- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 1-356-334/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00757-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., žinodamas apie pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą išlaikyti savo vaiką, t.y. mokėti pinigines lėšas savo dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d., nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, neteikdamas jokios kitos būtinos materialinės paramos.
Be to, A. M., žinodamas apie pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą išlaikyti savo vaiką, t.y. mokėti pinigines lėšas savo dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., nemokėdamas iš jo priteistų piniginių lėšų, neteikdamas jokios kitos būtinos materialinės paramos.
Kaltinamasis A. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymo, kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad laikotarpiais nuo 2009 m. liepos mėnesio visiškai nemoka pinigų dukros išlaikymui. Gyvenant santuokoje su A. M., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M.. Su A. M. gyveno iki 2004 metų pabaigos. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista dukros G. M. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 130 litų, pinigus pervedant į A. M. banko sąskaitą. Teismas priėmė sprendimą, kad dukrai G. M. išlaikymas paskirtas dar apie pusmetį iki teismo sprendimo, nuo tada, kai dar gyveno kartu su A. M.. Nuo 2004-06-29, nors ir nedirbo, tačiau gavo pinigus už biuletenį, sirgo apie pusę metų ir gautus pinigus skyrė šeimai. Po teismo posėdžio, kai buvo priteisti pinigai dukros G. M. išlaikymui, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju, iš atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai dukros išlaikymui, ir pervedami į A. M. banko sąskaitą. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) iš visų atlyginimų buvo išskaičiuojami pinigai dukros išlaikymui, darbovietė pinigus pervesdavo į A. M. banko sąskaitą. 2005 m. sausio mėn. pradžioje įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), pinigų iš atlyginimo neišskaičiuodavo, nes susitarė su darbdaviais, kad pats perves pinigus į A. M. banko sąskaitą dukros išlaikymui, o darbdaviams pateiks tai patvirtinančius dokumentus. Dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo pinigus dukros išlaikymui, turi pinigų pervedimo čekius. 2007 m. pavasarį, išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini), nes netiko darbo sąlygos, nelaiku buvo mokamas atlyginimas. Apie pusė metų darbo ieškojo savarankiškai, į darbo biržą darbo paieškai nesiregistravo, kadangi darbo biržoje iš karto pasiūlydavo mažai apmokamą darbą nedidelėse firmose. Tuo laikotarpiu gyveno iš santaupų, dar uždirbtų UAB (duomenys neskelbtini). Nedirbdamas pervedinėjo pinigus dukros G. M. išlaikymui. 2007 m. rudenį susirado darbą UAB (duomenys neskelbtini) taip pat tarptautinių pervežimų vairuotoju, dirbo apie 4 mėnesius, iš darbovietės išėjo, nes ši nutraukė veiklą. Į darbo biržą darbo paieškai nesiregistravo, lankė kursus dėl pavojingų krovinių pervežimo (ADR kursai), kad būtų lengviau susirasti darbą. Tais pačiais metais susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini), kur dirbo apie pusė metų. Iš darbo išėjo savo noru, kadangi sumažėjo atlyginimai, pradėjo atleidinėti darbuotojus, prasidėjo darbų krizė. Daugiau niekur nebedirbo. Išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini), kadangi gavo atsiskaitymą, iš karto pervedė didesnę pinigų sumą į A. M. banko sąskaitą ir po to dar kelis mėnesius pervedė po 125 litus. Paskutinį kartą pinigus dukros išlaikymui pervedė 2009-06-09. Daugiau pinigų dukros išlaikymui nemoka, kadangi neturi darbo ir negauna pajamų. Iki 2009 m. liepos mėnesio įvairiais laikotarpiais mokėjo pinigus dukros išlaikymui, tai per savo darbovietę, tai duodamas grynais pinigais, tai pervesdamas pinigus iš savo banko sąskaitos į A. M. sąskaitą. Buvo laikotarpių, kai buvo registruotas darbo biržoje ir per ją ieškojo darbo, neturėjo pinigų, todėl kai kuriais laikotarpiais pinigų dukros išlaikymui nemokėjo. Išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo paieškai į darbo biržą nesiregistravo, kadangi tuo metu buvo krizė ir nebuvo jokių darbų, gyveno iš savo santaupų, iš tėvų namų ūkio, iš tėvų pensijos ir dukros išlaikymui pinigų nepervedinėjo. Kadangi 2010 m. reikėjo kreiptis pas medikus, o tuo metu nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, už medicinines paslaugas reikėjo mokėti pačiam, todėl 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje užsiregistravo darbo biržoje darbo paieškai. 2010 m. liepos 20 d. išsibraukė iš darbo biržos, nes išvažiavo į užsienį ieškoti darbo. Šiaurės Airijoje išbuvo apie dvejus metus, pastovaus darbo negavo, gyveno iš laikinų nelegalių darbų, pinigų dukros G. M. išlaikymui nesiuntė, nes to ką uždirbo, užteko tik pragyvenimui užsienyje. Į Lietuvą grįžo 2012 m. birželio mėnesį į mamos laidotuves. Grįžęs į Lietuvą, į Darbo biržą darbo paieškai nesikreipė, darbo neturėjo, prižiūrėjo vieną likusį savo tėvą ir gyveno iš tėvo ūkio bei iš tėvo pensijos. Nemokant pinigų dukros išlaikymui daugiau kaip pusę metų, buvusi žmona A. M. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. 2009 ar 2010 metais gavo pranešimą, kad dukros G. M. išlaikymui pinigus moka valstybė. Turi tuos dokumentus. Apie tai, kad A. M. kreipėsi į antstolę dėl pinigų dukros išlaikymui išieškojimo, sužinojo neseniai, kai gavo pranešimą iš antstolės V.Žydelienės, kad uždėtas areštas jam priklausančiai žemei. Iki tol su anstole bendrauti neteko, koks yra įsiskolinimas dukros išlaikymui, nežino. Supranta, kad turi prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau kadangi neturi nei darbo, nei pajamų, mokėti negali. Dukrą matydavo kiekvieną vasarą, kai ji atvažiuodavo pas savo senelius, su dukra bendraudavo, nupirko dviratį, kurį dukra laiko kaime. Su dukra pasikalba telefonu. Pats dukros aplankyti nenuvažiuoja, nes to nenori buvusi žmona A. M. (110-111, 113-114, 117-118 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
liudytojos A. M. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su A. M., gyveno P.. Santuokoje gimė trys vaikai, iš kurių tik G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė. Gyvenant santuokoje, A. M. nors ir dirbo, tačiau pinigų šeimai neduodavo. Vaikus išlaikydavo pati. Iš vaikų tėvo A. M. teko prisiteisti pinigus visų vaikų išlaikymui. 2004-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu su A. M. išsituokė, vaikai liko gyventi su ja (A. M.). Tuo pačiu teismo sprendimu dukros G. M. išlaikymui iš A. M. buvo priteista kas mėnesį jai (A. M.) mokėti po 130 litų nuo 2004-06-29 iki dukros pilnametystės. A. M. dukros išlaikymui pinigus turėjo pervedinėti į jos (A. M.) banko sąskaitą. Išsituokus, pati su vaikais liko gyventi bute, o A. M. išėjo gyventi pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Kai išsituokė, su A. M. nebebendravo. Jis su vaikais taip pat nebebendraudavo, nebent susitikdavo, kai šie nuvažiuodavo pas A. M. motiną. A. M. su dukra beveik nebendraudavo, prieš du metus dukra grįžo iš kaimo ir pasakė, kad su tėčiu nebenori matytis ir nebenori ten važiuoti. G. M. sakė, kad nors ir matydavosi kaime su tėvu A. M., tačiau jis ją atstumdavo, nebendraudavo, jei nusipirkdavo ką skanesnio pavalgyti, tai neduodavo, o pats jai matant valgydavo. G. M. sakė, kad A. M. suvalgydavo ir tą maistą, kurį pati įdėdavo dukrai važiuojant į kaimą. Išsituokus A. M. neskambindavo dukrai, neatvažiuodavo, neaplankydavo, visiškai nesidomėjo kaip jai sekasi, ar dukra sveika, ar ko nors netrūksta. A. M. dukra nesirūpino nuo pat dukros gimimo. Išsituokus, A. M. dar dirbo, važinėdavo krovininiu automobiliu į užsienį ir dukros išlaikymui duodavo po 125 litus, nors teismo buvo priteista mokėti po 130 litų. Pinigus iš A. M. gaudavo į savo banko sąskaitą. A. M. pinigus taip mokėjo kelerius metus. Kol A. M. mokėjo pinigus dukros išlaikymui, pas antstolius nesikreipė, o kai pinigų nebegaudavo, ir tada dar ne iš karto kreipėsi į antstolį A. B. dėl pinigų išieškojimui. Nuo to laiko, kai kreipėsi į antstolį, pinigų dukros išlaikymui nebegauna visiškai. Pinigus dukros išlaikymui gavo, kol A. M. