Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 str. 216 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. liepos 20 d. 6.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 (Stop), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad už vieno vietinio susisiekimo keleivinio traukinio ir tarptautinio susisiekimo keleivinio traukinio vėlavimą yra taikomos didelės piniginės baudos, ir tai parodo būtinąjį reikalingumą.

Taip pat apeliantas nurodo, jog jam kelia abejonių ir ženklo, ir šviesoforo stovėjimas kartu, esant daugiau nei 30 metrų iki pervažos, mano, kad toks ženklas turėtų stovėti arčiau pervažos, kaip numato eismo taisyklės – 10 metrų iki pervažos. Kartu apeliantas pastebi, kad yra neaiški kelio nuosavybės priklausomybė, kadangi registre neįregistruotas kelias savivaldybės balanse, tačiau prižiūrimas savivaldybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 125 str. numato administracinę atsakomybę transporto priemonių vairuotojams už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad G. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį ir nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 (Stop), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 170 punkto reikalavimus, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 125 str.

Už ATPK 125 str. numatytą pažeidimą vairuotojui taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 289 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. 2015 m. liepos 31 d. nutarimu, kuris skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas, G. S. buvo paskirta nuobauda – 216 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Pateiktu skundu G. S.prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti ATPK 125 str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – motyvuodamas tuo, kad skubėjo į darbą šalinti gedimo, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pažeidimo gailisi, jo manymu, ženklas turėtų stovėti arčiau pervažos, kaip numato eismo taisyklės, 10 metrų iki pervažos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal ATPK 125 str. kyla vien nustačius faktą, kad asmuo nesilaikė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo, kai šis ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Atkreiptinas dėmesys, jog važiavimas transporto priemonėmis per geležinkelio pervažą (kelio susikirtimas su geležinkelio bėgiais viename lygyje) siejamas su padidintu pavojumi, o geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, todėl vairuotojas joje turėtų būti itin atidus ir dėmesingas. Ta aplinkybė, ar kelio ženklas turėtų stovėti arčiau pervažos, ar ne, nėra reikšminga bylai – ji nepanaikina nei veikos baudžiamumo, nei jos pavojingumo. Neginčytinai nustatyta, kad veikos, už kurią apeliantas nubaustas, metu ženklas prie pervažos stovėjo, todėl G. S. turėjo laikytis KET reikalavimų ir prie šio ženklo sustoti. Kartu pastebėtina, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Taip pat nepagrįstas G. S. teiginys, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nors byloje yra pateiktas 2015 m. liepos 30 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad G. S. buvo iškviestas į darbą anksčiau dėl gedimo, tačiau, apygardos teismo nuomone, toks gedimas nėra ta aplinkybė, kuri įrodytų būtinojo reikalingumo egzistavimą. Pastebėtina, kad minėtame rašte teigiama, jog dėl minėto gedimo buvo sustojęs vagonų skirstymas stotyje, tačiau bendrovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pavojaus realumą ir akivaizdumą, apie tai, kad dėl gedimo galėjo būti padaryta didelė žala. Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. protokole užfiksuoto G. S. paaiškinimo matyti, kad žmonių gyvybei pavojus negrėsė (11 b. l.). Atsakant į skundo argumentą dėl baudų, mokamų už traukinio vėlavimą kiekvienas 30 minučių, pažymėtina, jog, apygardos teismo įsitikinimu, G. S. sugaištas laikas sustojant prie ženklo, kaip to reikalauja KET, nebūtų lėmęs reikšmingai ilgesnės jo vykimo į gedimo vietą trukmės.

Vis dėlto, nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. ar ATPK 17 str. nuostatų, G. S. skunde nurodytos aplinkybės yra reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų.

Pagal ATPK 30 str. nuostatas, skiriant nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad nuobauda yra siekiama ne tik nubausti pažeidėją, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus bei padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimama teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. S. praeityje ne kartą buvo baustas už keliu eismo taisyklių pažeidimus, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti pažeidimą. Taigi, nutarimą priėmęs pareigūnas, paskirdamas G. S. baudą ir privalomą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą –nustatant jos dydį lygų straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, iš esmės tinkamai taikė įstatymą. Tačiau, apygardos teismo nuomone, nebuvo pakankamai atsižvelgta į kitas G. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad G. S. praeityje padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskiras baudas jis sumokėjo, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (8 b. l.), pažeidimo padarymo dieną gavo neplanuotą iškvietimą į darbą dėl įvykusio gedimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti bei auklėti, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų – gali būti pasiekti G. S.už pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., paskyrus papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – lygią šio sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2015 m. liepos 31 d. nutarimas keistini, G. S. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį sutrumpinant iki 2 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2015 m. liepos 31 d. nutarimą:

sutrumpinti G. S., nubaustam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatyto pažeidimo padarymą, skirtą specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.