Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė, laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė kitą žmogų:

1.1. 2018 m. sausio 25 d., apie 20 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, ranka išdaužė V. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. L. namo priemenėje kastuvo metaline dalimi sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių ir kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių V. A. į galvą, kaklą ir pilvą. Suduodamas daugybinius smūgius S. L. nukentėjusiajam padarė nubrozdinimus kaklo kairėje, kraujosruvas kairiojo galvos sukamojo raumens kojytėje, skrandžio sienelėje, dvylikapirštės žarnos bei plonųjų žarnų pasaite, blužnies vartų srityje, IV-ių šonkaulių lūžimus abiejose krūtinės ląstos pusėse, daugybines kirstines-muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairio skruostikaulio lūžimą (akiduobės išorinės sienelės srityje), nosies kaulų skeveldrinius lūžimus, kaktikaulio akiduobinės dalies išorinės plokštelės lūžimą, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus. Dėl be dingsties suduotų daugybinių smūgių kastuvo metaline dalimi bei kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ir taip padarytų daug kūno sužalojimų V. A. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias. V. A. padaryti kūno sužalojimai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, trauminį šoką, ūminį nukraujavimą į išorę, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4) paskirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

6. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė V. A.. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų į BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantas neneigia, mirtinai sužalojęs V. A., suduodamas daugybinius smūgius, tačiau nurodo tai padaręs, nenorėdamas ir negalėdamas suvokti savo veiksmų. Nuteistasis nurodo, kad dėl anksčiau patirtos traumos jis gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tai, o taip pat liudytojo S. J. provokaciniai veiksmai, apšmeižus jį dėl tariamo sumušimo, sąlygojo jo nekontroliuojamus veiksmus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu, darydamas šio kodekso uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu, darydamas šio kodekso uždraustą veiką, tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Tiek nepakaltinamumą, tiek ribotą pakaltinamumą apima du kriterijai: 1) medicininis (biologinis), apibūdinantis bendrą psichinę žmogaus būseną; 2) juridinis (psichologinis), apibūdinantis žmogaus intelektą ir valią darant pavojingą veiką. Nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamams, tik nustačius ir medicininį, ir juridinį kriterijų.

7.1. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, siekiant objektyviai įvertinti S. L. psichikos sveikatos būseną bei gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi S. L. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (t. 2, b. l. 78-79). 2018 m. kovo 15 d. – 2018 m. balandžio 5 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-86/2018 nurodyta, kad diagnozės patikslinimui bei norint atsakyti į ekspertams pateiktus klausimus, reikalingas tiriamojo ištyrimas ir stebėjimas stacionaro sąlygomis, todėl tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 84-86). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi S. L. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (t. 2, b. l. 93-94). 2018 m. gegužės 14 d. – 2018 m. birželio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-20/2018 konstatuota, kad S. L. nusikaltimo padarymo metu nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, S. L. gali dalyvauti teismo procese ir jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (t. 2, b. l. 102-107).

7.2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašė paskirti naują ekspertizę jo psichikos sveikatos būklei nustatyti, jis tokį prašymą motyvavo argumentais, kurie jau buvo žinomi ir minėtos stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimo metu ir ekspertų analizuoti. Apeliantas nepateikė minėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas paneigiančių duomenų ar ekspertų dar nevertintų duomenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtame ekspertizės akte padarytos išvados paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog įvykio metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo dėl liudytojo S. J. provokacinių veiksmų, apšmeižus jį dėl tariamo sumušimo. Nors apeliantas teigė, kad liudytojas S. J. nurodė melagingas aplinkybes, to įrodinėjimui pirmosios instancijos teismo prašė tiek liudytoją, tiek jį apklausti, panaudojant melo detektorių, konstatuotina, kad liudytojas buvo išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, o jo nurodytos aplinkybės apie galimai nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus jo atžvilgiu nėra susijusios su S. L. inkriminuotu nusikaltimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos minėto ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė, veikė sąmoningai.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų į BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodo argumentų, pagrindžiančių šį prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas ir atmetamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. L. sudavė V. A. į galvą, kaklą ir pilvą ne mažiau kaip 19 smūgių kastuvo metaline dalimi, taip pat ne mažiau kaip 15 smūgių kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. V. A. padaryti kūno sužalojimai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, trauminį šoką, ūminį nukraujavimą į išorę, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Šie S. L. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Smūgių sudavimo vietos – galva, kaklas ir pilvas – gyvybiškai svarbios. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant iš to, kad V. A. buvo padarytos daugybinės kirstinės-muštinės žaizdos, kraujosruvos, kaulų lūžimai, darytina išvada, jog nuteistojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Be to, daugumą smūgių nuteistasis sudavė kastuvo metaline dalimi. Šie S. L. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, būdamas suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog, suduodamas ne mažiau kaip 34 stiprius smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, kaklą ir pilvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir šių padarinių norėjo. Taigi, S. L. nužudė V. A., veikdamas tiesiogine tyčia.

8.1. Nuteistasis pasirinko itin skausmingą gyvybės atėmimo būdą, t. y. kastuvo metaline dalimi ir kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 34 stiprius smūgius į galvą, kaklą bei pilvą. Iš 2018 m. sausio 30 d. specialisto išvados Nr. M49/2018(03) matyti, kad sužalojimai padaryti V. A. esant gyvam, nužudytasis po jam padarytų sužalojimų buvo gyvas nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų (t. 1, b. l. 60-63). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą ir dideles kančias, todėl toks jo gyvybės atėmimo būdas vertinamas kaip itin žiaurus, ką neabejotinai suprato ir S. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis nužudė V. A. dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar esant akivaizdžiai neadekvačiai priežasčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-8-696/2015). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. užpuolė ir nužudė V. A. be jokios priežasties. Nuteistasis S. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su nužudytuoju jokių santykių nepalaikė, su juo niekada nebendravo ir nesipyko; įvykio metu, būdamas neblaivus, nuteistasis be priežasties išdaužė V. A. namo langą ir, jiems susigrūmus, namo prieangyje pastarąjį mirtinai sužalojo (t. 2, b. l. 133-134). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistasis S. L. neturėjo jokio pagrindo smurtauti prieš V. A., todėl pastarąjį nužudė be jokios dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų.

8.2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. L. veiksmus įvertino kaip itin žiaurų nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus. Nuteistojo veikos perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl S. L. paskirtos bausmės

9. Apeliantas skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Šis apelianto prašymas taip pat atmetamas.

9.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. L. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9.3. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad S. L. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo jau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis (t. 2, b. l. 35-37, 45-52), skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, konstatuotina, kad S. L. tinkamų išvadų nepadarė, įvykdė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. S. L. iki sulaikymo nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų nuteistojo veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, neturi teisinio pagrindo ir dėl šios aplinkybės peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę.

9.4. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam S. L. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. L. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, paskyrė didesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, ir S. L. tinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

10. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.