Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-236-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
II-236-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00176-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Linas Pukinskas (pirm.)
Pareiškėjas
J. N.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-236-1128/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00176-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. N.,institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovei Daliai Lagunavičienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. N. skundą dėl 2023 m. sausio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2023 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. N. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 70 Eur bauda. J. N. nubausta už tai, kad Vilniaus m. sav., Vilnius, Linkmenų 35, 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val. vairuodama transporto priemonę „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Taip J. N. pažeidė KET 150.7 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarime nenurodyta, kokiuose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, galimai pareiškėja nurodė savo elektroninio pašto adresą ir sutiko gauti dokumentus el. paštu. Byloje pateiktose nuotraukose akivaizdu, kad „Subaru“ sustojo ne kelyje, kuris artėja prie sankryžos su pagrindiniu keliu (prieš „Subaru“ yra keliukas į kiemą); ne prie ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, nes net nėra artėjimo linijos, kuri įspėtų, kad artėjama prie siauros ar dvigubos ištisinės linijos; iki bortelio yra daugiau nei 3 metrai; ne kelio priekyje, o už kitų 5-6 transporto priemonių. „Subaru“ neblokavo iš priekio važiuojančių transporto priemonių eismo šioje juostoje, nes prieš „Subaru“ stovėjo 5-6 kitos transporto priemonės. Taip pat J. N. pateikė teismui prašymą dėl 14 Eur kuro, 45 Eur šviesos lemputės, 28,68 Eur kanceliarinių prekių, 0,49 Eur kopijavimo išlaidų atlyginimo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre nurodytu elektroninio pašto adresu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad adresu Linkmenų g. 35, Vilniuje, transporto priemonė „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie siauros ištisinės linijos; ši linija šioje vietoje prasideda siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesnis už tarpus ir kuri įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos, ši siaura ištisinė linija baigiasi siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas; atstumas nuo sustojusios transporto priemonės iki siauros ištisinės linijos akivaizdžiai mažesnis nei 3 metrai.

Teismo posėdžio metu J. N. parodė, kad institucija savo atsiliepime teigė, kad turėjo teisę siųsti protokolą el. paštu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, nepateikė jokių priedų, kad ji išreiškusi sutikimą gauti, bet ji jo nėra išreiškusi gauti kažkokius dokumentus el. paštu. Institucija yra pateikusi 3 nuotraukas, kurios yra iš mašinos galo, bet jos neinformatyvios. Visiškai nėra parodytas mašinos priekis, nėra nei nuotraukų, nei nufilmuota. Nėra duomenų, ką tas asmuo aiškino, kokiomis aplinkybėmis padarytos tos nuotraukos, tose nuotraukose yra neaiškumų. Nuotraukoje matyti ištisinė linija ir trikampiukas, ir iš karto ten yra įvažiavimas, čia greičiausiai nėra 3 metrų atstumo. Gali dabar pateikti nuotrauką, kaip dabar žymima ta vieta, ji uždažyta geltonai. Šita mašina buvo vežamas asmuo, kuris turi neįgalumą ir buvo priekyje padėta „Automobilio statymo kortelė“, tokių duomenų nėra užfiksuota. Šiuo metu yra šitas plotas uždažytas geltonai. Geltonai uždažytame plote statyti automobilį yra leidžiama ir institucija rašė, kad iki 2022 m. liepos 14 d. ir po eismo organizavimų pakeitimų vairuotojai privalėjo ir pravalo vykdyti horizontalaus kelio ženklinimo 1.1 reikalavimus. Jie sako, kad nebuvo pakeitimų, bet dabar yra linija uždažyta geltonai. Automobilis buvo pastatytas su šita kortele ir šitų duomenų nėra fiksuota. Automobilis buvo pastatytas šalia geltonos linijos, automobilis su automobilio statymo neįgaliojo kortele ir leidžiama statyti prie geltonos linijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Ž. parodė, kad šitas įvykis užregistruotas todėl, kad pažeidė KET, nes sukelia avarinę situaciją ir 4 metai pastoviai vyksta tokie pažeidimai. Ar tas automobilis stovėjo 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val., tikrai nepasakys, nes kiekvieną dieną stovi skirtingi automobiliai. 2022 m. balandžio 12 d. pranešimas buvo pateiktas, nes toje vietoje kiekvieną dieną vyksta pažeidimai ir neturi jis tiek laisvo laiko, todėl kai būna pažeidimas, jis nusifotografuoja, o paskui, po kažkiek laiko visus kartu per vieną kartą sukelia, kai turi laisvo laiko. Gali būti, kad pranešė vėliau todėl, kad jis pats nuotraukų nedaro, iš registratoriaus išima visą informaciją ir kai prisėda prie kompiuterio iš registratoriaus per vieną kartą išima ir sužymi pažeidėjus. Nuotrauką pateikė per programėlę „Tvarkau Vilnių“. Į tą programėlę užėjus sukeliamos yra nuotraukos, pagal įrašo datą jis mato laiką, pažymi tą laiką ir pažymi, kokius punktus tas automobilis pažeidžia, laiką nurodo pagal registratoriaus duomenis.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė parodė, kad nusižengimo padarymo laikas nustatytas iš pranešėjo pranešime esančių duomenų, jis nurodo 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val., tai iš to nustatytas. Pranešimas gali ateiti ir vėliau. Paprastai taip ir vyksta. Dėl geltonos linijos, tai atsirado po 2022 m. liepos mėnesio pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju J. N. nubausta už tai, kad vairuodama transporto priemonę „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas ir taip pažeidė KET 150.7 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET.

KET 150.7 numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.

Pareiškėja teigia, kad visiškai nėra parodytas mašinos priekis, nėra nei nuotraukų, nei nufilmuota. Nėra duomenų, ką tas asmuo aiškino, kokiomis aplinkybėmis padarytos tos nuotraukos, tose nuotraukose yra neaiškumų. Byloje pateiktose nuotraukose akivaizdu, kad „Subaru“ sustojo ne kelyje, kuris artėja prie sankryžos su pagrindiniu keliu (prieš „Subaru“ yra keliukas į kiemą); ne prie ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, nes net nėra artėjimo linijos, kuri įspėtų, kad artėjama prie siauros ar dvigubos ištisinės linijos; iki bortelio yra daugiau nei 3 metrai; ne kelio priekyje, o už kitų 5-6 transporto priemonių. Visgi, šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Liudytojo E. Ž. pateikta nuotrauka per programėlę „Tvarkau Vilnių“ yra leistinas įrodymas, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys, be kita ko, nustatomi ir dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie siauros ištisinės linijos, linija prasideda siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus ir kuri įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos, siaura ištisinė linija baigiasi siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas (b. l. 42-44). Siekiant išmatuoti atstumą tarp stovinčio automobilio ir siauros ištisinės linijos, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo atliktas matavimas. Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinėje schemoje išmatavus atstumą nustatyta, kad išmatavus atstumą nuo šaligatvio borto iki siauros ištisinės linijos per visą tos eismo juostos plotį atstumas yra 3,08 m (b. l. 55). Taigi, prie šaligatvio borto pastačius transporto priemonę nebegali būti 3 metrų atstumas nuo stovinčios transporto priemonės iki siauros ištisinės linijos. Priešingai nei teigia pareiškėja, nuotraukos yra informatyvios, faktą, kad J. N. sustojo ir stovėjo neleistinoje vietoje patvirtino liudytojas E. Ž., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad šitas įvykis buvo užregistruotas, nes pažeidė KET. Aplinkybės, kad tarp transporto priemonės „Subaru“ ir ištisinės linijos nėra 3 metrų atstumo, patvirtino ir pati pareiškėja, apklausta teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėja teismo posėdžio metu parodė, kad gali dabar pateikti nuotrauką, kaip dabar žymima ta vieta, ji uždažyta geltonai. Šita mašina buvo vežamas asmuo, kuris turi neįgalumą, ir buvo priekyje padėta automobilio statymo kortelė, tokių duomenų nėra užfiksuota. Automobilis buvo pastatytas šalia geltonos linijos, automobilis su automobilio statymo neįgaliojo kortele, todėl leidžiama statyti prie geltonos linijos.

KET 184. punkte nurodyta, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. KET 1.4 punkte nurodyta, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.

Taigi, sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę vairuotojui stovėti ties geltona ištisine linija, tačiau pažeidimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val., Linkmenų 35, Vilnius, kelias nebuvo paženklintas geltona ištisine linija, todėl aplinkybė, kad automobilio priekyje buvo padėta automobilio statymo kortelė ir pareiškėja vežė asmenį, turintį negalią, nešalina J. N. atsakomybės bei kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kadangi pažeidimo metu kelias nebuvo paženklintas geltona ištisinė linija. Be to, KET 184. punktas nenumato, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, turėtų teisę nesilaikyti KET 150.7 punkto, pagal kurį sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.

Pareiškėja taip pat teigia, kad nedavė leidimo gauti dokumentus el. paštu. Pažymėtina, kad ANK 573 straipsnyje yra reglamentuota šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų regisre nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad registre pateiktas kontaktinis el. pašto adresas yra oficialus, todėl nesant duomenų apie laiškų nepristatymą, laikytina, kad laiškai gavėjui tinkamai įteikti. Teismas pažymi, kad J. N. el. pašto adresas yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl J. N. turėjo pareigą šį pašto adresą periodiškai tikrinti ir domėtis gaunama korespondencija. Pažymėtina ir tai, kad nei teismas, nei kita institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Be to, tai, kad J. N. nutarimą gavo, rodo ir tai, kad ji pasinaudojo savo procesine teise jį apskųsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. N. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė J. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, J. N. prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

J. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas