Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. balandžio 19 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 16 val., veikdamas kartu su T. V., atplėšęs verandos lentas ir pro plyšį įlindęs bei atrakinęs durų spyną iš vidaus, neteisėtai slapta prieš savininko valią įsibrovė į L. K. gyvenamąjį namą Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), iš kurio virtuvės nuo stalo pagrobė L. K. priklausančius daiktus: 17,38 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E1200“ su jame buvusia materialios vertės neturinčia SIM kortele „PILDYK“ ir 200 litų (58 eurus), t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 16 val., veikdamas kartu su T. V., vagystės įsibraunant į L. K. gyvenamąjį namą Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), metu pagrobė L. K. priklausantį 58 eurų vertės šaunamąjį ginklą „Iž-58“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendros 1,74 euro vertės tris 16 kalibro šovinius, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. 16 val. iki 2014 m. spalio 17 d. 17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su T. V., atplėšęs verandos lentas ir pro plyšį įlindęs bei atrakinęs durų spyną iš vidaus, neteisėtai slapta prieš savininko valią įsibrovė į L. K. gyvenamąjį namą Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), ir iš kambario pagrobė L. K. priklausančius daiktus: 58 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Ferm FDAG-2000“, 290 eurų vertės motorinį pjūklą „Dolmar 109“, 232 eurų vertės motorinį pjūklą „Partner 351“, 232 eurų vertės motorinį pjūklą be pavadinimo, 87 eurų vertės elektrinį rankinį oblių „Rebir“, 17 eurų vertės vandens siurblį „Ručijok B3“, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 16 val., veikdamas kartu su T. V., pagrobęs iš L. K. gyvenamojo namo Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą „Iž-58“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei tris 16 kalibro šovinius, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo juos įgijo, po to gabeno iki Mažeikių miesto, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei 2014 m. spalio 19 d. 19.40 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pasikėsino juos realizuoti, tačiau jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. K. 2014 m. spalio 19 d. laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimis.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2014 m. balandžio 26 d. M. K. buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau 2014 m. liepos 24 d. griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šių kardomųjų priemonių sąlygų jis nepažeidė.

Nėra pagrindo manyti, kad jis gali paveikti nukentėjusįjį, kitą kaltinamąjį, liudytojus, nes byla nagrinėjama teisme, liudytojai, nukentėjusysis ir kaltinamasis jau apklausti.

Būdamas laisvėje M. K. įsidarbintų, turėtų galimybę padėti artimiesiems, taip pat galėtų pasisamdyti pasirinktą gynėją. Jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pasižada šaukiamas atvykti į teismą, netrukdyti procesui ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo T. V., nukentėjusiojo L. K., liudytojų Ž. Š., R. Š., G. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų atpažinimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai bei jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėtus duomenis aukštesnysis teismas vertina tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu bei suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu.

M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas pratęsė kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, konstatuodamas esant šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė į tai, kad M. K. kaltinamas padaręs vieną sunkų ir keletą apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad M. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokėsi, buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau jis keturis kartus teistas. Be to, 2014 m. balandžio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015 m. sausio 8 d. prokurorės nutarimu nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį). Byloje esančiame „Sodros“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad M. K., nors yra darbingo amžiaus, anksčiau niekada nėra oficialiai dirbęs (2 t., 100 b. l.). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo mokėsi, tačiau šios aplinkybės neleidžia besąlygiškai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tokie, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Be to, turimi socialiniai ryšiai jo nesulaikė nuo galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimos laisvės atėmimo bausmės, M. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Esant šį pagrindą nepaneigia M. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori padėti savo šeimos nariams. Pastebėtina, kad M. K. nėra vienintelis šeimos narys, kuris gali pasirūpinti jo motina ar broliu.

Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime, kuriame M. K. įtariamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nepašalina šio suėmimo taikymo pagrindo. Kiekvienu konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, skirdamas kardomąją priemonę (parinkdamas jos rūšį) ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Aukštesniojo teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkus bei apysunkiai (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas M. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, galbūt padarytos veikiant bendrininkų grupe, nebuvo atsitiktinės, buvo iš anksto suplanuotos. Svarbu įvertinti ir ankstesnį M. K. teistumą. Nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs, praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai 2014 m. balandžio 4 d. atlikęs bausmę buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog kaltinamojo galbūt padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio, susijusios su nelegalių pajamų gavimu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. K., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde paminėta aplinkybė, kad jis turėjo legalių pajamų, t. y. gaudavo našlaičio pensiją, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

Kaltinamasis skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog jis gali paveikti nukentėjusįjį, kitą kaltinamąjį, liudytojus, t. y. trukdyti procesui. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindu (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui) suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, jei yra duomenų, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šis pagrindas M. K. skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytas.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatyti suėmimo taikymo pagrindai leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Ši kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo M. K. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas M. K., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.