Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio (toliau – ir Inspekcija) vyriausiajam specialistui E. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189¹³ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T., eidama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybų leidimų poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas bei būdama atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, 2016 m sausio 5 d. patikrino projektą – Vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), AM/15 08, 2015 m., jam pritarė (tai užfiksuota 2015 m gruodžio 4 d. paraiškoje tikrinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą patenkinti 2015 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statyti naują statinį (2016 m. sausio 7 d. paskelbtas statybos leidimas Nr(duomenys neskelbtini), nesant pateikto valstybinės žemės valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus sutikimo, reikalingo dėl to, kad projekte susisiekimo komunikacijos – kelias – suprojektuotas valstybinėje žemėje (tarp gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos). Tokiais veiksmai B. T. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama B. T. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai, teismui paaiškino, kad manė, jog atskiro NŽT sutikimo projektui dėl įvažiavimo į žemės sklypą nereikia, nes šios institucijos sutikimas buvo pateiktas kartu su detaliuoju planu, tokios praktikos nebuvo, nežinojo ir nespėjo užsiklausti Inspekcijos šiuo klausimu, dėl to išdavė leidimą statybai. Pažymėjo, kad darbo krūvis yra labai didelis, Vilniaus mieste išduodama labai daug leidimų statybai, todėl tenka dirbti viršvalandžius, visko negali visada sužiūrėti, darbe taip pat viskas nėra sureglamentuota itin tiksliai, kas ką tikrina, kas susisiekimo komunikacijas, kas kitas dalis. Nurodė, kad labai gailisi, kad tokia klaida įvyko ir tikisi, kad statytojai dėl to nepatirs didelių nuostolių. Ateityje, po šio įvykio žinos, kad tokia tvarka ir toks sutikimas yra reikalingas. Taip pat nurodė, kad nuo protokolo surašymo iki teismo posėdžio praėjo labai trumpas laikotarpis, ji per trumpą laiką turėjo pateikti paaiškinimą ir nespėjo net susiorientuoti, jai Inspekcija siūlė administracinį nurodymą dukart, tačiau ji tokioje situacijoje neturėjo su kuo išsiaiškinti, nebuvo pakankamai laiko pagalvoti, dabar mano, kad būtų sutikusi ir dabar sutiktų susimokėti pusę minimalios baudos.

Vyriausiasis specialistas E. Č. teismo posėdžio metu paaiškino ir parodė teismui ant Pagirių namų specialiojo plano (b. l. 26), kad pagal detalųjį planą suprojektuotos gatvės namų kvartale iki raudonų linijų, tam buvo sutikimas bendras duotas, tačiau įvažiavimo į tą sklypą (pažymėtiną raudonai) nėra suprojektuota, jis eis per valstybinę žemę, todėl reikalingas atskiras NŽT sutikimas. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 straipsnio 2 dalį nereikia tokio atskiro sutikimo, jeigu raudonos linijos Pagirių gyvenamųjų namų specialiajame plane sutaptų (b. l. 26), t. y. sklypo ribos su gatvės pradžia. Dėl šio padaryto pažeidimo ketinama kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tai nėra mažareikšmis pažeidimas, visuomenės interesas turi būti saugomas, tą sutikimą iš NŽT gali būti, kad išduos, tačiau tai yra pažeidimas. E. Č. teismui iš esmės paaiškino, kad 2016 m. liepos 5 d. nutarimas Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo buvo priimtas, nes pažeidimas nustatytas 2016 m. birželio 23 d., liepos 4 d. pažeidėja atvyko prašydama papildomos informacijos suteikimo, bylą dar reikėjo perduoti nagrinėti į teismą, todėl buvo aišku, kad nustatytas šešių mėnesių terminas baigiasi, jis pratęstas iki vienerių metų, kad teismas spėtų išnagrinėti bylą. Patikslino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas B. T. surašytas būtent dėl nurodyto NŽT sutikimo nebuvimo, kiti Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai galimai užtraukia drausminę, bet ne administracinę atsakomybę.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, matyti, jog jame užfiksuotos B. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ matyti, kad vadovaujantis ATPK 2, 246³ straipsniais, 282 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymo 55 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 45 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą nutarta pratęsti iki 2017 m. sausio 5 d. (b. l. 4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos B. T. 2016 m. liepos 4 d. paaiškinime nurodyta, kad projekto aiškinamojoje dalyje ir brėžiniuose yra suprojektuota eismo jungtis, kuri atitinka teritorijos detalaus plano ir specialaus plano sprendinius. Suprojektuotos susisiekimo komunikacijos nedaro papildomos įtakos miesto infrastruktūrai, bei įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini). numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Dangos sklype suprojektuotos iki sklypo ribos, susiekimo jungtyje tarp žemės sklypo ir gatvės raudonųjų linijų projektuojama tiktai skalda, todėl, jos manymu, NŽT sutikimas šiuo atveju neprivalomas (b. l. 5).

Vilniaus miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybų leidimų poskyrio Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga tikrinti statytojo pateikiamus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir prie jo pridedamą projektinę dokumentaciją; šias pareigas einančio valstybės tarnautojo specialioji veiklos sritis – statybą leidžiančių dokumentų išdavimas (b. l. 8-9).

Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 nurodyta: trūkstamų dokumentų pavadinimai: Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą nepateikta sutartis (sutikimas) su valstybinės žemės teritorijos savininku, valdytoju ar naudotoju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi (b. l. 32).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

Motyvuojamoji dalis

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialisto E. Č. 2016 m. liepos 5 d. priimto nutarimo „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ matyti, kad vadovaujantis ATPK 2, 246³ straipsniais, 282 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymo 55 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 45 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2017 m. sausio 5 d. (b. l. 4). Teismo posėdžio metu E. Č. papildomai paaiškino, kad šis terminas buvo pratęstas, nes pažeidimas padarytas 2016 m. sausio 5 d., tačiau, atlikus patikrinimą, nustatytas tik 2016 m. birželio 23 d., priimtu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), po to išsikvietus administarcinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, šiai (B. T.) 2016 m. liepos 4 d. pateikus prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo (b. l. 7), paaiškinimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas taip pat tik liepos 5 d., byla nagrinėtina teisme, todėl turėjo būti perduota teismui. Įvertinęs tai, E. Č. pratęsė bylos nagrinėjimo terminą. Taip pat papildomai paaiškino, kad buvo pratęstas ATPK numatytas šešių mėnesių terminas, kaip leidžia įstatymas, iki vienerių metų. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas sprendžia, kad, nors Inspekcijos atstovo 2016 m. liepos 5 d. priimtame nutarime „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ tiesiogiai nenurodyta ATPK 35 straipsnio 3 dalis, kaip pagrindas administracinės nuobaudos skyrimo terminui pratęsti, taip pat jame tiesiogiai pasisakoma dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo, tačiau iš šį nutarimą priėmusio asmens paaiškinimų teisme matyti, kad dėl objektyvių priežasčių, iš esmės atitinkančių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytas – kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, nes pažeidimas nustatytas ir tolesnė procedūra vyko terminui besibaigiant, 2016 m. liepos 5 d. terminas nuobaudai skirti buvo pratęstas, laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies – iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 5 d. Teismas pažymi, kad formalus nurodyto nutarime tekste vartojamų frazių vertinimas, neįsigilinus į priimto sprendimo esmę, jo tikslą ir priežastis, neatitiktų teisingumo principo.

