Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2-13013-1070/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2-13013-1070/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05436-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“
Atsakovas
E. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13013-1070/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05436-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei,nedalyvaujant šalims ir jų atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovei E. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrosfera“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės E. D. 588,50 Eur skolą, 53,67 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 1-4).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10644-1070/2020, ieškinys buvo patenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 588,50 Eur skolos, 53,67 Eur delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų bei 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 6, 7).

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. D. padavė teismui prieštaravimus (b. l. 12-15), kuriuose nurodo, kad ji sudarė sutartis su ieškovei nuo 2016 m. Pagal pasirašytas sutartis atsakovei visada laiku buvo atsiunčiamos sąskaitos faktūros elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Visos tokiu būdu atsiųsti sąskaitos buvo apmokamos laiku, dėl to nebuvo jokių pažeidimų ir pretenzijų. 2019 m. balandžio 19 d. iš ieškovės buvo užsakytos ir paimtos prekės, kurias atsakovė naudojo ūkio reikmėms. Tuo metu atsakovė negavo į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Dėl tuo metu gautų sąskaitų faktūrų apimties atsakovė nepastebėjo, kad negavo sąskaitos faktūros už 2019 m. balandžio 19 d. užsakytas ir gautas prekes. Visos 2019 m. gautos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos jose nurodytu terminu. 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti kliento sąskaitos išrašą už 2016-2019 metus, tačiau minėtas dokumentas negautas iki šiol, jis buvo reikalinga tam, kad būtų patikslinti atsakovės duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų ar skundų, kad neapmokėta PVM sąskaita faktūra. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovė gavo iš ieškovės elektroninį laišką, kuriame buvo dokumentas „tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. 1“, kuriame buvo įrašyta neapmokėta 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl šios sąskaitos, nes buvo apmokėjusi, jos nuomone, visas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. 2020 m. balandžio 10 d. atsakovė gavo elektroninį laišką su minėta PVM sąskaita faktūra, kuriame buvo nurodyta, kad šią PVM sąskaitą faktūrą bandyta siųsti 2019 m. balandžio 24 d., tačiau buhalterė neturėjo atsakovės elektroninio pašto adreso, todėl PVM sąskaita faktūra buvo persiųsta ieškovės vadybininkei, kuri turėjo persiųsti minėtą sąskaitą faktūrą atsakovei. Tačiau atsakovė negavo jokio elektroninio laiško su minėta sąskaita faktūra. Atsakovė pamatė pirmą kartą sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą šioje byloje, 2020 m. balandžio 10 d. Atsakovė apmokėjo sąskaitą faktūrą 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovė nesutinka, kad iš jos būtų priteisti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes pagal sutartį ji turėjo atsiskaityti su ieškove per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros gavimo. PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą, gauta 2020 m. balandžio 10 d. Todėl delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovė sužinojo apie skolą ieškovei tik 2020 m. balandžio 3 d., iki tol atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovės jokio pranešimo apie skolą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nebendradarbiaudama su atsakove, nemėgino spręsti kilusį nesusipratimą taikiu būdu, iš karto inicijavo ginčą, kreipdamasi į teismą. Todėl turi būti atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą (b. l. 30-32). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė yra verslininkė, todėl privalo veikti sąžiningai ir laiku vykdyti prievoles. Atsakovė gavo iš ieškovės prekes dar 2019 m. balandžio 19 d. ir naudojosi jomis, tačiau ilgą laiką nekėlė klausimo dėl atsiskaitymo už prekes klausimo. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Atsakovė privalėjo pasirūpinti savalaikiu atsiskaitymu už gautas prekes. Ieškovė leido atsakovei atsiskaityti po 5 mėnesių nuo prekių gavimo, tačiau atsakovė ir suėjus šiam terminui, neįvykdė prievolės. 2019 m. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. TAB-190419-1 šalys sulygo, kad jos gali sutarti ir prekių užsakyme užfiksuoti kitas apmokėjimo sąlygas. Teismui yra pateikti prekių užsakymų lapai, pasirašyti atsakovės, kuriuose yra aiškiai apibrėžtas atsiskaitymo terminas – 2019 m. spalio 1 d. Be to, prekių užsakyme nurodyta ir mokėtina suma, todėl atsakovė galėjo sumokėti, vadovaudamasi šiuo dokumentu, jeigu negavo PVM sąskaitos faktūros. 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta tuo pat metu, kai buvo sudaryta sutartis tarp šalių bei atsakovei pateiktos užsakytos prekės, todėl kritiškai vertintini atsakovės teiginiai apie tai, kad ji negavo sąskaitos faktūros. Atsakovė delsė atsiskaityti su ieškove daugiau kaip 12 mėnesių, t. y. visą šį laiką naudojosi ieškovės piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti metines palūkas už vėlavimą atsiskaityti su ieškove. Atsakovė, tik gavusi teismo preliminarų sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir įvykdė prievolę, todėl laikytina, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

5. Ieškovės atstovė ir atsakovė neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant bei palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovei ir atsakovei ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminaraus teismo sprendimas pakeičiamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. 2020 m. balandžio 14 d. priimtame preliminariame sprendime teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TAB-190419-1 (toliau – ir Sutartis), kurioje numatė, kad pardavėja (ieškovė) perduoda pirkėjai (atsakovei) jos užsakytas prekes, o pirkėja įsipareigoja jas priimti ir už jas tinkamai atsiskaityti (Sutarties 1.1 punktas). Prekių užsakymą suderinęs su pirkėju užpildo pardavėjo atstovas – vadybininkas; užpildytas užsakymas turi būti patvirtintas šalių parašais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kitu atveju laikoma, kad užsakymas negalioja (Sutarties 2.1 punktas). Pagal Sutarties 2.2 punktą prekės laikomos perduotomis, kai pirkėjas priima prekes ir pasirašo krovinio važtaraštį. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėja už pateiktas prekes per 7 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsakovė Sutarties 2.5 punktu įsipareigojo mokėti 0,08 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. 2019 m. balandžio 19 d. prekių užsakymo duomenimis atsakovė užsakė prekių ieškovės įmonėje už bendrą 486,36 Eur (be PVM) sumą. Iš 2019 m. balandžio 19 d. krovinio važtaraščio, pasirašyto abiejų šalių, nustatyta, kad atsakovei buvo perduotos jos užsakytos prekės. Atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl 588,50 Eur (su PVM) sumos sumokėjimo už pristatytas prekes iki 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė nesumokėjo ieškovei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos nurodytu terminu, liko skolinga ieškovei 588,50 Eur.

7. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumo, papildomai nustatė, kad Sutarties 2.3 punkte įtvirtinta ir tai, kad šalys taip pat gali sutarti ir prekių užsakyme užfiksuoti kitas apmokėjimo sąlygas. Iš ieškovės pateikto užsakymo, pasirašyto ir atsakovės, matyti, kad jame nurodyta, jog atsakovė turi sumokėti 486,36 Eur iki 2019 m. spalio 1 d. Ieškovė iš esmės neneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą šioje byloje, nebuvo išsiųsta atsakovei jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad siuntė atsakovei 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu 2019 m., kai ji buvo išrašyta (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės pateikto į bylą 2020 m. balandžio 3 d. ieškovės elektroninio laiško matyti, kad ieškovė kartu su šiuo laiškiu siuntė atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, kurio duomenimis atsakovė buvo skolinga ieškovei bendrą 1094,28 Eur sumą, tame tarpe – ir 588,50 Eur pagal 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą (b. l. 18-20). 2020 m. balandžio 10 d. ieškovės elektroniniame laiške (b. l. 21) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. sąskaita faktūra išsiųsta atsakovei iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), nes ieškovės darbuotoja neturėjo atsakovės elektroninio pašto adreso.

8. Atsakovė sumokėjo 588,50 Eur pagal 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą 2020 m. gegužės 1 d., todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti pagrindinę 588,50 Eur skolą įvykdytas. Atsakovei nesutinkant su preliminaraus teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, toliau pasisakoma dėl ginčijamos ieškinio dalies.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

10. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės.

11. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 2 ir 3 dalys).

12. Byloje nustatyta, kad atsakovės skola (588,50 Eur) ieškovei susidarė pagal ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą, kuri nebuvo išsiųsta atsakovei elektroniniu paštu iš karto po jos išrašymo, nors Sutartyje buvo numatyta, jog sąskaita faktūra turi būti įteikta atsakovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, tikėtina, melagingai nurodo, jog negavo sąskaitos faktūros jos išrašymo dieną. Teismas kritiškai vertina tokius ieškovės paaiškinimus, kadangi ieškinyje nėra nurodoma ir neįrodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą buvo bandoma įteikti atsakovei sąskaitos išrašymo dieną, bet atsakovė nepagrįstai atsisakė ją priimti. Ieškovė neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė paprastai siuntė atsakovei sąskaitas faktūras elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad 2019 m. balandžio 19 d. sąskaita faktūra buvo įteikta atsakovei anksčiau, nei ji (atsakovė) nurodo (iki 2020 m. balandžio 10 d.). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą ji gavo tik 2020 m. balandžio 10 d. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

13. Iš šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkto matyti, kad atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už prekes buvo siejama su sąskaitos faktūros gavimu (sprendimo 6, 7 punktai). Nors ieškovė nurodo, kad pagal Sutarties 2.3 punktą galima buvo susitarti ir dėl apmokėjimo už prekes kita tvarka, susipažinus su byloje esančiu atsakovės prekių užsakymu, nenustatyta, kad jame buvo numatyta kitokia nei Sutarties 2.3 punkte atsiskaitymo už prekes tvarka. Užsakyme nurodyta prekių apmokėjimo data (iki 2019 m. spalio 1 d.), bet nepaneigiama sąlyga dėl prekių apmokėjimo po to, kai bus gauta sąskaita faktūra. Todėl, teismo vertinimu, šis ieškovės ieškinio tenkinimo motyvas neįrodo atsakovės nesąžiningumo, byloje nustačius, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai atsakovė atsiskaitydavo už patiektas prekes su ieškove pagal šios išrašytas ir elektroniniu paštu atsiųstas sąskaitas faktūras (CPK 6.193 straipsnio 5 dalis).

14. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, mano, kad abi šalys netinkamai vykdė savo prievoles sutartiniuose santykiuose. Ieškovė, turėdama duomenų, kad atsakovė galėjo laiku negauti 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitos faktūros ir dėl to neapmokėti sąskaitos Sutartyje nurodytu terminu, iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos, delspinigių priteisimo iš atsakovės, nereikalaudama įvykdyti prievolės ikiteismine tvarka, t. y. pažeisdama prievolės vykdymo ekonomiškumo ir bendradarbiavimo sutartiniuose santykiuose pareigą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, turėdama savo pačios pasirašytą prekių užsakymą, kuriame buvo nurodyta prekių kaina be PVM ir jų apmokėjimo diena (iki 2019 m. spalio 1 d.), nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nereikalaudama iš ieškovės išsiųsti jai sąskaitą faktūrą, kurioje būtų nurodyta prekių, perduotų pagal minėtą užsakymą kaina (su PVM). Todėl darytina išvada, kad dėl netinkamo atsakovės prievolės įvykdymo atsakingos abi šalys, tačiau atsakovė – mažesne apimtimi, nei ieškovė. Tokia išvada daroma, nustačius, kad atsakovė turėjo ir naudojosi jai perduotomis ieškovės prekėmis, pasirašė užsakymą, kuriame buvo nurodyta galutinė atsiskaitymo už jas data, bet buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, kad tinkamai įvykdytų savo prievolę ieškovei (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

15. Nors byloje nustatyta, kad netinkamam prievolės įvykdymui turėjo įtakos ir kreditorės neveikimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 23 d. (už 114 dienų). Pažymėtina, kad ieškovė padavė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo 2020 m. balandžio 3 d., prašė priteisti delspinigius ne už visą atsakovės neatsiskaitymo laikotarpį iki balandžio 1 d. (kai buvo ruošiamas ieškinys), bet iki 2020 m. sausio 23 d. Atsakovė, privalėdama būti rūpestinga ir atidi, tinkamai nevykdydama šių pareigų, sumokėjo pagal 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą tik 2020 m. gegužės 1 d., nors jau nuo 2020 m. balandžio 3 d. turėjo duomenų apie skolą ieškovei. Įvertinus šioje byloje aptartą atsakovės elgesį sutartinių santykių su ieškove metu, ieškovei prašant priteisti delspinigius ne už visą atsakovės neatsiskaitymo laikotarpį, darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovės preliminariu sprendimu priteistus delspinigius (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2 dalis). Konstatuojama, kad preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai pagrįstai priteisti 53,67 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, Sutarties 2.5 punktas).

16. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas dėl 53,67 Eur delspinigių priteisimo turi būti patenkintas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad iš atsakovės 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos turi būti priteistos nuo 53,67 Eur sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo teisme (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad dalis preliminaraus sprendimo dėl 588,50 Eur skolos priteisimo įvykdyta, kita preliminaraus teismo sprendimo dalis, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas, ir kuri iki šiol neįvykdyta, turi būti palikta nepakeista (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 9 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 7 dalimi galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

19. Šioje byloje ieškovė turėjo 10 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur advokatės teisinių paslaugų išlaidų iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, 200 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus.

20. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos neturi būti priteistas, nes ieškovė kreipėsi į teismą, nebendradarbiaudama su atsakove, nebandydama išieškoti skolą neginčo tvarka. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, pripažindamas, kad ieškovė taip pat ne visai tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (žr. sprendimo 14 punktą). Ieškovei nesikreipus į atsakovę dėl skolos apmokėjimo iki ieškinio padavimo, iš atsakovės buvo atimta galimybė sumokėti jos pamirštą skolą iki bylos iškėlimo. Ieškovei tinkamai įvykdžius bendradarbiavimo su atsakove pareigą, galbūt nebūtų poreikio kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštu ieškiniu, ieškovė neturėtų papildomų išlaidų. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovę nuo ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes atsakovė sumokėjo skolą tik po to, kai buvo priimtas ir įteiktas jai preliminarus sprendimas. Todėl darytina išvada, kad atsakovės apsisprendimui sumokėti skolą ieškovei kuo greičiau turėjo įtakos ir tai, jog ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir tuo pagrindu buvo priimtas preliminarus sprendimas.

21. Teismas, įvertinęs šalių elgesį iki ieškinio padavimo ir po bylos iškėlimo, sprendžia, kad yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, sumažinant iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą apytiksliai 1/3 dalimi (apie 185 Eur). Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 375 Eur (560 Eur – 185 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 9 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu,

nusprendžia:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. balandžio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10644-1070/2020 ir priimti galutinį teismo sprendimą.

Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“, juridinio asmens kodas 302348275, naudai 53,67 Eur (penkiasdešimt trijų Eur 67 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (53,67 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina