Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-20843-955/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
e2-20843-955/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13096-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20843-955/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13096-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė (duomenys neskelbtini (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo A. Š. (toliau – atsakovas) 3 386,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą) atsakovui įteikti 2020 m. rugpjūčio 28 d. asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 14 d. nutartimis patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai viso 1 925,86 Eur sumai. Atsakovas A. Š. yra (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2015 m. liepos 1 d. Teismas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Minėti dokumentai perduoti nebuvo. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami nuo 2014 metų. Atsakovui neperdavus dokumentų ir turto, nemokumo administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sudarytų sandorių, nustatyti momento nuo kada įmonė tapo nemoki, siekiant ginti kreditorių interesus, įmonės turtas negalėjo būti realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą, lygią 2014 metais deklaruoto įmonės turto vertei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias konstatavus vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas turi įrodyti pirmąsias tris sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Įstatymų nuostatose įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis), užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žala, o padarytą žalą turi pareigą visiškai atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Jeigu bendrovės vadovas padaro bendrovei žalą, tai jam taikytina civilinė atsakomybė.

2019 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo (duomenys neskelbtini) valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 3 386,00 Eur žalos atlyginimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 386,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 76,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), atstovaujamai (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 3 386,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 76,00 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 00) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė