- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1022-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gratualas“
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gratualas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gratualas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo 2007-10-31 darbdavio UAB „Gratualas“ įsakymu pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 p., negrąžinant jo į darbą, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Priteisti išeitinę išmoką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Nurodė, kad pagal 2002-06-10 neterminuotą darbo sutartį įsidarbino atsakovo įmonėje UAB „Gratualas“ automobilinių dažų ir reikmenų pardavėjo pareigoms. Darbdavys, ieškovui segant ir turinti nedarbingumo pažymėjimus, išduotus laikotarpiams nuo 2007-10-01 iki 2007-2007-10-26 ir nuo 2007-10-29 iki 2007-11-14, 2007-10-31 įsakymu atleido ieškovą iš darbo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 p. už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31. Šis įsakymas įteiktas ieškovui 2007-11-27. Kadangi ieškovas išsiuntė darbdaviui pranešimus apie tai, kad jis serga, ir šie pranešimai buvo įteikti atitinkamai 2007-10-17 ir 2007-10-23, ieškovas nesutinka su darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir motyvais.
Atsakovas UAB „Gratualas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbdavys nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas neatvyksta į darbą dėl ligos, todėl pastarasis buvo atleistas dėl to, kad be svarbių priežasčių neatvyko į darbą nuo 2007 m. spalio 1 iki spalio 31 dienos. Darbuotojas nepranešė, kad neatvyksta į darbą dėl ligos, apie tai darbdavys sužinojo tik 2007 m. lapkričio 6 dieną, t.y. po atleidimo iš darbo. Kadangi nebuvo neteisėtų veiksmų, nesutinka mokėti išeitinę išmoką ir darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovui apie atleidimą iš darbo buvo pranešta 2007-11-05 raštu, kuris buvo įteiktas ne vėliau kaip 2007-11-10 – 15 dienomis.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinio netenkino. Pakeitė UAB „Gratualas“ įsakyme Nr.07/10/31K, 2007-10-31 nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą ir laikė, kad ieškovas A. B. atleistas iš darbo UAB „Gratualas“ pardavėjo pareigų nuo 2007 m. lapkričio 15 d. pagal Darbo kodekso 127 str. (darbuotojo pareiškimu). Teismas konstatavo, jog atleidžiant iš darbo ieškovą A. B. , atsakovo UAB „Gratualas“ veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovui visą mėnesį neatvykstant į darbą, darbdavys iki 2007-11-06 nežinojo, dėl kokių priežasčių darbuotojas neatvyksta į darbą. Teismas laikė, jog dėl susidariusios padėties kaltas pats ieškovas nepaaiškindamas, dėl kokių priežasčių nepranešė darbdaviui apie savo nedarbingumą.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė darbdavio kaltės ir neteisėtų veiksmų, atleidžiant ieškovą iš darbo pagal Darbo kodekso 235 str. 2 dalies 9 punktą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Darbo kodekso 131 str. 1 dalies 1 punktas draudžia atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 414, 417 str., Darbo kodekso 127, 131 str., priėmė sprendimą pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir laikė jį atleistu nuo 2007-11-15 pagal darbo kodekso 127 str. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2007-11-06 sužinojęs darbuotojo neatvykimo į darbą priežastis, darbdavys nepakeitė įsakymo ir atleidimo iš darbo pagrindo. Šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš ieškovo A. B. nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo UAB „Gratualas“ išlaidos advokato pagalbai atlyginti (Civilinio proceso kodekso 88, 93, 96, 98 str.).
Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi įsakymas apie atleidimą iš darbo ieškovui buvo įteiktas 2007-11-27, tą dieną jis sužinojo apie atleidimo iš darbo pagrindą, gavo įsakymo nuorašą, todėl 2007-12-27 pateiktas ieškinys nepraleidus vieno mėnesio termino.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Gratualas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pakeisti atsakovo 2007-10-31 įsakyme nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą. Taikyti ieškinio senatį ieškiniui. Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nepriteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovui 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl to, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, kaltas pats ieškovas, jis piktnaudžiavo savo kaip darbuotojo teisėmis ir elgėsi nesąžiningai, tinkamai ir laiku nepranešė atsakovui apie neatvykimo į darbą priežastis, o atsakovas pagrįstai laikė, jog ieškovas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių, taigi teismas pagrįstai negynė jo kaip nesąžiningo darbuotojo teisių. Tačiau teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurių ieškovas nebuvo pareiškęs, t.y. nepagrįstai nusprendė pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, laikant, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2008-11-15 pagal Darbo kodekso 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu). Teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir kurie nesusiję tiesiogiai su pareikšto ieškinio dalyku, nes reikalavimai pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir datą pagal savo esmę yra visiškai nesusiję su ieškovo pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, tokiu būdu teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatas. Be to, buvo pagrindas atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. Teismo sprendimas perkelti ieškovo atleidimo datą į 2007-11-15 yra niekuo nemotyvuotas.
