Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A – 477-135/2011

Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00016-2011-2

2011 m. gruodžio 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. M., G. M., jų atstovei adv. Irinai Petkienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš R. S. priteista G. M. 1000,00 Lt ir V. M. 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš R. S. G. M. priteista atlyginti 800 Lt patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 14.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įžeidė V. M. ir G. M., pavadindamas V. M. „žiurke, durne“, o G. M. „gaidžiu“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. M. parodė, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 14.30 val. kartu su žmona V. M. automobiliu grįžo iš darbo, žmoną išleido prie laiptinės, o pats nuvažiavo pastatyti automobilio ir eidamas į laiptinę pro pravirą R. S. buto langą išgirdo kaip R. S. jam pasakė: „Ko žiūri, gaidy“, tai jį labai įžeidė, iš balso suprato, kad tuo žodžius pasakė R. S.. Namuose jam žmona pasakė, jog ją R. S. pavadino „durne, žiurke“, nurodė, kad tai vyksta ne pirmą kartą, ir jis apie įvykį pranešė policijai (42 b. l.). G. M. žmona V. M. teisme nurodė analogiškai, patvirtindama, kad jai einant pro R. S. buto langus, langas buvo pradarytas, R. S. pasakė: „Ko žiūri, žiurke, durne“, kartu su juo buvę draugai pradėjo juoktis, kaltinamojo žodžius girdėjo ir prie kitos laiptinės sėdėjusios kaimynės, o grįžęs vyras papasakojo, kad R. S. taip pat buvo įžeistas (43 b. l.).

Iš medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esančio V. M. ir G. M. rašytų pareiškimų ir patikslintų pareiškimų policijai matyti, kad nukentėjusieji prašo nubausti kaimyną R. S. už tai, kad jis juos plūsta visokiais žodžiais, G. M. nurodė, kad buvo pavadintas „gaidžiu“, o V. M. – „durne, žiurke“, dėl to jie pasijuto įžeisti. Iš minėtoje byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-02-26 policijos nuovadoje buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas ir nuvykus minėtu adresu buvo gauti V. M. ir G. M. pareiškimai dėl to, kad R. S., pradaręs virtuvės langą, juos įžeidinėjo.

Kolegija pažymi, kad V. M. ir G. M. duoti parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas G. D. nurodė, kad buvo gautas vyro ir moters iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl problemų su kaimynu, kad juos plūdo ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, R. S. į butą neįsileido, nors bute buvo praviras langas (66 b. l.). Liudytojas S. M. taip pat nurodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę pagal iškvietimą iš vyro ir moters dėl kaimyno elgesio, šie pasiskundė, kad kaimynas juos įžeidinėja, neleidžia praeiti, o įvykio vietoje po apsilankymo pas nukentėjusiuosius iš buto išėjo R. S. ir pasakojo apie situaciją su kaimynais (67 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir byloje nėra jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo nurodytų liudytojų A. P., R. N. ir M. J. parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jie buvo kartu su R. S. tiriamo įvykio metu R. S. virtuvėje, kurios langas buvo praviras. A. P. nurodė, kad pas R. S. jie negirtavo, kieme matė atvykusius policininkus, apie konfliktą su M. nekalbėjo (68 b. l.). Liudytojas R. N. taip pat nurodė, kad pas R. S. buvo geriama arbata, sėdėjo apie porą valandų, nieko neįvyko, R. S. ir A. P., kurie buvo išėję į kiemą, grįžę pasakojo, kad buvo policija, teigė, kad jis negirdėjo, jog R. S. būtų įžeidinėjęs M. (68 b. l.). Liudytojas M. J. teisme parodė, kad tą dieną kaimynų M. nematė, sėdėjo virtuvėje prie durų, iš ten nesimato, kas vyksta kieme, o atsistojęs matė kieme du policininkus, nurodė, kad jokio konflikto nebuvo ir visi buvo blaivūs (69 b. l.). Susipažinusi su minėtais parodymais apeliacinio teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo nurodytų liudytojų parodymai prieštaringi, ir juose nėra aiškiai nurodyta, kad R. S. V. M. ir G. M. neįžeidinėjo, juose daugiau kalbama apie tai, kad įvykio metu R. S. virtuvėje jie nevartojo alkoholio ir nieko negirdėjo, o ne patvirtinami nuteistojo teiginiai, kad jis nukentėjusiųjų neįžeidinėjo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad liudytojai A. P., R. N. ir M. J. yra R. S. draugai, todėl jų parodymus įvertino kritiškai bei padarė išvadą, kad duodami tokius parodymus liudytojai yra suinteresuoti padėti nuteistajam išvengti atsakomybės.

Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik V. M. ir G. M. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų G. D. ir S. M. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, iš dalies liudytojų A. P., R. N. ir M. J. parodymai, todėl netikėti šiais parodymais teismui nėra pagrindo.

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog nagrinėjant bylą neįrodytas nusikalstamos veikos požymis „viešai“. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones. Įžeidimo turinį sudaro neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų akyse. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. S. įžeidinėjo nukentėjusiuosius pro pravirą buto virtuvės langą, kai nukentėjusieji ėjo kiemu pro jo langus, tuo metu virtuvėje kartu su R. S. buvo ir kiti asmenys, kurie, nukentėjusiosios V. M. teigimu, iš jai pasakytų įžeidimų pradėjo juoktis (43 b. l.). R. S. V. M. įžeidė pavadindamas ją „žiurke, durne“, o G. M. – „gaidžiu“ girdint kitiems asmenims, todėl jo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 155 str. 1 d.

Nuteistojo skunde nurodyta jo subjektyvi nuomonė apie tai, kad M. yra konfliktiški žmonės, šiuo atveju įtakos R. S. kaltės klausimui išspręsti neturi, kadangi, kaip minėta anksčiau, R. S. kaltė visiškai įrodyta, o byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad V. M. ir G. M. siekia nekaltai apkalbėti nuteistąjį.

Nukentėjusieji pareiškė teismui civilinį ieškinį, kuriame, prašė priteisti iš nuteistojo kiekvienam po 10 000 Lt dėl patirto pažeminimo ir įskaudinimo. Nukentėjusiesiems skundžiamu nusprendžiu iš nuteistojo priteista po 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. ir nukentėjusiesiems priteisė tinkamo dydžio neturtinę žalą. Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo civilinio ieškinio dalies patenkinimo, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi teismas nurodė, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji buvo pažeminti, todėl patyrė žalą, kurią privalo atlyginti nuteistasis (BPK 109 str., 11 str. 1 d.). Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas nesusiejo V. M. nustatyto sveikatos sutrikimo su prievole atlyginti neturtinę žalą, todėl skundo argumentai dėl minėto susirgimo neanalizuojami.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji pateikė prašymą atlyginti jų advokato atstovavimo išlaidas – 400 Lt – apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje, teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr.(duomenys neskelbtini). LR BK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos procese, todėl nukentėjusiųjų prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 4 p., 106 str. 2 d.,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš R. S. priteisti 400 litų G. M. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.