Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. (buvęs vardas A.) P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2021 m. balandžio 19 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo asmens kratos metu paimtą turtą – 2 000 Eur vertės geltono metalo, stambaus pynimo, galimai auksinę grandinėlę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. B. pareikštą civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos N. P. nuosavybės teisės į jam priklausančią 2 000 Eur vertės geltono metalo, stambaus pynimo, galimai auksinę grandinėlę, kuri buvo paimta pas jį asmens kratos metu. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. spalio 7 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą iki 2021 m. sausio 16 d., o 2021 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi N. P. priklausančiam turtui buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo N. P. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį.

4.1. Kaltinamojo gynėja skunde nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu grandinėlės savininkė S. D. nuosekliai ir aiškiai paaiškino, jog grandinėlė yra jos asmeninė nuosavybė, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta liudytoja E. P..

4.2. S. D. šioje baudžiamojoje byloje nėra įtraukta jokiu procesiniu statusu, su byloje dalyvaujančiais asmenimis S. D. nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais. Nors S. D. su kaltinamuoju N. P. sieja socialiniai ir emociniai santykiai, tačiau dėl tokio jų tarpusavio santykių pobūdžio ji nėra materialiai atsakinga už N. P. galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti užtikrinimas jai asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu.

4.3. Baudžiamojoje byloje, kurioje yra penki kaltinamieji, pareikštas 3 750 Eur civilinis ieškinys nėra toks reikšmingas, kad jam užtikrinti reikėtų taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Taikoma procesinės prievartos priemonė yra neproporcinga, neteisinga ir neteisėta, nes taikoma asmeniui, kuris nėra turto savininkas.

4.4. Šio skundo surašymo dieną grandinėlė jau daugiau nei metus laiko negrąžinta teisėtai ir vienintelei jos savininkei S. D., o dėl besitęsiančio karantino Lietuvoje nevykstant teismo posėdžiams, ši baudžiamoji byla, kuri savo apimtimi yra didelė, bus nagrinėjama dar ilgą laiką.

4.5. Esminė ir vienintelė aplinkybė, kuria vertindami grandinėlės priklausomumą rėmėsi tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas, buvo jos paėmimo momentas – auksinė grandinėlė buvo paimta iš N. P. jo dalinės asmens kratos metu. S. D. ikiteisminio tyrimo metu davus parodymus apie grandinėlės įsigijimo aplinkybes, jas patvirtinus liudytojoms J. D. ir E. P., tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas nelaikė šių įrodymų patvirtinančiais S. D. asmeninę grandinėlės nuosavybę. Akivaizdu, kad taip ir nebuvo įrodyta, kad grandinėlės savininkas yra N. P., todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. P. gynėjos skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentai nėra pagrindas ją naikinti.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

8. Laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo N. P. turtą – 2 000 Eur vertės geltono metalo, stambaus pynimo, galimai auksinę grandinėlę, terminas skundžiama nutartimi pratęstas, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. B. pareikštą 3 750 Eur dydžio civilinį ieškinį.

9. Pagal BPK 116 straipsnį proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

10. Esminis kaltinamojo N. P. gynėjos skundo argumentas yra tas, kad grandinėlė yra asmeninė kaltinamojo sugyventinės S. D. nuosavybė ir kaltinamajam ji nepriklauso. Kaip matyti iš S. D. ir E. P. parodymų, grandinėlę už 7 000 litų S. D. tvirtino nusipirkusi iš E. P.. Tačiau faktas, kad grandinėlę pirko ne pats kaltinamasis, o jo draugė, savaime nepaneigia aplinkybės, kad grandinėlė priklausė N. P., pas kurį ji ir buvo rasta, kadangi S. D., įsigijusi grandinėlę, nuosavybės teisę į ją įvairiais būdais (dovanojimo, pardavimo, atidavimo ir pan.) galėjo perleisti savo sugyventiniui N. P.. Šiuo klausimu teismas nedaro išvadų, kadangi nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, iš esmės nevertinami pas kaltinamąjį asmens kratos metu surasto turo priklausomumo, turo įgijimo teisėtumo klausimai, šiuos klausimus išsiaiškins bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.

11. Vienas iš nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas N. P., yra didelės vertės A. B. turto prievartavimas. Kaip minėta, nukentėjusysis byloje pareiškė 3 750 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nepaisant to, kad kaltinimai prievartavus turtą šioje byloje pareikšti ne tik N. P., bet ir kitiems asmenims, o tokiu atveju galima solidari visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų atsakomybė, kaltinamajam pagrįstai taikoma procesinė prievartos priemonė, ji yra teisinga ir proporcinga nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui. Kaip minėta, laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas arba sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu būtų galima atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą, kadangi civilinio ieškinio užtikrinimas ir nukentėjusiųjų asmenų interesų apsauga yra baudžiamojo proceso prioritetas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo N. P. asmens kratos metu paimtą turtą – 2 000 Eur vertės geltono metalo, stambaus pynimo, galimai auksinę grandinėlę, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga siekiamiems tikslams.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau - Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikoma procesine prievartos priemone kaltinamojo N. P. teisės ir laisvės šioje bylos stadijoje nebuvo neproporcingai suvaržytos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo N. P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.