Dėl B. T. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalį

ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio (Statybą leidžiantys dokumentai) 7 dalyje numatytas sąrašas dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, siekdamas gauti leidimą statyti naują statinį: 1) prašymas; 2) statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 5) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. To paties įstatymo straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad jeigu statytojas pateikė ne visus statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomus dokumentus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, VIII skyriuje „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“ 34 punkte nustatyta, kad šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso [5.1] VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems: 34.1. valstybinės reikšmės kelio juostoje; 34.2. miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisme paaiškino tiek Inspekcijos atstovas, tiek iš esmės sutiko pati administarcinėn atsakomybėn traukiama B. T., kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nesutapo su miesto (kaimo) gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiomis linijomis, kaip matyti ir pagal teismui pateiktą Pagirių gyvenamųjų namų apie 220 Ha kvartalo specialųjį planą (b. l. 26), išvažiavimas iš nurodyto sklypo nebuvo numatytas, jis turėjo eiti per valstybei priklausančią žemės dalį, todėl kartu su kitais Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje numatytais dokumentais statybos leidimui gauti turėjo būti pateiktas ir šio straipsnio 7 dalies 6 punkte numatytas sutikimas (sutartis) su valstybinės žemės (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriumi. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose pridėtuose iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ atspausdintuose dokumentuose, pateiktuose kartu su prašymu dėl leidimo statinį naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-30), tokio NŽT sutikimo nėra. Tokią aplinkybę patvirtino ir pati B. T., nurodžiusi, kad tokio sutikimo nebuvo pateikta, o ji leidimą statybai išdavė iš esmės klaidingai manydama, kad jis nebūtinas, nes šios institucijos sutikimas buvo pateiktas kartu su detaliuoju planu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į B. T. einamų pareigų aprašymą (b. l. 8-9), kad ji išduoda statybą leidžiančius dokumentus, patikrinusi statytojo pateikiamus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir prie jo pridedamą projektinę dokumentaciją, konstatuotina, kad nesant pirmiau nurodyto NŽT sutikimo dėl išvažiavimo iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), per valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, nors toks buvo būtinas, B. T. 2016 m sausio 5 d. patikrinusi projektą – Vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), AM/15 08, tą pačią dieną jam pritarusi (tai užfiksuota 2015 m gruodžio 4 d. paraiškoje tikrinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11) ir 2016 m. sausio 7 d. priėmusi sprendimą patenkinti 2015 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statyti naują statinį, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos ir yra pripažįstama kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinus teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovo E. Č. patikslinimą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas B. T. surašytas būtent dėl nurodyto NŽT sutikimo nebuvimo, kiti Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai galimai užtraukia drausminę, bet ne administracinę atsakomybę, teismas pašalino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas nuorodas į Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 15 dalies 17 punktą, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedo pridedamų dokumentų 8 punktą, 9 priedo 1.3 punktą, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 5.6.6 punktą, 7.2.5.8 punktą, 25 punktą, 8 priedo 2.4, 2.6, 5.3 punktus, iš B. T. inkriminuoto pažeidimo aprašymo, kaip perteklines.

Dėl B. T. skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas B. T. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (veika pažeista valdymo tvarka, ji padaryta B. T. vykdant tiesiogines darbo funkcijas, išduotas teisinę reikšmę turintis dokumentas, kuriuo remiantis galimai pažeidžiamos kitų asmenų teisės, iš esmės sudaromos prielaidos legalizuoti įstatymo reikalavimų neatitinkančias statybas), jo padarymo aplinkybes, kaip nurodė ir pati pažeidėja jos darbo krūvis yra itin didelis, nuolatos tenka dirbti viršvalandžius, nes statybų kiekis Vilniaus mieste nuolat auga. Taip pat įvertinami atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinantys duomenys – B. T. darbinga ir dirbanti, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazę, duomenų apie tai, jog ji būtų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio pažeidimus, nėra. B. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus administracinė nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis), B. T. skirtina ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokia nuobauda bus pakankama siekiant ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų ir motyvuos administracinėn atsakomybėn traukiamą B. T. ateityje nebenusižengti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais,189¹³ straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. T. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹³ straipsnio 5 dalyje ir skirti jai vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059371555) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).