Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu B. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. spalio 13 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, atlikęs bausmę.

Nuteistojo prašyme nurodyta, jog pusė B. M. teistumo termino suėjo prašymo padavimo momentu, todėl egzistuoja teisinis pagrindas teikti prašymą ir svarstyti nuteistojo B. M. teistumo panaikinimą. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 27 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, tai rodo, kad paskirta bausmė pasiekė savo tikslus. Jau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, dėl to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apie tai, jog nuteistasis padarė teigiamas išvadas po pasibaigusio baudžiamojo proceso ir bausmės atlikimo, parodo ir jo elgesys, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl egzistuoja ne tik formalus, bet ir materialus teistumo panaikinimo pagrindas. Teistumo panaikinimas yra būtinas, nes B. M. ketina pradėti dirbti, tačiau teistumas užkerta kelią užsiimti visuomenei naudinga veikla.

Nuteistasis B. M. teismo posėdžio metu palaikė prašyme nurodytas aplinkybes. Įsidarbinant į (duomenys neskelbtini) reikia turėti (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą, kad jį gauti reikia baigti kursus ir turėti pažymą dėl neteistumo. Šiam pažymėjimui gauti jam reikalingas teismo sprendimas dėl teistumo panaikinimo. Kaimynas pasiūlė įsidarbinti pas jį įmonėje. Padarė išvadas dėl veikos. Planuoja ateityje nenusikalsti. Kurį laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar kojos traumą gydėsi metus laiko, nes buvo susilaužęs. Pusmetį dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka, kad padarė administracinius nusižengimus, pasistengs, kad daugiau jų nebūtų, ne visas baudas spėjo susimokėti. Įsidarbins, sumokės baudas iš karto. Teistumo panaikinimas reikalingas darbinei veiklai. Svarstė apie kitas profesijas, bet dabar, bet kokio fizinio darbo dirbti negali. Pagalvojo, jog (duomenys neskelbtini) poste dirbti būtų priimtina.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad formaliai egzistuoja pagrindas svarstyti šį klausimą, bet pagal suformuotą teismų praktiką teistumo termino sutrumpinimo taikymas individualus ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir neigiamus aspektus. Šiuo atveju kaip teismas pagarsino dėl administracinių nuobaudų, matyti, jog nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka, būtent dėl vagystės. Bauda už šį nusižengimą nėra sumokėta, šiuo atveju nepateikta nuteistojo charakteristika apie gyvenimo būdą, elgesį, pastangas integruotis į visuomenę. Asmuo nurodė, jog teistumas jam trukdo įsidarbinti ir dėl šios priežasties kreipiamasi į teismą. Nuteistasis nebandė svarstyti apie kitokią profesiją, kuriai nebūtų kliūtis esamas teistumas. Asmuo nepateikė įrodymų apie pozityvius pokyčius savo elgesyje, todėl klausimą dėl teistumo panaikinimo svarstyti ankstyva, prašo teismo prašymą atmesti.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnis reglamentuoja prašymų dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamuoju įstatymu nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

B. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis nustatyta, jog minėtą laisvės atėmimo bausmę B. M. atliko – 2022 m. spalio 13 d.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktis numato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už sunkų nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, todėl B. M. laikomas turinčiu teistumą iki 2027 m. spalio 13 d. Šiuo metu suėję daugiau nei pusė B. M. teistumo termino (pusė teistumo termino suėjo 2025 m. balandžio 13 d.), dėl to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti B. M. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo.

B. M. teistumo laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų dėl jo nėra pradėta (b. l. 11-14). B. M. prašyme akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, dėl to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo svarbi individualizuojant B. M. bausmę, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmingos įtakos nagrinėjamo klausimo kontekste. Vien aplinkybių, jog nuteistasis teistumo laikotarpiu nebuvo teistas ir jo atžvilgiu nėra/nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai nepakanka konstatuoti, jog B. M. padarė tinkamas išvadas dėl padaryto sunkaus nusikaltimo ir deda maksimalias pastangas pakeisti savo elgesį ir nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog B. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus (2025 m. birželio 14 d., 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. balandžio 1 d., 2024 m. kovo 12 d., 2024 m. vasario 14 d., 2023 m. balandžio 3 d.) bei smulkią vagystę, pažymėtina, jog didžioji dalis skirtų baudų nėra sumokėta. Nuteistojo teigimu paskirtas baudas jis sumokės įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju (b. l. 15-18). Visgi kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuteistasis nurodytų administracinių nusižengimų padarymo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9-10), bet baudų nesumokėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta objektyvių priežasčių sutrukdžiusių B. M. sumokėti paskirtas baudas. Nors administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs (važiavimas be bilieto, smulki vagystė), vis tik padarytų administracinių nusižengimų kiekis rodo, jog kaltinamojo daromi administraciniai nusižengimai yra sistemingi ir jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu B. M. nurodė, jog prašo teismo panaikinti jo turimą teistumą, kadangi jis nori įsidarbinti (duomenys neskelbtini) darbuotoju, o tam reikia turėti (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą, siekiant jį gauti jam reikia baigti kursus ir turėti pažymą, jog jis nėra teistas. Tai, jog nuteistasis iš tikrųjų nori įsidarbinti (duomenys neskelbtini) patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas VšĮ Vilniaus saugos mokymo centro pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog asmuo baigė neformaliojo profesinio mokymo (duomenys neskelbtini) darbuotojo mokymo programą (b. l. 25). Teismo vertinimu ši aplinkybė savaime nėra išskirtinė. Pažymėtina, kad B. M. nepateikė jokių, jo galimą įdarbinimą (duomenys neskelbtini) įmonėje patvirtinančių dokumentų ir apsiribojo teiginiais, kad darbą pasiūlė kaimynas. Visumoje B. M. darbinė veikla teistumo laikotarpiu nepasižymėjo pastovumu.

Nustatytos nuteistąjį B. M. apibūdinančios aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis pagrindui taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą. B. M., teikdamas teismui aptariamą prašymą, taip pat teismo posėdžio metu paaiškindamas šio prašymo pateikimo aplinkybes, iš esmės buvo pakankamai lakoniškas, akcentuodamas tik tai, kad turimas teistumas jam trukdo gyventi – užsiimti darbine veikla, tačiau jokių kitų konkrečių, teisiškai reikšmingų aplinkybių nuteistasis nenurodė. Teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, nesant išskirtinių, itin teigiamai teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam panaikinti teistumą, tačiau, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį teistumo metu, nuteistojo prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje nustatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl darytina išvada, kad panaikinti teistumą prieš terminą B. M. šiuo metu nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo B. M. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.