Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-31 · Byla Nr. N-438-2064-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-31
Bylos Nr.
N-438-2064-06
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
Advokatai
Stasys Sanda
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N8 – 2064/2006Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 27
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A.I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimo A.I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2005 m. birželio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 277-274 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio l dalį dėl to, jog A.I., būdamas UAB „Žandrevila" direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio l dalį, kadangi be darbo sutarties jo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti K.B. (gim. 1957 m. kovo 25 d., gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius). Šis pažeidimas nustatytas pagal Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovados vyresniojo patrulio R. Makšecko telefoninį pranešimą, Valstybinės darbo inspekijos Vilniaus skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei I.Mironovienei (dalyvaujant R. Makšeckui) 2005 m. balandžio 12 d. 9 val. 55 min. atlikus patikrinimą UAB „Žandrevila" priklausančiame bute, esančiame Laisvės pr. 32A, Vilniuje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prieš darbo pradžią su K.B. nebuvo sudaryta darbo sutartis.

II.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas A.I. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio l dalį (nelegalus darbas) ir paskyrė jam 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad K.B. darbas UAB „Žandrevila" laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. atlikto patikrinimo laikomas nelegaliu. A.I. neužtikrindamas, kad su K.B. darbo sutartis būtų sudaryta prieš darbo pradžią, tuo pačiu leisdamas jai dirbti nelegaliai, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio l dalį, už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 41 straipsnio l dalyje. Teismas pabrėžė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.I. prisipažino kaltu padaręs ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, A.I. kaltę taip pat įrodo surinkta bylos medžiaga, jo prisipažinimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažada ateityje daugiau nebenusikalsti, pažymėjo, jog pažeidimas seniai pašalintas. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais paskyrė A.I. minimalią nuobaudą numatytą ATPK 41³ straipsnio l dalies sankcijoje – 3000 Lt baudą.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.I. prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinę bylą dėl ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartyje konstatuojama, kad A.I., kaip bendrovės direktorius, leido K.B. be darbo sutarties dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje, t. y. pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad minimas asmuo 2005 m. balandžio 12 d. 9 val. 55 min. neturėjo darbo sutarties, nors jos darbas prasideda 9 val. Tačiau, anot apelianto, byloje yra pateikta darbo sutartis su K.B., kuri sudaryta tą pačią 2005 m. balandžio 12 d., šioje sutartyje nustatyta, kad minima darbuotoja pradėjo dirbti irgi nuo 2005 m. balandžio 12 d. Tuo tarpu teisės aktai nenumato reikalavimo darbo sutartyse rašyti laiko valandomis ar minutėmis, todėl K.B. darbas 2005 m. balandžio 12 d. negali būti pripažintas nelegaliu.

2. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartyje pateiktas motyvas, K.B. pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje HAB Nr.0007947 bei 2005 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje HAB Nr.0008055 ir tai įrodo, jog ši pilietė dirba bendrovėje nuo 2005 m. balandžio 6 d., yra nepagrįstas. Esminiai Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra tai, kad darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Darbdavio ir darbuotojo susitarimas sudaromas dviejų šalių valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, jog K.B. minėtus dokumentus pasirašė apeliantui leidus ar kitaip jam išreiškus savo, kaip bendrovės direktoriaus valią.

3. Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. sausio 19 d. nutarimą, pažeidė ir procesinės teisės normas, t. y. ATPK 280 straipsnį - išnagrinėjo bylą nepranešdamas apelianto įgaliotam atstovui - advokatui Stasiui Sandai su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis yra byloje. Tokiu būdu apeliantui buvo atimta tinkama teisė į gynybą ir priimtas neteisėtas teismo nutarimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius – prašo A.I. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nurodyta neteisinga aplinkybė, jog K.B. pradėjo dirbti tik 2005 m. balandžio 12 d. bei nuo tos pačios dienos su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Patikrinimo, atliekamo UAB „Žandrevila“ 2005 m. balandžio 12 d. 9.55 val. metu tiek pati K.B., tiek įmonės vyr. buhalterė J.M. savo paaiškinimuose nurodė, kad darbo sutarties su K.B. nėra.

2. Nelegalaus darbo nustatymui nebūtinas paties nelegaliai dirbančio darbuotojo prisipažinimas, kad jis dirba nelegaliai, šį pažeidimą gali patvirtinti ir kiti įrodymai. Šiuo atveju tokiais įrodymais laikytinos patikrinimo metu rastos 2005 m. balandžio 6 d. bei 2005 m. balandžio 11 d. UAB „Žandrevila“ vardu išrašytos ir K.B. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, kitos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (K.B. tikrinimo metu rasta viena dirbanti bare, kuriame taip pat yra tik viena darbo vieta).

Žemesnės instancijos teismas

3. Institucijos nuomone, minimali 3000 Lt bauda A.I. teismo nutarimu paskirta laikantis baudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas su pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi (tai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 41³ straipsnio l dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Vadovaujantis Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tai, kad apeliantas A.I., būdamas UAB „Žandrevila" direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio l dalį ir be darbo sutarties jo vadovaujamoje įmonėje laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. leido dirbti K.B. nuosekliai patvirtina rašytiniai įrodymai – K.B. paaiškinimas (b.l. 6), policijos pareigūno R.Makšecko 2005 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 8), 2005 m. balandžio 6 d. bei balandžio 11 d. UAB „Žandrevila“ PVM sąskaitos faktūros, pasirašytos K.B. (b.l. 9-10), bei paties pažeidėjo A.I. paaiškinimai (b.l. 3, 28). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi apelianto argumentai yra prieštaringi, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų bei apelianto pirminių paaiškinimų, todėl yra vertintini kritiškai bei atmestini.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. A.I. kaltė dėl nurodyto pažeidimo iš esmės buvo nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N(3)-1858-05. Šioje įsiteisėjusioje nutartyje (b.l. 36-37) pažymėta, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmą kartą dėl nurodyto administracinio teisės pažeidimo A.I. buvo paskirta aiškiai pernelyg švelni nuobauda.

Pažymėtina, jog ginčijamu Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimu A.I. buvo skirta minimali ATPK 41³ straipsnio l dalies sankcijoje numatyta bauda – 3000 Lt. Paskirta bauda ir jos dydis atitinka ATPK 30² straipsnyje numatytas administracinių baudų skyrimo taisykles, papildomų atsakomybę švelninančių aplinkybių apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde pažeidimo nepripažįsta bei dėl jo nesigaili (ATPK 30¹, 31 straipsniai), todėl pagrindo keisti paskirtos baudos dydį nėra.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, A.I. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė