Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria A. J. iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 10 d. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 10 d., apie 11.20 val., vairuodamas transporto priemonę „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78.11, 173 ir 175 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje.

2014 m. vasario 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-8006159-14 A. J. pripažintas kaltu padaręs ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.

Skundžiama 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi apylinkės teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme duotus paaiškinimus ir prašymą panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti, A. J. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. vasario 24 d. nutarimą ir A. J. pagal ATPK 125 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. vasario 24 d. nutarimą.

Nurodo, jog A. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonos spalvos) šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi nutraukta A. J. iškelta pagal ATPK 125 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla.

ATPK 125 straipsnyje inter alia numatyta, kad įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, pateikęs apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių rinkti papildomus įrodymus, galinčius padėti pašalinti prieštaravimus tarp pareigūnų ir A. J. parodymų bei išsklaidyti byloje kilusias abejones, ar A. J. įvažiavo į pervažą jau degant raudonam šviesoforo signalui, ar pareigūnai, kaip konstatavo teismas, galėjo matyti A. J. automobilį, esantį pervažoje degant raudonam šviesoforo signalui. Su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328–329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J., tiek 2014-02-10 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6), tiek 2014-02-24 priimant nutarimą (b. l. 5), padaryto pažeidimo neginčijo, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje paskelbęs policijos pareigūnų parodymus (b. l. 36, 9), šių įrodymų nevertino, nepašalino prieštaravimų tarp A. J. parodymų teisme, administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime ir tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių.

A. J. pateikta fotonuotrauka (b. l. 27) ir Institucijos pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 4) jo padaryto pažeidimo nepaneigia. Fotonuotraukoje jo padarymo data nėra užfiksuota, todėl negalima nustatyti, kuriuo metu nuotrauka buvo daryta, ji neatspindi faktinių aplinkybių, buvusių A. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu. Vaizdo įrašas taip pat nei patvirtina, nei paneigia pažeidimo faktą.

Net ir tuo atveju, jei A. J. sustojo prieš kelio ženklą „Stop“, kelio ženklas Nr. 204 „Stop“, jeigu jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, numato pareigą vairuotojui ne tik sustoti prieš kelio ženklą „Stop“, bet ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Kelių eismo taisyklių 173 p., 174 p. inter alia nustatyta, jog prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės; geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Kelių eismo taisyklių 3 p. išaiškinta sąvoka „Duoti kelią (nekliudyti)“ – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Paminėti prieštaravimai gali būti pašalinti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs kaip liudytojus byloje apklausti policijos pareigūnus (b. l. 30–32), jų neapklausė, nenustatė, ar A. J. aiškinimas apie tai, kad šioje pervažoje nėra garsinio įspėjimo signalo, yra teisingas, nesurinko įrodymų apie tai, kiek laiko šioje pervažoje dega draudžiamas (raudonos spalvos) šviesoforo signalas, ar tuo metu link pervažos judėjo kokia nors bėginė transporto priemonė, kada policijos pareigūnai patys kirto pervažą (iš vaizdo medžiagos matyti, kad jie vijosi A. J. vairuojamą automobilį).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o A. J. administracinės teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti visas byloje esančias abejones ir prieštaravimus, nes tik įvertinus įrodymų visumą galima teisingai išspręsti A. J. atsakomybės klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir grąžinti A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.