Teismas pažeidė Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai nustatė ieškinio senaties termino ginčyti atleidimą iš darbo pradžią ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas šio termino nepraleido. Ieškovui 2007-11-07 buvo įteiktas atsakovo raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas yra atleistas iš darbo, kokiu pagrindu ir nuo kada, tokių duomenų pakako atsakovo 2007-11-05 raštą laikyti dokumentu, patvirtinančiu darbo sutarties nutraukimą. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas suėjo 2007-12-07, kurį ieškovas praleido ir neprašė atnaujinti.
Taip pat nurodo, jog teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d., nes privalėjo iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, priėmęs sprendimą atsakovo naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas, tikėdamasis, jog atsakovui yra žinomos jo neatvykimo į darbą priežastys, ieškovas 2007-10-15 išsiuntė atsakovui prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant, t.y. tinkamai įspėjo darbdavį. Ieškovo pareiškimas atsakovui buvo įteiktas 2007-10-17, todėl darbo sutartis su darbuotoju turėjo būti nutraukta 2007-10-31 pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo 2007-11-27, kai jam buvo įteiktas atsakovo įsakymas dėl atleidimo iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą iš darbo pačiam prašant bei darbo sutarties nutraukimo apribojimus (Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis 131 straipsnio 1 dalis) (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis), pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas negali teismo pažeidimų ištaisyti nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo UAB „Gratualas“ apeliacinį skundą neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir nepablogindamas apelianto padėties (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis), neatskleidė bylos esmės ir nėra galimybės pagal byloje pateiktus įrodymus bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.), yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 4 p.).
Nustatyta, jog ieškovas A. B. 2002-06-10 sudarė darbo sutartį su atsakovu UAB „Gratualas“, pagal kurią jis priimtas automobilinių dažų pardavėjo pareigoms eiti (b.l. 3-4). UAB „Gratualas“ direktoriaus 2007-10-31 įsakymu A. B. buvo atleistas iš darbo nuo 2007-10-31 pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą už neatvykimą į darbą nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31 (b.l. 7). Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2007-11-27 (b.l. 4). A. B. nuo 2007-10-01 iki 2007-11-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 8-9). 2007-10-15 ir 2007-10-19 ieškovas siuntė atsakovui prašymus atleisti jį iš darbo savo noru (b.l. 12, 24,25), šie prašymai UAB „Gratualas“ buvo įteikti atitinkamai 2007-10-19 ir 2007-10-23 (b.l. 10-11). Atsakovas 2007-10-23 išsiuntė registruotu laišku ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, jog ieškovas nuo 2007-10-01 neatvyksta į darbą dėl atsakovui nežinomų priežasčių, ir pareikalauta iki 2007-10-31 informuoti atsakovą apie neatvykimo priežastį (b.l. 20, 21). 2007-11-05 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p. jis atleidžiamas iš pardavėjo pareigų dėl neatvykimo į darbą nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31 (b.l. 22). Ieškovas informavo UAB „Gratualas“ 2007-10-29 raštu, kuris gautas atsakovo įmonėje 2007-11-06, jog neatvyksta į darbą dėl ligos ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus – nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 26). Pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakovo veiksmų neteisėtais, tačiau, prieštaraudamas savo padarytai išvadai, pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą laikydamas, jog ieškovas atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį jam pačiam prašant nuo 2007-11-15.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nusprendęs pakeisti ieškovo A. B. atleidimo iš darbo pagrindą ir laikydamas jį atleistu ne nuo 2007-10-31, kaip yra nurodyta darbdavio 2007-10-31 įsakyme, bet nuo 2007-11-15, kai buvo pasibaigęs ieškovo nedarbingumo laikotarpis, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą iš darbo jam pačiam prašant jo laikino nedarbingumo metu (Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis, 131 straipsnio 1 dalis), kadangi teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, jog aiškinant Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 p. vadovaujantis Darbo kodekso 10 straipsnyje nustatytais principais bei sistemiškai su Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties nutraukimui pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant) Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudžiančioji nuostata netaikytina, t.y. nedraudžiama atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam pačiam prašant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/04).