- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- N-62-2338-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 9 d., 18⁴⁰ val. Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Utena vairavo transporto priemonę ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,46 prom.). Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, protokole jo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir pagal 130² straipsnį.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažino R. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, be jo paties paaiškinimo, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe teismas pripažino jo nuoširdų gailestį, atsakomybę sunkinančia – tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu byla dėl ATPK 130² straipsnio pažeidimo buvo nutraukta nenustačius šiame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, bei atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, R. B. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
III.
Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir paskirtą nuobaudą pakeisti 100 Lt bauda. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas dėl darbo pobūdžio, kurio neteks praradus teisę vairuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas užtikrinant naujagimio sveikatą. Pažeidėjas teigia, kad šeimos materialinė padėtis yra sunki, kadangi jo gaunamas atlyginimas yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, o šeima dar turi ir bankinių įsipareigojimų. Apeliantas pabrėžia, kad jo girtumas leistiną normą viršijo nežymiai, padarytu pažeidimu nesukėlė pavojaus niekieno sveikatai ir gyvybei. Dėl išdėstytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo teismo taikyti ATPK 30¹ ir jo atžvilgius skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.
Atsiliepimas
Lietuvos eismo priežiūros tarnyba, nesutikdama su R. B. apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį, kuriame nurodo, jog jų manymu pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinį skundą siūlo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu R. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją sušvelninti ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, už pažeidimo padarymą skirti 100 Lt baudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,46 prom.), tuo padarydamas vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Būdamas tokios būklės jis kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, užtikrinant šeimai pragyvenimo šaltinį, rūpinantis šeimos nariais, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo, juo labiau žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
R. B. pakartotinai per metus padaro jau trečią tos pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 14), tai pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.