- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2-790-568/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Odeta Ragauskienė
- Ieškovas
- D. S. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. J. ieškiniu (b.l.3-5), patikslintu ieškiniu (b.l.36-39 prašė santuoką, įregistruotą 1971 m. kovo 5 d. tarp ieškovės D. S. (Č.) J. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbiami), Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 94, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką, palikti santuokinę „J.“ pavardę, priteisti ieškovės ,D. S. J. (a/k (duomenys neskelbtini)), naudai iš atsakovo S. J., 15000 neturtinės žalos ir pripažinti ieškovei D. S. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teises į : gyvenamąjį namą , unikalus Nr. 5296-2002-1010, 1A1ž , 54800 litų vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5296-2002-1021, 2490 litų vertės; garažą, unikalus Nr. 5296-2002-1032, 2860 litų vertės, kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 5296-2002-1043, 1141 litų vertės, esančius (duomenys neskelbiami) ir 0,1469 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantį (duomenys neskelbiami), 66500 litų vertės.
Ieškovė D. S. J. paaiškino, kad šeima iširo, nes gyvenimas nesusiklostė palankiai, pasikeitė atsakovo elgesys, o santuoka liko tik formali, nes atsakovas prieš dešimt metų išėjo gyventi atskirai. Taikytis nepageidauja. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę. Išlaikymo sau nereikalauja. Santuokoje dalintino turto neįgijo, tačiau buvo patirta neturtinė žala, nes buvo pergyvenimai, todėl atlygintina žala 15 000 Lt.bei turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė prašo ieškinį, patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsakovas S. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismas konstatuoja, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, jog neatvykimo priežastys nesvarbios, bylos eiga nesidomi ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Neginčijamai nustatyta, kad šalys susituokė 1971-03-05 Kauno rajono CMB, akto įrašo Nr. 94 (b.l.8, santuokos liudijimas).
Santuokoje nepilnamečių vaikų nėra.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (LR CPK 177 str.).
Ieškovės D. S. J. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, nepalaiko artimų santuokinių ryšių, taikytis nepageidauja.
Todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra formali, šeimos išsaugoti neįmanoma, nes ji iširusi galutinai, ką patvirtina ir ieškovės duoti paaiškinimai, jog šalys negyvena kartu jau 10 metų.
Esant minėtoms aplinkybėms bei įrodymams, preziumuojama, jog sutuoktiniams toliau gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina, nes ji iširo dėl sutuoktinio kaltės. Įvertinama ir ta aplinkybė, jog atsakovas nesidomi bylos nagrinėjimu, vengia atvykti į teismo posėdžius todėl teismas sprendžia, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių – atsakovo S. J. - kaltės (LR CK 3.60 str.).
Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliekamos santuokinės pavardės „J.“ ir „J.“.
Ieškovė savo patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ji paaiškino, kad nuo 2000 metų kartu su atsakovu negyvena, atsakovas ją paliko ir išvyko gyventi pas kitą moterį. Gyvenant santuokoje atsakovas ją mušdavo, vartodavo smurtą, nuolat turėdavo kitų moterų, mušdavo ieškovės dukras iš kitos santuokos, skelbdavosi spaudoje, ieškodamas kitų moterų. Be to, atsakovas dar gyvenant santuokoje dažnai vartojo alkoholį, grįždavo namo neblaivus. Ieškovės D. S. J. nuomone dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Šeimos išsaugoti nėra net mažiausios tikimybės dėl atsakovo negatyvaus požiūrio į šeimą. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų , neištikimybės, patyrė didelę moralinę traumą, emocinę depresiją, yra dvasiškai sukrėsta, jaučiasi pažeminta, todėl prašo priteisti iš atsakovo 15 000 Lt kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir pažeminimas (LR CK 6.250 str. 1d.). Ieškovė šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu savo paaiškinimais, be to liudytoja R. B., S. L. patvirtino aplinkybę, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, žemino ją, o ieškovė patyrė emocinę depresiją. Liudytojos yra ieškovės dukterys iš pirmos santuokos, tačiau teismas įvertina tą aplinkybę, jog atsakovas žemino sutuoktinę, liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, nes atsakovas yra jų patėvis, kuris išėjo iš namų ir paliko ieškovę prieš 10 metų, o neištikimybę pagrindžia ir rašytinis įrodymas – skelbimas spaudoje (b.l.32). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo palikta atsakovo ne jauname amžiuje, sulaukus 63 metų, pragyvenus kartu su atsakovu 29 metus, įvertinus atsakovo netinkamą elgesį, neištikimybės faktą, sprendžiama, kad ieškovė patyrė moralinę traumą, jautėsi pažeminta, vienai teko išgyventi sunkų senatvės periodą. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, į atsakovo nejauną amžių, tinkamu neturtinės žalos dydžiu teismas laiko 3000 litų, ir juos priteisia ieškovei iš atsakovo, nes sprendžia, jog įrodyta aplinkybė dėl moralinės žalos atlyginimo ir priteistina 3000 Lt.
