Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Pauliui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau ir – Institucija) vyriausiasis specialistas Paulius Rutkauskas 2015 m. rugsėjo 17 d. E. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-179 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-480 buvo nustatyta, jog piliečiai P. J. ir E. V. J., pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0510-1708), esančiame (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, nuo 2015 m. liepos 8 d. saugojo/laikė daugiau negu 1 m³ nepavojingų atliekų, tai yra grunto, užteršto statybinėmis atliekomis, ko pasekoje, atliekomis buvo užteršta aplinka.

Teismo posėdžio metu E. V. J. savo kaltės padarius jai inkriminuojamą pažeidimą nepripažino ir nurodė, kad į minėtą sklypą, kuris jai ir jos sutuoktiniui priklauso bendros nuosavybės teise, nieko nevežė ir nežino, kaip jos sklype atsirado gruntas. Pagal įgaliojimą viską tvarko sūnus D.. Paklausta, ar buvo bausta už analogišką pažeidimą, nurodė, kad vieną kartą jau buvo už tokį patį pažeidimą surašytas protokolas pagal įgaliojimą jos sūnui. Po pirminio patraukimo administracinėn atsakomybėn, gruntas buvo išvežtas, tačiau kažkas vėl užvežė. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, jeigu teismas nuspręstų, jog ji kalta dėl šio pažeidimo.

Institucijos, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmą kartą administracinio teisės pažeidimo protokolas už tokį patį pažeidimą buvo surašytas E. V. J. sūnui, kuris veikė pagal įgaliojimą. Šį kartą buvo kviečiami abu sklypo savininkai, tačiau atvyko E. V. J., kadangi jos sutuoktinis sunkiai vaikšto, todėl jai ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Institucijos atstovas paaiškino, kad teisės aktai draudžia laikyti atliekas, tam reikia turėti leidimą. Nuvykus į vietą, pažeidimas buvo užfiksuotas nuotraukose. Institucijos atstovo nuomone, E. V. J. minėtą pažeidimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kadangi atliekos buvo pašalintos.

Sutinkamai su ATPK 51³ straipsnio 5 dalimi, didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, - užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Byloje esančiame 2015 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-480 užfiksuota, kad 2015 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu Institucijos pareigūnams nuvykus ir patikrinus teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje (toliau ir – Teritorija) nustatyta, kad minėtoje Teritorijoje yra atvežtas ir išpiltas didelis kiekis grunto, sumaišyto su statybinėmis atliekomis. Patikrinimo metu atliekų savininko (teršėjo) nustatyti nepavyko. Patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis žemės sklypas (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo rastas gruntas, sumaišytas su statybinėmis atliekomis, nuosavybės teise priklauso E. V. J. ir P. J.. Institucija 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. VR-14.6-1096 informavo žemės sklypo (valdos) savininkus apie Institucijoje prasidėjusį tyrimą dėl aplinkos taršos statybinėmis atliekomis ir įpareigojo juos 2015 m. liepos 22 d. atvykti į Instituciją aplinkybių išaiškinimui. 2015 m. liepos 22 d. į Instituciją atvyko P. J. ir E. V. J. sūnus D. J. ir Institucijai, kaip tėvų įgaliotas atstovas, teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybinės atliekos buvo išpiltos į sklypą be šeimininkų (valdos savininkų) žinios. Toks pats faktas buvo užfiksuotas praėjusių metų vasarą. Už tai jam Institucija paskyrė administracinę nuobaudą bei įpareigojimą (privalomąjį nurodymą) priduoti atliekas atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Minėtame sklype šiuo metu neplanuojamos jokios statybos, o tik vykdomas žemės padalinimo į kelis atskirus sklypus projektas. Galimybės kasdien stebėti ir prižiūrėti sklypą nuo šiukšlintojų (teršėjų) pareiškėjas ir jo tėvai neturi, nes gyvena toli nuo Teritorijos, tai yra Molėtų plente, (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

Duodama paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu E. V. J. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi pažeidimą, tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo neigė, teigdama, kad į jai su sutuoktiniu priklausantį žemės sklypą ji nieko nevežė, tačiau teismo posėdžio metu ji iš esmės patvirtino, kad žinojo, jog jai bei sutuoktiniui bendros nuosavybės teise priklausantis sklypas yra užterštas nepavojingomis atliekomis, tai yra gruntu, užterštu statybinėmis atliekomis, taip pat patvirtino, kad žinojo, jog už tokį patį pažeidimą jau vieną kartą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda jos sūnui. Nors ir nepagrįstai pirmąjį kartą administracinė nuobauda už analogišką pažeidimą buvo paskirta P. J. ir E. V. J. sūnui, veikiančiam pagal įgaliojimą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad E. V. J. buvo žinoma, jog jai nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu priklausantis žemės sklypas ne pirmą kartą yra užteršiamas statybinėmis atliekomis.

Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, bendros nuosavybės teise priklauso P. J. ir E. V. J., tačiau pati E. V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarka, taip pat nėra atskirtos bendrasavininkų žemės sklypo dalys. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti surašytas vienam iš žemės sklypo savininkų, kadangi jie abu atsako už bet kurioje žemės sklypo vietoje esančias atliekas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas pagrįstai surašytas E. V. J..

Nors E. V. J. neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, tačiau teismo vertinimu, jos kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tai yra 2015 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-480 (b.l. 12), 2015 m. liepos 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir fotonuotraukomis (b.l. 6, 10, 13), bei iš dalies pačios E. V. J. paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Atstovo nurodymas, kad pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teismo yra vertinamas kritiškai, kadangi administracinis teisės pažeidimas yra laikomas padarytu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali kilti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Šiuo atveju, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. V. J. ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą padarė veikdama netiesiogine tyčia, kadangi ji, žinojo, jog jos sklypas yra užterštas statybinėmis atliekomis, suprato, kad šiomis atliekomis yra užteršiama aplinka, tačiau nors ir nežinojo, kas minėtą skylą užteršė nepavojingomis atliekomis ir nenorėjo, jog šios atliekos būtų laikomos jai bendrai su sutuoktiniu priklausančiame sklype užteršiant aplinką, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, tai yra, ji, būdama sklypo bendrasavininkė ir privalėdama imtis priemonių, kad pašaliniai asmenys neterštų jai priklausančio sklypo, nesiėmė jokių priemonių, kad jos sklypas nebūtų teršiamas nepavojingomis atliekomis.

E. V. J. padarytas pažeidimas atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, kadangi jai priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuo 2015 m. liepos 8 d. buvo saugojama/laikoma daugiau nei vienas kubinis metras nepavojingų atliekų, tuo nepavojingomis atliekomis užteršiant aplinką.

Motyvuojamoji dalis

E. V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą ji padarė būdama vyresnio nei 65 metų amžiaus, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas ir administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009). Teismas tokių aplinkybių, kurios būtų laikytinos išimtinėmis ir būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, šiuo atveju nenustatė.

Skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo konkrečias aplinkybes, į tai, kad nepavojingos atliekos iš administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kartu su sutuoktiniu bendrai priklausančio sklypo buvo pašalintos, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – garbingo amžiaus, pažeidimą padarė netiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebūvimą, bei į tai, kad nebuvo nustatyta jokių išskirtinai pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatyta minimali, todėl teismas mano, kad E. V. J., sutinkamai su ATPK 30² straipsnio reikalavimais, skirtina ATPK 51³ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda, savo dydžiu kiek didesnė už įstatymo sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

E. V. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 5 dalį ir paskirti jai 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.