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Kai 2009 m. kreipėsi į antstolį, buvo pranešta, jog yra priimtas įstatymas, kad jei tėvai nemoka pinigų vaikų išlaikymui, pinigus moka Vaikų išlaikymo fondas. Susitvarkė dokumentus, juos išsiuntė į Vilnių ir nuo 2010 m. pavasario Vaikų išlaikymo fondas dukros išlaikymui moka po 130 litų. Fondas pinigus sumokėjo nuo tos dienos, kai kreipėsi su prašymu. Pinigus iš Vaikų išlaikymo fondo gauna iki dabar. Ar A. M. žino, kad dėl dukros išlaikymo kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, nežino, su kaltinamuoju apie tai nekalbėjo. Ar Vaikų išlaikymo fondo administracija siuntė kokius pranešimus A. M., irgi nežino. Dėl to, kad A. M. nemoka pinigų, dukra nukenčia, nes iš turimų pajamų sunku pragyventi (42-43 b.l.).
liudytojos Valentinos Žydelienės apklausos protokolais iš kurių matyti, kad 2004-11-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. 2-3455-05/2004 2005 m. kovo 22 d. antstolio A. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 002/08/01312 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš A. M., išieškotojos A. M. dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, kas mėnesį mokant po 130 litų nuo 2004-06-29 iki G. pilnametystės. Iki 2009 m. sausio mėnesio pradžios išlaikymo išieškojimą vykdė antstolis A. B.. 2009 m. jos kontorai A. M. pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad A. M. dukros išlaikymui nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. birželio 9 d. iš viso pervedė 1250 litų. Duomenų, kad A. M. dukros išlaikymui būtų mokėjęs pinigus daugiau, vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad A. M. būtų dirbęs, todėl vykdomasis raštas į jokias darbovietes nebuvo siųstas. A. M. (duomenys neskelbtini), turi dalį žemės sklypų, kuriems artimiausiu metu bus skelbiamos varžytynės. Buvo užklausta apie A. M. pinigines lėšas banko sąskaitose, tačiau išieškojimas nebuvo vykdomas, kadangi lėšų, kurias galima areštuoti, nebuvo. A. M. pasirašytinai nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką, ir, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo. Į kontorą A. M. atvykęs nebuvo ir išlaikymo išieškojimo vykdymu nesidomėjo. Apie tai, kad A. M. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, žino, nes A. M. kreipėsi dėl pažymos pristatymo į fondą. A. M. apie tai, ar gauna pinigus iš fondo, neinformavo. A. M. įsiskolinimas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą 2012-11-01 yra 6718 litų, kadangi išlaikymo dydis yra perskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais vartotojų kainų indeksais, tačiau tai yra bendras A. M. įsiskolinimas pagal vykdomoje byloje esančius duomenis. Koks A. M. įsiskolinimas yra A. M., o koks yra Vaikų išlaikymo fondui, nežino, nes tai neskaičiuojama, kol nėra pateikiami konkretūs duomenys arba pareikalavimas paskaičiuoti (47-48 b.l.).
Iš 2012-10-23 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2) D2-32116 matyti, kad 2009-12-29 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi A. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. M., įvertinus pateiktus dokumentus 2010-02-05 priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2009-12-29 G. M. kiekvieną mėnesį mokėti po 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2011-08-19 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė A. M. priimto sprendimo nuorašą. Skolininko A. M. įsiskolinimas vaikų išlaikymo fondui iki 2012-08-21 sudaro 4042,58 Lt G. M. išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (2-4 b.l.).
Iš 2004-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš A. M. priteista dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, pradedant nuo 2004-06-29 ir tęsiant iki dukters pilnametystės (12-15 b.l.).
Iš 2012-11-05 antstolės V.Žydelienės pažymos Nr. 113/09/3992/1 matyti, kad alimentų įsiskolinimas iki 2012 m. lapkričio 1 d. sudaro 6718 litų. Paskutinis mokėjimas atliktas 2009-06-09, A. M. pervesta 125 litai (17 b.l.).
Iš 2010-06-18 Panevėžio darbo biržos rašto Nr. S-2588-(3.15.) matyti, kad A. M. darbo biržoje įsiregistravo 2010-03-30 (21 b.l.).
Iš 2012-11-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. R30-1378 ir duomenų bazės išrašo matyti, kad A. M. nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30 ir nuo 2004-12-06 iki 2005-01-10 dirbo A. D. įmonėje (duomenys neskelbtini), gavo pajamų 595,81 litus; nuo 2005-01-13 iki 2007-03-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gavo pajamų 16877,41 litus; nuo 2007-10-18 iki 2008-02-22 dirbo UAB. (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamų 1671,06 litus; nuo 2008-05-26 iki 2008-11-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamų 3850,14 litų. Informacija pateikta už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2012-11-07 (22-23, 26-28 b.l.).
Iš 2012-11-12 Panevėžio darbo biržos pažymos Nr. S(P27)-1884-(8.16.) matyti, kad A. M. Panevėžio darbo biržoje nuo 2004-01-01 buvo registruotas sekančiai: laikotarpiu nuo 2004-08-09 iki 2004-10-14. Bedarbiui buvo pasiūlytas darbas 2004-08-24 J. R. įmonėje – tačiau neįdarbintas. 2004-10-14 darbo paieška nutraukta įsidarbinus. Pakartotinai įsiregistravo 2006-07-29 ir jam buvo suteiktas dirbančio ir ieškančio darbo asmens statusas. 2007-01-29 darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas. Paskutinį kartą įsiregistravo 2010-03-30. 2010-07-20 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Darbas jam nebuvo pasiūlytas. Nedarbo socialinio draudimo išmokos minėtais laikotarpiais negavo. Šiuo metu A. M. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje neregistruotas. (39 b.l.).
Iš 2012-11-07 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos Nr. (17.26) SD4-1014 matyti, kad A. M. Socialinės paramos skyrius jokių išmokų niekada nemokėjo. (41 b.l.).
Iš 2013-03-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė dokumentų ir kvitų kopijas, kuriuose matyti, kad A. M. įvairiais laikotarpiais nuo 2003-08-08 iki 2009-06-18 pervedė pervedė pinigus į A. M. banko sąskaitą. (49-83 b.l.).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo A. M. kaltė neginčijamai nustatyta ištirtų įrodymų visetu: A. M. apklausoje duotais parodymais, kad savo dukros G. M. išlaikymui kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo teismo sprendimu priteistų pinigų, liudytojos A. M. apklausos metu duotais parodymais, kad kaltinamasis vaikui išlaikymo neteikė ir vaiku nesirūpino, liudytojos V.Žydelienės apklausos metu duotais parodymais, kad 2009 m. į jos kontorą A. M. pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad A. M. jai nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. birželio 9 d. dukros išlaikymui iš viso yra pervedęs 1250 litų; kad A. M. dukros išlaikymui būtų mokėjęs pinigus daugiau, duomenų vykdomojoje byloje nebuvo, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais dokumentais, teismo sprendimu, kuriuo iš A. M. G. M. priteistas išlaikymas, kitais rašytiniais bylos įrodymais, kurie sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir 164 str.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
A. M. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), veikos baigtos, tyčinės. Kaltinamasis neteistas (95 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (94 b.l.), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas (91 b.l.), pagal gyvenamąją vietą A. M. atžvilgiu nusiskundimų negauta (89 b.l.), kaltinamasis nedirba (96 b.l.), prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (122 b.l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtina bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima įstatymo numatytam šios bausmės minimumui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai, kad yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybės sunkinančių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos BK 164 str. (laikotarpis nuo 2009-07-01 iki 2010-03-29) ir paskirti atlikti viešuosius darbus dviems mėnesiams 40 valandų, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
- Lietuvos Respublikos BK 164 str. (laikotarpis nuo 2010-07-21 iki 2012-11-01) ir paskirti atlikti viešuosius darbus trims mėnesiams 60 valandų, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę atlikti viešuosius darbus dviems mėnesiams 80 valandų, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.