Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-11 · Byla Nr. TS-25-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
TS-25-1131/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-25-1131/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo (toliau ir – nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 24 d.

Bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 21 d.

Neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 25 d. – 1 metai 4 mėnesiai 26 dienos.

A. V. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. sausio 21 d.

Nuteistasis A. V. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 58-61 nuteistajam A. V. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jam rekomenduota dalyvauti nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano vykdyme; atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2022 m. rugpjūčio mėn.

Nutarime nurodoma, kad A. V. dabartiniai teisės pažeidimai yra būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės atlikimo metu mokosi, nuostata į darbinę veiklą teigiama. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, A. V. elgesys disciplinuotas, jis neskatintas ir nebaustas. Turi nedidelę darbo patirtį. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog išėjus į laisvę, turėtų galimybę įsidarbinti. Duomenų, jog nuteistasis turėtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su mokesčių apmokėjimu, nėra. Nenustatyta, kad nuteistajam būtų būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu. A. V. palaiko santykius su teta, su kitais šeimos nariais nebendrauja, nededa pastangų atnaujinti ryšius. Santykiai su drauge yra konfliktiški, yra tikimybė, kad jie nutrūks. Ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška, ypač jei asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes yra užfiksuotas smurto atvejis motinos atžvilgiu. Pastebima, kad nuteistasis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti, taip pat kartais turi įtakos ir draugai, nors jie ir ne visada figūruoja jo įvykdytuose nusikaltimuose. Nuo 2021 m. gruodžio mėn. lanko AA ir AN savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Alkoholio vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo silpna emocijų ir elgesio kontrole bei smurtiniu elgesiu. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus, nesusijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemomis. Nuteistasis yra priklausomas nuo socialinės terpės fono. Įtemptoje situacijoje gali pasielgti impulsyviai, panaudoti smurtą, ypač jam nepalankiose situacijoje. Nuteistasis turi socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, neadekvačiai reagavo į susiklosčiusias aplinkybes, negebėjo identifikuoti problemų ir konstruktyviai jų spręsti, neįvertino savo elgesio pasekmių. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius agresiją, savikontrolės, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, įsitraukimas į resocializacijos procesą yra nepakankamas.

Šalies argumentai

A. V. apskundė Komisijos priimtą nutarimą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas vadovaujantis ne teisiniais, tačiau psichologiniais motyvais, taip pat skunde nuteistasis plačiai cituoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką. Nuteistasis nurodo, kad Komisija vadovavosi tuo, jog jis bausmę atlieka 4 kartą, tačiau, pasak nuteistojo, jis visas bausmes yra atlikęs. Komisija nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo teisiškai nepagrindė. Nutarime nenurodyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jis ateityje nusikals ir nesilaikys įstatymų. Jis turi glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvios, nekonkretizuotos. Komisija, anot nuteistojo, nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo A. V. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis A. V. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas A. V. elgesio atitikimą aukščiau paminėtiems pagrindams pažymi, kad, kaip matyti iš A. V. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, A. V. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi A. V. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Vertinant A. V. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-76. Nustatyta, kad dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo vykdoma kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietoje prevencijos programa. Pokalbio metu nuteistasis teigė, kad nesilaiko kriminalinės subkultūros pažiūrų, nes jo aplinkoje esantys asmenys jų taip pat nesilaiko, nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nusikaltėlių hierarchijos, nerašytų taisyklių, nėra išnaudojęs kitų asmenų, jog pagerintų savo gyvenimo kokybę, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, nekonfliktuoja; bausmės atlikimo metu mokosi 9 klasėje, nuostata į darbinę veiklą – teigiama (dėl „Mūsų amatai“ restruktūrizacijos nėra skirta darbo vieta, atlyginimo negauna); dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; 2021 m. gruodžio mėn. pradžioje pradėjo dalyvauti AA, AN užsiėmimuose.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Komisijos Nutarime pateikta išvada, kad matomas A. V. teigiamas požiūris į darbą, tačiau pritartina, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą, ir tam, kad Nuteistasis stokoja motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Nuteistojo teigiami pokyčiai nėra pakankami ir tvarūs, o jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra akivaizdi.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam yra nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu dar stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius agresiją, savikontrolės, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. balandžio 24 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Vertinant nuteistojo galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Bausmės atlikimo metu, kaip jau minėta, mokosi, nuostatos į darbinę veiklą teigiamos. Jo teigimu, yra dirbęs oficialiai iki sulaikymo. Pateikė dokumentus, patvirtinančius galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę. Nebaustas ir neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Socialinius ryšius palaiko su teta, bendraudamas telefonu. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje. Teismas pažymi, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vidaus tvarkos taisyklių, nustatyto režimo laikymasis nėra elgesio pažangos rodiklis, juolab, kad atliekant bausmę būtina spręsti ne tik elgesio, bet ir mąstymo problemas.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, taip pat nepakanka, kad konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, kaip minėta, tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam (ne)taikymo, visoms šio klausimo išsprendimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad A. V. šiuo metu atlieka Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad A. V. anksčiau teistas 4 kartus. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas tik 16 metų, pirmą kartą nuteistas 18 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Nuteistasis jam paskirtą bausmę vertina kaip per didelę, kaltę pripažįsta iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į priimtame Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendyje nurodytas svarbias aplinkybes – „nuteistasis praėjus vos kelioms savaitėms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos padarė dvi nesunkias ir pasikėsino padaryti vieną nesunkią nusikalstamą veiką“; „teisminio nagrinėjimo metu švelnesnės kardomosios priemonės dėl jų sąlygų pažeidimo ir dėl to, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo bei trukdė procesui, buvo pakeistos suėmimu“. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai yra šie: teistumai, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą (teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje); vengė atlikti teismo skirtus įpareigojimus; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (finansinio) elgesio modelio dalis. Taigi praeityje nuteistajam jau buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės, išėjus į laisvę, nuteistasis turėjo galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau kaip matyti, A. V. nedėjo pakankamai pastangų pasitaisyti ir vėl nusikalto, nors akivaizdu, kad puikiai suprato savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Be to, nuteistasis už turtinio pobūdžio nusikaltimus, įskaitant ir sukčiavimą, yra teisiamas jau ne pirmą kartą. Konstatuotina, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, pasikartojantis nusikalstamumas rodo nevisuomeninių vertybių susiformavimą, nihilistinį požiūrį į priimtas visuomenėje gyvenimo taisykles, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi ankstesnės paskirtos bausmės A. V. teigiamos įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat teismas mano, kad šiuo metu nuteistojo atliktas bausmės laikas yra pernelyg trumpas, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti jam padarius akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar nėra pagrindo, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teigti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo požiūrį ir savikritiškai vertina ankstesnį netinkamą savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau detalesnė informacija nėra žinoma. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nuteistojo atžvilgiu šiuo metu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Be to, asmens bylos duomenimis 2021 m. birželio 3 d. buvo teiktas prašymas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14064-21 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausti A. V. kaip liudytoją. Taigi teismas nesivadovauja šia netikslia, realybės neatitinkančia informacija, esančia Socialinio tyrimo išvadoje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. teigimu, būdamas dar jauno amžiaus buvo įtrauktas į neigiamai pagarsėjusią kompaniją, kurios paskatintas ėmė vartoti alkoholį, o tai turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis alkoholio vartojimo problemų nepripažįsta, nėra priešiškai nusiteikęs dalyvauti resocializacijos procese, todėl lanko savitarpio pagalbos užsiėmimus. Išvadoje pažymėta, kad alkoholio vartojimo atveju, nuteistojo smurtinio elgesio rizika išliks aukšta. Taigi akivaizdu, kad A. V. būtina tęsti lankomus užsiėmimus. Taip pat, nurodyta, kad nuteistojo elgesio ir emocijų kontrolės sutrikimai, nesugebėjimas prisitaikyti prie socialinių normų teisėtume prasme, ką patvirtina, anot socialinio tyrimo išvados, pakartotiniai veiksmai, už kuriuos jis buvo ne kartą teistas, tiesiogiai siejosi su nusikalstama veika. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus, nesusijusius su emocijų valdymo problemomis. Tuo tarpu nuteistasis neneigė, kad nusikalstama veika siekė finansinės naudos, nes reikėjo greitai gauti pinigų. Pažymėjo, kad laisvėje gyveno iš neoficialiai gaunamų pajamų, o oficialiai yra dirbęs tik kelis mėnesius. Taigi akivaizdu, kad būdamas laisvėje, kaip pats teigė dirbo, tačiau matyti, tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo, jo nusikalstamas elgesys išskirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. V. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir negebėjimą keistis pozityvia linkme, be kita ko, tai parodo nuteistojo skeptišką požiūrį į ne visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl A. V. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomų rekomendacijų – dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonių plano vykdyme ir nemokamų darbų pataisos įstaigoje atlikimo, nekonkretumo bei netikslingumo. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei aktualius kriminogeninius veiksnius, taip pat anksčiau taikytų priemonių efektyvumą ir nuteistojo įsitraukimą į jas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių tolesnis vykdymas (tęsimas), dalyvavimas skirtingose programose gali padėti labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, lavinti problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, pakeisti požiūrį į savo elgesį bei mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog šios pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiškiai netinkamos ar neatitinkančios nuteistojo asmenybės.

Be to, Nuteistojo nurodyti teisės aktai bei teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šioje teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti A. V. lygtinio paleidimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įskaitant ir kriminogeninius veiksnius), kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Tačiau šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį taip, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 58-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. V. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-61.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė