Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Joniškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatu, plane pažymėtu 1i¹ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimu, su pareiškimu pateiktais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais: VĮ „Registrų centras“ sprendimais, notariškai patvirtinto testamento kopija, paklausimu ir seniūnijos atsakymu dėl L. Z., pažyma apie L. Z. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija, pareiškėjo asmens dokumento kopija, nekilnojamojo turto registro išrašo kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2019 m. gruodžio 2 d. liudijimo kopija, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-577-457/2013 kopija, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija, gyventojų registro pažymomis, pastatų draudimo liudijimų kopijomis, žemės mokesčio kvitų kopijomis, ūkinių knygų ištraukų kopijomis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 14 d. notariškai patvirtintu testamentu visą savo turtą, kuris jo mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui P. D. Nurodyto testamento pagrindu Joniškio rajono notarų biure 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjui buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo L. Z. priklausiusį 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paveldėtame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas su priestatu, kur iki mirties gyveno ir kuriuo naudojosi L. Z., tačiau Nekilnojamojo turto registre duomenų apie šiuos pastatus nėra. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktų (duomenys neskelbtini)1973-1979 metų ūkinių knygų ištraukų kopijų nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1938 m., ūkinis pastatas (tvartas) – 1959 m., šeimos galva nurodytas L. Z., J., žmona O. Z., M. Pastatų įtraukimas į ūkines knygas patvirtina, kad jie pastatyti teisėtai. Iš 1975 m., 1981 m. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimų kopijų, 1976 m., 1977 m., 1980 m. žemės mokesčio kvitų kopijų nustatyta, kad L. Z. draudė pastatus valstybiniu draudimu, mokėjo mokesčius, t. y. su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu gyvenamajam namui yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir kartu su prašymu pateiktą 2020 m. rugpjūčio 6 d. parengtą nekilnojamojo daikto elektroninę kadastro duomenų bylą valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai, patvirtinantys P. D. nuosavybės teisių atsiradimą į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatu, plane pažymėtu 1i¹ž, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nustatyta, kad minėti nekilnojamieji daiktai neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė L. Z. ar pareiškėjui pagrįstų pretenzijų į L. Z. valdytus pastatus ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamieji daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastatai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamieji daiktai buvo valdomi atvirai, leidžia teigti pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamieji daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomai kaip savi, o visas nekilnojamųjų daiktų valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Paskelbus 2020 m. gruodžio 21 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatu, plane pažymėtu 1i¹ž, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinio fakto nustatymas reikalingas kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatu, plane pažymėtu 1i¹ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.