Ieškovė D. S. J. reiškia reikalavimą dėl turto padalijimo. Ji nurodo, kad dar iki santuokos turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius Darbininkų g. 99,Garliava, Kauno rajonas. Į šiuos statinius ieškovei buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisės 1969-12-24 Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu, santuoką nutraukus su pirmuoju vyru. Ieškovė nurodo, kad iki 1971m. santuokos sudarymo, buvo nugriautas senas medinis ūkio pastatas ir savo lėšomis pastatytas ūkinis pastatas, garažas, kurie įteisinti santuokos metu. Todėl reiškia reikalavimą dėl šių statinių pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Būdama šių statiniu savininke, santuokos metu 1995-01-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo prie statinių naudojamą 0,1469 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantį (duomenys neskelbiami), už savo asmenines lėšas. Prašo pripažinti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami) , asmeninės nuosavybės teise.
Civilinėje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo S. J. vardu jokio turto nėra, o ieškovės D. S. J. vardu santuokos metu buvo registruotas šis nekilnojamas turtas - 0,1469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantis (duomenys neskelbiami), registro Nr.52/13087, 66500 litų vertės, statiniai, esantys (duomenys neskelbiami), o būtent, gyvenamas namas , unikalus Nr. 5296-2002-1010, 1A1ž , statytas 1962 metais , 54800 litų vertės, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5296-2002-1021, statybos pabaigos metai -1978 , 2490 litų vertės, pastatas garažas, unikalus Nr. 5296-2002-1032, statybos pabaigos metai 1978 , 2860 litų vertės, kiti statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. 5296-2002-1043, statybos pabaigos metai 1964m, 1141 litų vertės bei 29/232 dalys 2,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-0018-0163, esančio (duomenys neskelbiami) (įregistravimo pagrindas -paveldėjimo teisės liudijimas), ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l.16-20).
