui procesiniai dokumentai 2016 m. rugsėjo 30 d. įteikti viešo paskelbimo būdu.

17. Vertindama šios nutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 26 d. grąžintų dokumentų matyti, kad atsakovas neatvyko į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą atsiimti jam siųstų Lietuvos teismo procesinių dokumentų. Taigi procesinių dokumentų fiziškai atsakovui nepavyko įteikti dėl jo paties netinkamo procesinio elgesio. Pažymėtina, kad kompetentingas Baltarusijos Respublikos teismas atsakovui procesinius dokumentus bandė įteikti, t. y. Lietuvos teismo pavedimą dėl teisinės pagalbos įteikiant procesinius dokumentus vykdė vadovaudamasis Baltarusijos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis. Tai atitinka Dvišalės sutarties 8 straipsnio 1 punktą. Atsakovas nenurodė apeliaciniame skunde, dėl kokių priežasčių jis neatvyko į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą atsiimti Lietuvos teismo jam siųstų procesinių dokumentų.

18. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos CPK 121 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, jeigu dalyvaujantys asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

19. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

20. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat papildomai įteikė procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu pagal Lietuvos nacionalinės proceso teisės normas (Lietuvos CPK 130 straipsnį). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą, tinkamai pranešęs apeliantui apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Dėl to nagrinėjamoje byloje nenustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

21. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

Dėl vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė vaikui išlaikymą periodinėmis įmokomis ir išlaikymo skolą.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje atskirai nuo atsakovo. Pastarasis gyvena Baltarusijoje ir neteikia vaikui išlaikymo nuo 2014 m. lapkričio mėn.

24. Lietuvos CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų vaiko tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko raidai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškai ir harmoningai raidai. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams (Lietuvos CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistino periodinio išlaikymo (175 Eur) dydį ir išlaikymo skolą (2900 Eur) įvertino vaiko amžių, jo poreikius, būtinas ir minimalias sąlygas normaliai vaiko raidai bei būtinuosius poreikius. Taip pat teismas įvertino abiejų bylos šalių (vaiko motinos ir tėvo) turtinę būklę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas gimė 2012 metais ir yra mažas. Jis lanko darželį. Ieškovė nurodė vaiko poreikį sportuoti – lankyti krepšinio būrelį. Ginčijamame sprendime taip pat įvertinti iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos gauti duomenys apie ieškovės pajamas. Jos yra mažos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepajėgi viena užtikrinti būtinuosius šalių vaiko poreikius. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo turimą turtą, pajamas lėšas ir santaupas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, neturi turto. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie savo turtinę būklę. Taip pat atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad pastaroji žino, jog atsakovas turi prabangų mobilųjį telefoną ir automobilį. Pažymėtina, kad apeliantas, skirdamas lėšų prabangos prekėms savo interesams, bet neužtikrindamas būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių, elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia vaiko interesus. Šios nutarties 25 punkte nurodyta, kad sunki tėvų būklė nėra pagrindas atleisti jų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Dėl to apeliantas nepagrįstai remiasi sunkia savo turtine būkle ir prašo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui, taip pat sumokėti išlaikymo skolą.

27. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi taip pat duomenys apie atsakovo amžių, darbingumą ir galimybes susirasti darbą bei gauti lėšų, pakankamų vaikui išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytas aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gal rasti darbo ir gauti pajamų, kurių pakaktų teikti išlaikymą vaikui ir sumokėti išlaikymo skolą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo, bet dėl svarbių priežasčių jo nerado ir dėl to objektyviai negali gauti pajamų, kurių užtektų vykdyti pareigą vaikui ir jį išlaikyti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo argumentų, kuriais remdamasis prašo atleisti nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą periodinio išlaikymo bei išlaikymo skolos dydį. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo procesinę galimybę visas išlaikymo dydžiui ir išlaikymo skolai nustatyti reikšmingas aplinkybes nurodyti apeliaciniame skunde ir jas pagrįsti prie skundo pridėdamas įrodymus. To apeliantas nepadarė. Dėl to apelianto reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog jis negalėjo tinkamai gintis nagrinėjamoje byloje, atmetamas kaip nepagrįstas.

28. Kiti apelianto ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

29. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti apskųsto teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atidėjo atsakovui 143,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytas žyminis mokestis priteistinas valstybei iš apelianto (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovę atstovaujanti ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė pateikė pažymą apie tai, kad už ieškovei teiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) valstybė patyrė 195 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo V. P. (gim. 1987 m. birželio 10 d.) 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo V. P. (gim. 1987 m. birželio 10 d.) 143,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Teisėjai Danutė Kutrienė Liuda Uckienė Tomas Venckus