- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1502-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02206-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- R. A., UADB UADBB „FT Broker“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-344-358/2012 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui E. A., tretiesiems asmenims R. A., UADB UADBB „FT Broker“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 50% draudimo išmokos dydžio sumą, tai yra 11752,63 Lt, patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 7044).
Ieškovas nurodė, kad 2009-11-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ ir E. A. buvo sudaryta draudimo Sutartis Nr. SGB 4851487, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2009-12-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. A., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo R. B., dėl ko jį parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad nevairuotų automobilio su mažesniu nei 7 metų vairavimo neturintys ir ne jaunesni, nei 30 metų asmenys, o automobilį vairavo vairuotojas neatitinkantis šių numatytų sąlygų, tai ieškovas pagal įstatymą turi teisę susigrąžinti 50 % išmokėtos draudimo sumos. Ieškovas išmokėjo draudimo sumą, todėl jis turi teisę susigrąžinti 50 % draudimo sumos. Sudarytą draudimo sutartį ieškovas laikė tinkama ir taikė apsaugą, ji buvo galiojanti. Draudėjas, kuomet apdraudė šį automobilį, nurodė jiems informaciją, pagal kurią buvo sudaryta draudimo sutartį. Kokią informaciją draudėjas nurodo, pagal tokią brokeris arba jų atstovas ir sudarė sutartį. Atsakovas sutarties sudarymo fakto neginčija. Draudimo sutartis turėtų būti visiškai negaliojanti arba galiojanti visa apimtimi. Šią sutartį sudarė ieškovo brokeris.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš E. A. draudimo išmoką 11752,63 Lt , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011-09-26 nuo 11752,63 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį 353 Lt ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai.
Teismas nustatė, kad 2009-11-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ ir E. A. buvo sudaryta draudimo Sutartis Nr. SGB 4851487, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika ir įmoka apskaičiuota pagal draudėjo pateiktą informaciją apie transporto priemonę, jos naudojimo vietovę, paskirtį, numatomus valdytojus. Draudėjas patvirtino, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. 2009-12-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. A., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo R. B., dėl ko jį parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. Vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovas atlygino 23505,25 Lt dydžio nuostolius, susijusius su R. B. sveikatos sutrikdymu. Teismas nurodė, kad atsakovo E. A. apdraustą transporto priemonę vairavo asmuo jaunesnis nei 30 metų amžiaus bei neturėdamas 7 metų vairavimo stažo ir tuo nevykdė sutartyje numatytos pareigos. Teismas sutiko su atsakovo atstovės argumentu, kad ginčijama sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir jai taikomi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais teismo turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus (Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga; Teismų praktika 30, p. 350). A. E. A. ir trečiojo asmens R. A. argumentai neatitinka nustatytų sąžiningumo kriterijų – atsakovas teigia , kad nesidomėjo jam priklausančio automobilio draudimu ir nieko apie tai nežino, nėra jo parašo; trečiasis asmuo teigia, kad brolio vardu draudimo sutarties nesudarė, mokėjo įmokas, pateikė visą informaciją. Šie argumentai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, t. y. pateiktai įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai (b. l. 8-11). Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. A. bei trečiasis asmuo R. A. neginčija aplinkybės, kad draudimo sutartis eismo įvykio metu 2009-12-08 buvo galiojanti, t. y. išreiškė sutarties šalių valią ir siekius. A. E. A. pareigos, numatytos sutartyje, nevykdymas ir tuo pačiu draudimo išmokų dydis yra priežastiniu ryšiu susijęs su žalą padariusio trečiojo asmens R. A. veiksmais (2011-06-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, b. l. 13). Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiojo asmens R. A. veiksmai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis tapo iš dalies darbingas (netektas 60 procentų darbingumas, b. l. 17). Draudimo išmokų pagrįstumas nustatytas nekeliančių abejonių oficialių ir kitų rašytinių įrodymų pagrindu (b. l. 17-33, 35-65).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. A. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas bei neteisėtas, priimtas pažeidus tiek procesines tiek materialinės teisės normas, vienpusiškai ir šališkai įvertinus byloje ieškovo pateiktus dokumentus. Nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebuvo pateikęs draudimo sutarties su atsakovo E. A. ar trečiojo asmens R. A. parašais, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent su ieškiniu pateiktą draudimo sutartį ir joje aptartas sąlygas pasirašė ir patvirtino savo parašais suinteresuotieji asmenys. Nesant atsakovo parašo draudimo sutartyje ar polise byloje nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas E. A. nurodė draudimo kompanijai neteisingus duomenis dėl draudžiamos transporto priemonės valdytojo ir vairuotojo amžiaus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui ir todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis, sudarydamos bei vykdydamos sutartį. Šių šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Tokiu būdu įtvirtinama draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato pareigą, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti bei apžiūrėti transporto priemonę. Taigi draudikas turi būti pakankamai apdairus ir išvengti bet kokių abejonių dėl sutarties teisėtumo. CK 6.254 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Būtent šiais tikslais buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria apdrausta transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (toliau tekste - Draudimo sutartis), sumokėtos įmokos. Kaip buvo paaiškinta ir teisminio nagrinėjimo metu transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo R. A., kuris mokėjo draudimo įmokas, sudarė draudimo sutartį, o brokerių kompanijos darbuotoja ne vienerius metus perdrausdavo minėtą transporto priemonę. Trečiasis asmuo R. A. sudarė draudimo sutartį dėl civilinės atsakomybės išimtinai dėl savo paties kaltų veiksmų, todėl nuslėpti vairuotojo stažo neturėjo jokio suinteresuotumo, jis pats mokėjo visas įmokas. Brokerių kompanijos atstovas paaiškino, kad draudimo sutartis yra sudaroma automobilio savininko vardu, o dėl vairuotojo stažo nurašė būtent trečiojo asmens duomenis iš jo pateikto vairuotojo pažymėjimo. R. A. jokių įtarimų dėl stažo nekilo, visą laikotarpį jis laikė, kad sutartis yra tinkama, negali paaiškinti kokį sutarties egzempliorių jam įteikė. Trečiasis asmuo savo draudimo sutartį prarado, nes minėta transporto priemonė buvo pavogta su joje esančiais draudimo dokumentais, tuo tarpu ieškovo - draudimo kompanijos su ieškiniu pateiktas sutarties variantas buvo iš vis be trečiojo asmens R. A. ar atsakovo E. A. parašų. Dėl šių aplinkybių nebuvo galima spręsti kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis, nebuvo galimybės patikrinti kokius duomenis pateikė trečiasis asmuo R. A., sudarydamas sutartį, rašytinės formos reikalavimų sutartis neatitiko, todėl prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma atlyginti 50 procentų dydžio žala yra maksimali įstatymo leistina, todėl ieškovas privalėjo pateikti argumentus, bei skaičiuotę, kuri pagrįstų kodėl būtent maksimali atsakomybė turi būti taikoma atsakovo atžvilgiu, jei sutarties pasirašymą įformino ir sąlygas nustatė pats ieškovas. Teismas šių atsakovo nurodytų argumentų net nevertino ir dėl jų nepasisakė, atsižvelgė išimtinai į ieškovo nurodytus argumentus dėl nesąžiningumo, tačiau šiuo atveju pats ieškovas buvo nesąžiningas, nes būtent dėl ieškovo aplaidaus elgesio ir tinkamo sutarties neįforminimo nebuvo galimybės patikrinti kokią sutartį pasirašė šalys. Kyla klausimas kokiu pagrindu buvo priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo, kuris sutarties nesudarė, su sutarties sąlygomis dėl vairuotojo amžiaus nebuvo supažindintas. Sudarant Draudimo sutartį draudėjas pateikė visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikas, prieš sudarydamas Draudimo sutartį, privalėjo ją patikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo asmuo, jaunesnis nei 30 metų amžiaus bei neturėdamas 7 metų vairavimo stažo ir tuo nevykdė sutartyje numatytos pareigos, yra nepagrįsti, kadangi nesant parašų Draudimo sutartyje ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime, lieka neįrodyta apelianto kaltė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo E. A. apeliacinį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad Sutarties sudarymo metu automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas E. A., todėl jis laikytinas Sutarties šalimi - draudėju, o R. A. - E. A. atstovu pagal įstatymą sudarant Sutartį. Trečiasis asmuo R. A. nurodo, kad jis kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą dėl Sutarties sudarymo, pateikė būtiną informaciją, dokumentus. Teisės aktuose nėra nustatytas privalomas draudimo sutarčių sudarymo patvirtinimas šalių parašais. Šalys turi teises ir pareigas, kurios yra draudimo sutartyje, nepaisant to, kad ši nėra pasirašyta. Ieškovas teismui pateikė draudimo sutarties Nr. SGB 4851487 originalą, kurios 1.6 p. nustatyta 30 metų amžiaus ir 7 metų vairavimo stažo sąlyga. Draudimo sutartis atspausdinta iš kompiuterinės programos, kuri garantuoja sutarties teksto autentiškumą ir jo pakeisti neleidžia. Sutarties teksto autentiškumą patvirtino ir trečiasis asmuo UADBB „FT Broker" atstovas. Pažymėtina, kad draudimo brokeriai veikia ne draudiko (šiuo atveju AAS „Gjensidige Baltic"), o draudėjo (šiuo atveju A. E. A.) interesais (Draudimo įstatymo 149 str. 2 d., naujos redakcijos įstatymo 164 str. 2 d.). Atsakovas Sutarties galiojimo metu elgėsi nesąžiningai, rūpinosi tik savo teisėmis. Pažymėtina, kad R. A. eismo įvykį sukėlė pėsčiųjų perėjoje. Laikytina, kad patyręs vairuotojas, nebūtų toks neatsargus ir elementarioje situacijoje būtų išvengęs žalos padarymo. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo į bylą pateiktoje sutartyje nustatytų sąlygų bei nepaneigė fakto, kad dėl jų buvo tartasi.
Atsiliepime į atsakovo E. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UADB UADBB „FT Broker“ nurodo, kad 2009-11-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ ir E. A. buvo sudaryta draudimo Sutartis Nr. SGB 4851487, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties sudarymo metu draudimo rizika yra įvertinama, o draudėjui palankiausios draudimo sutarties sąlygos į sutartį yra įrašomos atsižvelgiant į draudėjo pateiktą informaciją. Draudimo brokeris, sudarydamas draudimo sutartį, vadovavosi visais galiojančiais teisės aktais ir draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant išskirtinai į klieno pateiktą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2009-11-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ ir E. A. buvo sudaryta draudimo Sutartis Nr. SGB 4851487, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika ir įmoka apskaičiuota pagal draudėjo pateiktą informaciją apie transporto priemonę, jos naudojimo vietovę, paskirtį, numatomus valdytojus. Draudėjas patvirtino, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. (b.l. 8-12 ir prie bylos atskirame voke pridėtas sutarties originalas. )
Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties galiojimo ir draudimo polise numatytų atsakomybės sąlygų taikymo draudėjui.
Sutinkamai su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu Kodeksu, Draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Todėl ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rašytinė (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.) ir ji įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, sandorį pasirašius visoms sandorio šalims sutinkamai su CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalimi.
Byloje yra pateikta 2009 11 13 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis serija SGD Nr. 4851487, kurios 1.6 punkte nurodyta, kad draudėjas patvirtino, kad transporto priemonę nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, tačiau šios sutarties atsakovas nėra pasirašęs. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tretysis asmuo R. A. sudarė draudimo sutartį dėl civilinės atsakomybės išimtinai dėl savo paties kaltų veiksmų, jis pats mokėjo visas įmokas, transporto priemonę vairavo taip pat R. A., todėl nuslėpti vairuotojo stažo jis neturėjo suinteresuotumo. R. A. laikė, kad sutartis yra tinkama, tačiau negali paaiškinti kokį sutarties egzempliorių jam įteikė. Tretysis asmuo savo sutartį prarado, nes transporto priemonė buvo pavogta su joje esančiais draudimo dokumentais. Ieškovo pateiktas sutarties variantas nepasirašytas nei R. A. nei E. A., todėl yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo galima spręsti kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis bei kokius duomenis pateikė tretysis asmuo R. A., sudarydamas sutartį. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jos sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais, todėl šioje byloje kilus ginčui teismas neturėjo pagrindo remtis trečiojo asmens UADBB „FT Broker“ atstovo A. A. paaiškinimais dėl esančios tvarkos sudarant draudimo sutartis, nes tai neįrodo kokiomis sąlygomis buvo sudaryta ginčo sutartis bei nepaneigia draudimo sandorio sudarymo rašytine forma privalomumo (CK 6.989 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytam šių teisinių santykių reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, dėl ko neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų nuslėpęs ar suteikęs klaidingą informaciją.
Pirmosios instancijos teismas remiantis trečiojo asmens UADBB „FT Broker“ atstovo paaiškinimu apie tai, kad draudimo sutarčių sudarymas yra automatizuotas, įvedami iš draudėjo gauti duomenys ir sutarties tekstas atspausdinamas automatiškai iš draudimo bendrovių programų, padarė išvadą, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad duomenis pateikė sutartį sudaręs asmuo ir tai, kad sutartis nepasirašyta asmens, sudariusio sutartį, nedaro jos negaliojančia. Teisėjų kolegija laiko, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes nesant duomenų ar atsakovas buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis nėra pagrindo daryti išvadą, kad duomenis pateikė sutartį sudaręs asmuo ir kad draudimo sutartis sudaryta joje nurodytomis sąlygomis.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines bylos aplinkybes sprendime gali būti motyvuojamos tik (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilus ginčui dėl draudimo sutarties sąlygų ir ieškovui nepateikus tinkamai sudarytos draudimo sutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės, reglamentuojančias įrodinėjimą, normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą - ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo, ieškinio pareiškimas atmestinas. ( (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 p., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui E. A. dėl dalies išmokų priteisimo atmesti.
Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ (vieningasis registro Nr. (duomenys neskelbtini) buveinė Brivibas g. 39, Ryga, Latvija – 1010, Lietuvoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 30063322, T. Š. g. 21/Vytenio 12, LT-03111 Vilnius) atsakovui E. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 353 litus sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 26 litus išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.