- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-992-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03759-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Neringa Švedienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- O. J., E. J., V. R.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams O. J., E. J. ir V. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų 2007-05-09 sudarytą mainų sutartį. Nurodė, kad būdama nepilnametė, atstovaujama savo motinos V. K., nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. R.. Nurodė, jog kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sužinojo, kad į tą patį butą ginčijamos mainų sutarties pagrindu įregistruota atsakovų E. J. ir O. J. nuosavybės teisė. Ieškovė laiko, jog atsakovė V. R., pasinaudojusi tuo, kad ieškovė nebuvo įregistravusi savo daiktinių teisių į minėtą butą, perleido svetimą daiktą antrą kartą.
Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė; teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys 1998-05-25 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė V. R. pardavė, o ieškovė, būdama nepilnametė ir atstovaujama motinos V. K., nupirko vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sandorio sudarymo metu galiojęs CK numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per tris mėnesius nuo jos sudarymo, sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4749-585/2008 nutarė atnaujinti ieškovei terminą įregistruoti 1998-05-25 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Nustatė, jog ieškovės daiktinės teisės, atsiradusios minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotos nekilnojamojo turto registre 2009-01-28. Taip pat nustatė, kad į tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007-05-09 mainų sutarties pagrindu nuo 2007-05-15 įregistruota atsakovų E. ir O. J. nuosavybės teisė. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento ji faktiškai naudojasi ir valdo butą (duomenys neskelbtini), moka mokesčius ir vykdo kitas buto savininko prievoles. Nurodė, jog tokias aplinkybes paneigia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-09 sprendimas už akių, priimtas c.b. Nr. 2-1777-614/2009, kuriame yra konstatuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), teikiamomis komunalinėmis paslaugomis nuo 2007 metų iki 2008 m. balandžio 30 d. naudojasi atsakovai E. ir O. J.. Sutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovė V. R., sudarydama ginčijamą mainų sutartį, esant sudarytai to paties buto pirkimo – pardavimo sutarčiai su ieškove, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, tačiau pažymėjo, kad ginčijamas sandoris yra dvišalis, o kitos sandorio šalies – atsakovų E. ir O. J. nesąžiningumas, sudarant mainų sutartį, ieškovės nebuvo įrodinėjamas, bylos medžiaga taip pat to nepatvirtina. Nurodė, jog pripažinus sandorį negaliojančiu, privalu taikyti sandorio negaliojimo teisines pasekmes – vienašalę ar dvišalę restituciją, kuri 1.80 str. 4 d. pagrindu negalima turtą sąžiningai įgijusio trečiojo asmens atžvilgiu. Nurodė, jog mainų sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo įregistravusi pirkimo – pardavimo sandorio ir savo daiktinių teisių į ginčo butą, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai O. Ir E. J. apie ieškovės sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį ir jo pagrindu atsiradusias daiktines teises žinojo ar turėjo žinoti mainų sutarties sudarymo metu, todėl sprendė, kad pripažinti atsakovus nesąžininga sandorio šalimi nėra pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovas O. J. pripažino ieškinį, tačiau sprendė, kad ieškinio pripažinimas teismo neįpareigoja tenkinti ieškinį. Nurodė, jog nesant įrodymų, liudijančių kitos mainų sutarties šalies – atsakovų O. ir E. J. nesąžiningumą, mainų sutarties pripažinimas negaliojančia ir pagal šią sutartį įgyto turto išreikalavimas iš atsakovų natūra negalimas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką bei ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nusprendęs, kad jos nuosavybės teisė į ginčo butą nebuvo atsiradusi, nes pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Teigia, jog įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatyme nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo siekiama užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą. Nurodo, jog atsakovei V. R. nesant ginčo turto savininke, mainų sutarties pagrindu buvo perleistas ginčo turtas, todėl ši aplinkybė leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Pažymi, jog CK 6.323 str. 1 d. numato, jog pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius. Dėl nurodyto įstatyminio reglamentavimo, apeliantės teigimu, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pirkėjai – atsakovai E. ir O. J. buvo sąžiningi turto įgijėjai. Nurodo, jog teismo išvadą, kad teikiamomis komunalinėmis paslaugomis nuo 2007 m. iki 2008 m. balandžio 30 d. naudojosi atsakovai E. ir O. J., paneigia kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas 2011-12-27 teismo įsakymas, priimtas c.b. Nr.L2-7297-653/2011, kuris patvirtina, kad 2 584, 20 Lt skola už komunalines paslaugas, namo priežiūrą bei remonto darbus laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2011 m. spalio mėn. priteista iš apeliantės. Pažymi, jog atsakovas O. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra ginčo buto savininkas, jame niekada negyveno ir jokių mokesčių nemokėjo. Pažymi, jog atsakovai E. ir O. J. ginčo turto niekada nesinaudojo, jokių mokesčių už jį nemokėjo, ginčo turto neapžiūrėjo net jį įsigydami, todėl abi ginčo turto sandorio šalys nelaikytinos sąžiningomis. Anot apeliantės, esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia ir grąžinti ginčo turtą savininkei.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančią atsakovų 2007-05-09 sudarytą mainų sutartį, nurodė, kad mainų sutarties šalys - atsakovė V. R. ir atsakovai Edita bei O. J.. Ieškovė nurodė, kad 1998-05-25, jai būnant nepilnametei, atstovaujamai motinos V. K., atsakovė V. R. pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto trečiojo teismo 2008-11-10 nutartimi atnaujinus terminą įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad butas jau įregistruotas atsakovų J. nuosavybe pagal vėlesnę 2007-05-09 mainų sutartį. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė ginčijamos sutarties nuorašo, neprašė teismo sutartį išreikalauti ginčijamą mainų sutartį. Teismas nepasiūlė ieškovei pašalinti šio esminio ieškinio trūkumo, išnagrinėjo bylą, neišreikalavęs ginčijama sutartį ir nepatikrinęs viešajame registre buto teisinės registracijos istorijos, atmetė ieškinį formaliai konstatavęs, kad ieškovė nepaneigė sandorio (kurio turinio teismas nematė) teisėtumo. Tokių teismo veiksmų pasėkoje susiformavo teisiniu požiūriu neapibrėžta situacija, kad tas pats nekilnojamojo turto objektas – butas (duomenys neskelbtini) liko registruotas ir ieškovės ir atsakovų J. vardu vienu metu (b.l. 12). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad ginčijamos mainų sutarties šalis yra ne V. R., bet V. R., kuris nebuvo įtrauktas į bylos dėl mainų sutarties sandorio nuginčijimo nagrinėjimą (b.l.110-111).
Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ( CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.), dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.