Teismas sprendžia, jog siekiant teisingai padalinti santuokos metu įgytą turtą, būtina išsiaiškinti šio turto teisinį statusą. Nors atsakovas ir neteikė jokių įrodymų byloje, nereiškė jokių pretenzijų į turtą, neteikė atsiliepimo , tačiau teismas turi būti aktyvus santuokos nutraukimo byloje ir teisingai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad 29/232 dalys 2,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-0018-0163, esančio (duomenys neskelbiami) ieškovės įgyta paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, todėl laikytina, kad šis turtas nedalintinas, nes yra asmeninė ieškovės D. S. J. nuosavybė. Be to, nustatyta, kad 1969-12-24 Kauno m. Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta 1955-08-13 tarp Č. A. ir ieškovės santuoka (b.l.31), bei buvo pripažintos ieškovei nuosavybės teisės į žiogrinį apmūrintą vieno aukšto su priestatu, rūsiu bei medinio ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šis gyvenamas namas baigtas statyti 1962 metais, kiemo statiniai baigti statyti 1964 metais, teisinė registracija atlikta minėto teismo sprendimo ir 1982-11-11 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr.322 pagrindu. Šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nors formaliai turtas įregistruotas santuokos metu, tačiau šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir jis nėra dalintinas tarp sutuoktinių. Be to, ir ieškovė, ir liudytojos patvirtino, kad ūkio pastatas ir garažas yra pastatyti iki 1971metų, tik įteisinimas vyko 1982 metais. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Todėl šie pastatai pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, kaip ir 1995-01-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įgitas prie jai priklausančių statinių naudojamas 0,1469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantį (duomenys neskelbiami). Iš pateiktos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemė buvo įgyta už 122,04 litus valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki santuokos turėjo asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbiami), ir į šiuos statinius jai buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisės 1969-12-24 Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu, bei atsižvelgiant į tai, kad žemę iš valstybės išpirko kaip nuosavybės teise priklausančių statinių savininkė, teismas sprendžia, jog atsakovui priteistina ½ dalis sumokėtų pinigų -61,02 litai., žemės sklypą nuosavybės teise priteisiant ieškovei. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas . 2010-06-18 LAT nutartyje Nr. 3K-3-271/2010 yra išaiškinta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vieno iš dalijamų objektų – namų valdos žemės sklypo – vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t. y. į aplinkybę, jog šiame sklype stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą. Žemės įgijimo metu-1995-01-26 analogiškai kaip ir minėtoje nutartyje, galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kurios 7.1.1.1 punkte nustatyta, kad privačių namų valdų savininkai turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą. Nominali parduodamos žemės kaina buvo nustatoma vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinta Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika. Teisėjų kolegija nurodo, kad nominali kaina neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės. Nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis. Žemės sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į sklypo dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas. Žemės sklypas įsigytas lengvatinėmis sąlygomis, kai lengvatos subjektas ieškovė D. S. J. yra gyvenamojo namo savininkė , ir atsakovo panaudotų sklypui įsigyti lėšų dalis sudaro tik minimalią dalį priteistinos kompensacijos dydžio nustatymas, vadovaujantis sklypo rinkos kaina, neatsižvelgiant į sklypo įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas žemės sklypą priteisia ieškovei, o atsakovui pusė sumokėtų pinigų už namų valdos žemės sklypą – 61,02Lt.
Nekilnojamojo turto tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi, tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai – pažymos apie įregistruotas transporto priemones (b.l.29,30).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo S. J. priteistinos išlaidos ieškovei D. S. J. bei valstybei. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei – 21 Lt. bei ieškovei D. S. J. turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (b.l.6,53, mokėjimo kvitai) – 700 Lt. (LR CPK 88, 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1971 m. kovo 5 d. tarp ieškovės D. S. (Č.) J. , a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbiami), Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 94, nutraukti dėl atsakovo kaltės .
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes - “J.” ir “J.”.
Priteisti ieškovės D. S. J., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbiami) naudai iš atsakovo S. J. , a/k (duomenys neskelbiami), gyv. (duomenys neskelbiami) - 3000 litų (tris tūkstančius Lt.) neturtinės žalos.
Priteisti D. S. J. , a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise statinius, esančius (duomenys neskelbiami)- gyvenamąjį namą , unikalus Nr. 5296-2002-1010, 1A1ž , 54800 litų vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5296-2002-1021, 2490 litų vertės; garažą, unikalus Nr. 5296-2002-1032, 2860 litų vertės, kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 5296-2002-1043, 1141 litų vertės.
Padalinti tarp ieškovės D. S. J. , a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbiami) ir atsakovo S. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbiami) 0,1469 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantį (duomenys neskelbiami) ir priteisti D. S. J. ,a/k (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 0,1469 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5223-0008-0018, esantį (duomenys neskelbiami).
Atsakovui S. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbiami), priteisti iš ieškovės D. S. J., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbiami), 61,02 Lt. (šešiasdešimt vieną Lt. 02 ct.) už žemės sklypo įsigijimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbiami) D. S. J., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbiami), naudai 700 Lt (septyni šimtai Lt.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš S. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbiami) - 21 litą (dvidešimt vieną Lt.) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.