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1997-06-13 nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ yra pabrėžęs, jog sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti bendrą visumą. Visos jo dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštarauti. Teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatęs, jog darbdavio veiksmai buvo teisėti sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tuo pačiu nusprendė laikyti, jog yra pagrindas peržengti pareikšto ieškinio ribas ir laikyti, jog ieškovas atleistas iš darbo kitu pagrindu, t.y. jam pačiam prašant, nes darbdavys, sužinojęs apie teisiškai reikšmingą aplinkybę – tai, kad ieškovas neatvyko į darbą ginčo laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties, t.y. dėl ligos, nepakeitė įsakymo ir atleidimo iš darbo pagrindo. Kolegija sutinka su teismo motyvu, jog darbo bylose galima išeiti už pareikšto ieškinio ribų, tai numatyta ir Civilinio proceso kodekso 414 straipsnyje, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų siekti, jog būtų aiškiai nustatytos aplinkybės, susijusios su tarp šalių kilusiu darbo ginču ir konstatuota, buvo ar ne padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui pagrįstai ar ne buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nes priešingu atveju būtų pažeisti Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 p. nurodyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Darbo kodekso 235 straipsnis), o nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Darbo kodekso XVI skyrius), todėl bylą nagrinėdamas iš naujo teismas, spręsdamas ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido iš darbo ieškovą vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 p., turėtų išsiaiškinti ar buvo visos būtinos sąlygos ieškovo drausminei atsakomybei kilti. Teismas, sprendžiant ar ieškovas kaltas dėl to, kad darbdavys nežinojo apie tai, kad ieškovas neatvyksta į darbą dėl pateisinamos priežasties, o būtent – dėl ligos, turėtų atsižvelgti į tai, jog šalys darbo teisiniuose santykiuose privalo vadovautis Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, siekti visapusiškai įvertinti ar byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą laikyti, jog ieškovas, teismui nustačius, kad jis nepranešė atsakovui apie neatvykimo į darbą priežastį – ligą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, ar jis iš tikrųjų nedėjo jokių pastangų, kad darbdavys būtų tinkamai informuotas apie jo ligą ir tokiu būdu būtų pateisintas jo neatvykimas. Kolegija nurodo, jog teismui vertinant byloje pateiktus įrodymus - liudytojais apklaustų asmenų parodymus, kurie nepatvirtino ieškovo nurodomos aplinkybės apie jo žodinį pranešimą darbdaviui, turėtų atkreipti dėmesį į tokių įrodymų patikimumą įvertinant tokią reikšmingą aplinkybę kaip tai, jog šie liudytojai tiesiogiai susiję su atsakovu ir gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų nustatyti tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip tai, ar darbdavys – atsakovas objektyviai negalėjo žinoti apie ieškovo ligą ginčo laikotarpiu ir ieškovo neatvykimą į darbą turėjo pagrindą laikyti pravaikštomis, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, iš kurios matyti, jog atsakovas nustatė ieškovo neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių tik po to, kai gavo ieškovo prašymą atleisti pastarąjį iš darbo savo noru, t.y. praėjus beveik trims darbo savaitėms nuo to momento, kai ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismui nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškovą nesilaikius Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, elgiantis nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, t.y. tinkamai ir laiku nepranešant apie ligą ir tuo pačiu nepateisinant savo neatvykimo į darbą, nenustačius visų būtinų sąlygų ieškovo drausminei atsakomybei atsirasti, konstatuotina, jog teismas nesiekė išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės, kas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p. sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes pagal esamus įrodymus nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Kolegija taip pat nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovo įsakymas apie atleidimą iš darbo ieškovui buvo įteiktas tik 2007-11-27, nurodytą dieną jis sužinojo apie atleidimo iš darbo pagrindą ir gavo įsakymo nuorašą, todėl atsižvelgiant į Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo skaičiuojamas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos, laikytina, jog ieškovas teismui pateikdamas ieškinį 2007-12-27, įstatyme nustatyto naikinamojo termino nepažeidė atsižvelgiant į procesinių terminų skaičiavimo taisykles, įtvirtintas Darbo kodekso 26 straipsnyje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako atsižvelgiant į tai, jog byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus nei ieškovo, nei atsakovo nurodytų aplinkybių ir argumentų, negalimas teisingo ir teisėto sprendimo priėmimas, todėl dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.