Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-753-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2S-753-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03114-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-753-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03114-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ bei savivaldybės įmonė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė skubos tvarka jai grąžinti nuo jos asmeninės sąskaitos nuskaičiuotas lėšas, pervestas 2019 m. sausio 23 d., be to, pareiškėja taip pat prašė jai grąžinti lėšas už sugaištą laiką bei neturtinių teisių pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjos prašoma grąžinti suma sudaro po 4,00 eurus už sugaištą laiką, sugadintus nervus bei pareiškėjos teisių pažeidimus bei 300,00 eurų už pareiškėjos patirtą moralinę žalą, be to, pareiškėja taip pat prašė panaikinti jos sąskaitos areštą, tam, kad ji galėtų ją uždaryti. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 19 d. buvo gautas papildomas pareiškėjos prašymas, kuriame ji nurodė, jog negalėjo tinkamai apginti savo interesų, kadangi sirgo. Be to, pareiškėja nėra teisininkė ar žmogus, kuris gali pats tinkamai apginti savo teises. Pareiškėja kategoriškai nesutiko su jos pareiškimo nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, kadangi ji turi teisę turėti advokatą, kuris tinkamai paruoštų jos skundą bei civilinį ieškinį. Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į savo advokatą ir šis jai nurodė, jog šiuo metu turi daug darbų, be to, iki kovo 3 dienos jis bus išvykęs, todėl iki posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas skundas, datos, nespės parengti skundo bei ieškinio. Pareiškėja patikslintu prašymu prašė teismo pripažinti jos skundą nepaduotu arba sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol pareiškėjos advokatas padės jai tinkamai surašyti skundo esmę bei ieškinį.

2. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė teismui 2019 m. sausio 30 d. Patvarkymą Nr. S-260883, kuriame nurodė, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl jis yra atmestinas. Antstolė pažymėjo, kad dėl pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymo vykdo kelias vykdomąsias bylas išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ bei savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai. 2019-01-24 antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl taikomų banko sąskaitų apribojimų, kuriuo pareiškėja prašė jai grąžinti nurašytas lėšas, atlyginti žalą bei panaikinti taikytus apribojimus. Antstolė nurodė, jog 2019 m. sausio 24 d. pareiškėja pateikė duomenis, patvirtinančius tai, kad į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra pervedamos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, be to, pareiškėja pateikė prašymą antstolei grąžinti nuo šios banko sąskaitos nurašytas lėšas, tokiu būdu antstolė pareiškėjos prašymą visiškai patenkino ir 2019 m. sausio 25 d. atliko nurašytų nuo banko sąskaitos lėšų grąžinimą pareiškėjai. Taigi skundo dalyko šioje dalyje nebelikę.

3. Antstolė taip pat nurodė, jog pareiškėjos vardu yra atidarytos penkios banko sąskaitos skirtinguose bankuose, ir pareiškėja antstolei nepateikė jokių duomenų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad ji ketina kurią nors iš jai priklausančių banko sąskaitų uždaryti, o jokio kito teisinio pagrindo naikinti visoms banko sąskaitoms taikomus apribojimus šiuo konkrečiu atveju nėra. Be to, antstolei patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų turinį, nustatyta, jog pareiškėjai į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki 2019-02-28 yra mokama išmoka. Sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkto nuostatomis, šiai banko sąskaitai 2019-01-24 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra nustatyta laisvai disponuojama suma, t. y. 257,00 eurai. Dėl pareiškėjos prašomų grąžinti lėšų už sugaištą laiką, sugadintus nervus bei pareiškėjos teisių pažeidimus antstolė nurodė, jog šios lėšos nuo pareiškėjos banko sąskaitos buvo nurašytos tik dėl pačios pareiškėjos neveikimo ir aplaidumo, kadangi, nors ji ir žinojo apie vykdomus išieškojimus, tačiau antstolės apie pareiškėjai paskirtas tikslines išmokas ji nėra informavusi. Be to, antstolei pasiekiamuose registruose informacija apie pareiškėjai paskirtas tikslines išmokas taip pat nėra nurodyta, todėl antstolė neturėjo galimybės patikslinti laisvai disponuojamą sumą dar iki atlikdama lėšų nurašymą. Kita vertus, įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos realiai patirtą žalą, pareiškėja nėra pateikusi, todėl pareiškėjos reikalavimai yra laikytini nepagrįstais. Antstolė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Atsiliepimas

4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundą dalyje dėl nuskaičiuotų lėšų grąžinimo bei arešto nuo sąskaitos panaikinimo atmetė; likusioje dalyje skundą paliko nenagrinėtą.

6. Teismas sprendė, jog antstolė ginčo lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos pagrįstai nurašė, kadangi antstolei nei iš jai prieinamų registrų duomenų turinio, nei iš pačios pareiškėjos paaiškinimų nebuvo žinoma ta aplinkybė, jog pareiškėja gauna kompensaciją už šildymą, tai yra lėšas, į kurias išieškojimas yra negalimas, o pati pareiškėja antstolės apie tai neinformavo.

7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog antstolė, šiuo atveju nurašydama lėšas iš pareiškėjos sąskaitos, ėmėsi visų teisėtų bei Civilinio proceso kodekso nuostatose numatytų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti ir duomenų, pagrindžiančių antstolės veiksmų neteisėtumą, bylose nėra, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja savo skunde taip pat prašė sugrąžinti lėšas, nurašytas nuo jai priklausančios banko sąskaitos, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šį pareiškėjos prašymą antstolė jau išsprendė 2019 m. sausio 25 d. Patvarkymu, ir padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjos skundo dalyko šioje dalyje nebeliko, antstolei pareiškėjos prašymą patenkinus. Todėl pareiškėjos argumentus šioje dalyje teismas atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kurią iš penkių turimų jai priklausančių banko sąskaitų pareiškėja rengiasi uždaryti, todėl pareiškėjos argumentus dėl arešto panaikinimo atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

10. Be to, teismas pažymėjo tai, jog pareiškėjos turtinio pobūdžio visi ieškininiai reikalavimai (t. y. dėl sugaišto laiko bei moralinės žalos atlyginimo) turi būti nagrinėjami ginčo teisena, paduodant teismui ieškinį, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundą teismas paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

11. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėja pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti pareiškėjos skundą nepaduotu ir sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol pareiškėjos advokatas padės tinkamai pareiškėjai surašyti skundą bei ieškinį. Teismas padarė išvadą, jog sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tik pats teismas sprendžia klausimą, ar konkrečią civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka, tokiu būdu šis klausimas 2019-02-01 rezoliucija, tai yra priimant pareiškėjos skundą nagrinėjimui, jau yra išspręstas ir šią bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos prašymą šioje dalyje teismas atmetė, kaip visiškai nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Be to, teismas padarė išvadą, jog ir kiti pareiškėjos pateikti papildomi prašymai, tai yra skundą laikyti nepaduotu arba sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi pareiškėja nenurodė, kokį būtent procesinį veiksmą ji prašo teismo atlikti bei nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų spręsti apie kiekvieno iš pareiškėjos pateiktų prašymų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl ir šiuos prašymus teismas atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo tokius esminius argumentus:

13.1. teismas nutartyje nepakankamai atsižvelgė į teisėtus skolininkės interesus ir jų užtikrinimą vykdomajame procese. Neatsižvelgė į jos prašymus ir išnagrinėjo bylą savo iniciatyva. Buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą;

13.2. antstolei atlikus piniginių lėšų nurašymus papildomai buvo nuskaičiuotas 10 eurų banko mokestis, kuris grąžintas nebuvo.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotąjį asmenį antstolę Brigitą Palavinskienę pavaduojantis antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

14.1. lėšos nuo skolininkės banko sąskaitos buvo nurašytos dėl jos pačios neveikimo – žinodama apie nuo 2010 metų jos atžvilgiu vykdomus išieškojimus, apie jai paskirtas tikslines išmokas antstolės neinformavo. Tokie duomenys antstolei prieinamuose registruose registruoti nebuvo, todėl galimybės iki lėšų nurašymo patikslinti taikomą laisvai disponuojamą sumą antstolė neturėjo.

14.2. Duomenų, patvirtinančių, kad bankas papildomai nuo skolininkės sąskaitos nurašė 10 eurų, byloje nėra. Banko mokesčių ir jų apmokėjimo tvarkos antstolis nenustato ir negali nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolės veiksmų teisėtumo

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 7¹ straipsnyje nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas.

16. Kaip matyti iš antstolės teismui pateikto Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos išrašo, antstolė tikrino, ar pareiškėjai nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau tokios lėšos registruotos nebuvo (b. l. 10). Taigi patikrinimo pareigą antstolė įvykdė. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, kad nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas buvo negalimas, pareiškėjai buvo grąžintos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejoti antstolės veiksmų teisėtumu nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjos procesinių teisių užtikrinimo

17. Pareiškėja skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jos prašymus ir išnagrinėjo bylą savo iniciatyva. Buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjos atstovas, be kita ko, nurodė, kad pareiškimo turinys nebuvo aiškus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atskirąjame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kokie pareiškėjos prašymai buvo teismo netinkamai suprasti. Atskirąjame skunde nėra įrodinėjamos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo priimtos nutarties neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas sistemiškai taikomas su CPK 338 straipsniu). Pažymėtina ir tai, kad advokatui nėra suteikta diskrecijos teisė vertinti procesinio dokumento turinio atitiktį. Pagal CPK 115 straipsnio 1, 3 dalis tik teismas sprendžia dėl reikalavimo faktinio pagrindo ir dalyko atitikties įstatymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjos atstovo atlikto skundo turinio vertinimo.

19. Dėl pareiškėjos konstitucinės teisės į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimai iš skolininkės yra vykdomi nuo 2002 metų – pirmoji vykdomoji byla (Nr. 0171/10/04993) pradėta pagal 2002-06-07 savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 37206, todėl laiko pasirūpinti atstovavimu apeliantė turėjo daugiau negu pakankamai. Be to, kaip jau aukščiau buvo nurodyta, bylos aplinkybės yra aiškios. Taigi, net jeigu byla būtų buvusi nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir teisme pareiškėją būtų atstovavęs advokatas, byla nebūtų buvusi išnagrinėta kitaip, tai yra procesinis sprendimas būtų toks pat.

Dėl pareiškėjai negrąžinto banko mokesčio

20. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad, antstolei atlikus piniginių lėšų nurašymus, papildomai buvo nuskaičiuotas 10 eurų banko mokestis, kuris grąžintas nebuvo.

21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formos yra draudimas apeliacinės instancijos teisme kelti naujus įrodymus, priimti naujus įrodymus (CPK 312, 314 straipsniai).

22. Dėl nuskaičiuotos 10 eurų banko mokesčio sumos yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį negalima kelti naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme, nes taip pažeidžiama kitos šalies teisė į apeliaciją, tokiu atveju, argumentas dėl 10 eurų nevertinamas. Kita vertus, kaip išaiškino pirmosios instancijos teismas, tai materialinio pobūdžio reikalavimas, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka ir pareiškėja gali ja pasinaudoti pradėdama atskirą teismo procesą.

23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenustatė tikėtino antstolio veiksmų neteisėtumo pagrįstumo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė