- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1621/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto A-Z“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto A-Z“ bankroto byloje išnagrinėjus administratoriaus prašymą dėl trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ (kreditoriaus) išbraukimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto A-Z“ kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas BUAB „Auto A-Z“ prašė išbraukti iš kreditorių sąrašo kreditorių UAB „Vytkana“, kurio teismo patvirtintas reikalavimas sudaro 1978,47 Lt. Nurodė, kad I. N., vadovaudamasi CK 6.50 straipsniu, 2014 m. balandžio 16 d. apmokėjo atsakovo BUAB „Auto A-Z“ skolą kreditoriui UAB „Vytkana“, dėl ko atsakovo prievolė šiam kreditoriui yra pasibaigusi.
Šalies argumentai
UAB „Vytkana“ su atsakovo BUAB „Auto A-Z“ prašymu nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 16 d. banko pavedimu gavo iš I. N., kuri, tikėtina, yra susijusi su buvusiais BUAB „Auto A-Z“ vadovais ir akcininkais, 1980 Lt, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai skolos padengimas pagal reikalavimą už UAB „Auto A-Z“. Nurodė, jog nesutinka su tokiu prievolės įvykdymu. Atsakovo administratorius, elgdamasis nesąžiningai, siekia pašalinti kreditorius, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, nes kreditorius UAB „Vytkana“, matydamas galimai tyčinio bankroto požymius, aktyviai dalyvauja bankroto procese, domisi faktais apie galimai fiktyvius sandorius. Kreditorius UAB „Vytkana“ turėjo daugiau išlaidų, nei teismo patvirtintas jo reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino BUAB „Auto A-Z“ administratoriaus prašymo dėl UAB „Vytkana“ išbraukimo iš BUAB „Auto A-Z“ kreditorių sąrašo. Teismas nurodė, jog kreditorius UAB „Vytkana“ yra aiškiai išreiškęs savo nesutikimą, kad už skolininką BUAB „Auto A-Z“ jo reikalavimą įvykdytų I. N. (procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje). Tuo pagrindu teismas sprendė, kad BUAB „Auto A-Z“ prievolė kreditoriui UAB „Vytkana“ nėra tinkamai įvykdyta, dėl ko nėra teisinio pagrindo tenkinti BUAB „Auto A-Z“ administratoriau prašymo dėl UAB „Vytkana“ išbraukimo iš BUAB „Auto A-Z“ kreditorių sąrašo. Teismas nurodė, jog CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę, kai skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, yra aiškintina kartu su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Šias teisės normas aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už bankrutuojančią įmonę ir tapti nauju bankrutuojančios įmonės kreditoriumi tik pirminiam kreditoriui sutinkant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2006, 2009 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252/2009, 2011 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2017/2011, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1247/2012 ir kt.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas BUAB „Auto A-Z“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį bei tenkinti administratoriaus prašymą dėl UAB „Vytkana“ išbraukimo iš BUAB „Auto A-Z“ kreditorių sąrašo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant suformuotai teismų praktikai sprendžiamu klausimu, kadangi nurodytos kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys buvo priimtos civilinėse bylose, kurios nuo nagrinėjamos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Kreditorius UAB „Vytkana“ yra išreiškęs savo valią perleisti savo reikalavimą atsakovui BUAB „Auto A-Z“. Remiantis reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14/04/16-1 projektu, numatytas UAB „Vytkana“ reikalavimo teisės perleidimas I. N. už 10 000 Lt. Nors kreditorius UAB „Vytkana“ nesutinka, kad prievolę už skolininką įvykdytų trečiasis asmuo, tačiau iki šios dienos nėra grąžinęs 2014 m. balandžio 16 d. SEB banko mokėjimo pavedimu iš trečiojo asmens I. N. gautų 1980 Lt. Tai rodo šio kreditoriaus piktnaudžiavimą savo teise. Kreditoriaus piktnaudžiavimą rodo ir tai, jog jis savo 1980 Lt reikalavimo teisę sutiktų perleisti už 10 000 Lt kainą, kurią jis grindžia jokiais įrodymais nepagrįstomis išlaidomis už teisines paslaugas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, draudžianti vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nedraudžia kitiems asmenims atsiskaityti su bankrutuojančia įmone. Pagal CK 6.50 straipsnį trečiasis asmuo gali visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad ją įvykdytų pats skolininkas asmeniškai arba jeigu skolininkas praneša kreditoriui, kad prieštarauja tokiam prievolės įvykdymui. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas kreditoriui UAB „Vytkana“ prievolę turėjo įvykdyti asmeniškai, taip pat kad UAB „Vytkana“ prieštarautų, jog prievolę už ją įvykdys I. N.. Kreditoriaus UAB „Vytkana“ veiksmai, priimant pinigines lėšas ir jų per du mėnesius negrąžinant trečiajam asmeniui, leidžia daryti išvadą, jog jis savo konkliudientiniais veiksmais sutiko dėl prievolės įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas kreditoriaus išbraukimo iš bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo klausimas po to, kai trečiasis asmuo, vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, įvykdė bankrutuojančios įmonės prievolę kreditoriui, kurio reikalavimą buvo patvirtinęs teismas.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, prievolę bankrutuojančios įmonės kreditoriui, kurio reikalavimą yra patvirtinęs teismas, teismų praktikoje yra aiškiai suformuotos CK 6.50 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės. Pirmą kartą CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos ir jos taikymo sąlygų aiškinimas šiame kontekste, kai įmonei skolininkei yra iškelta bankroto byla, o trečiasis asmuo įvykdo jos prievolę kreditoriui, buvo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005. Kasacinis teismas konstatavo, jog sprendžiant dėl šios trečiojo asmens teisės įgyvendinimo sąlygų turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtintomis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatančiomis specifinę kreditoriaus pakeitimo, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už bankrutuojančią įmonę, tvarką bankroto bylose. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta taisyklė, draudžianti vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis šia norma bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Kasacinis teismas išaiškinimo, jog šioje teisės normoje draudimo sąvoka išreikšta neapibrėžtai, ji nėra kategoriška, todėl draudimas įvykdyti prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo. Ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su ĮBĮ 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje numatyta kreditoriaus teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, šis atsisakymas turi būti pateiktas teismui raštu, o teismas tokį atsisakymą turi priimti surašydamas nutartį. Vadovaudamasis minėto įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi kreditorius turi teisę savo reikalavimus perleisti kitam kreditoriui ar asmeniui. Šioje teisės normoje nenumatyta trečiojo asmens teisė be kreditoriaus sutikimo perimti jo reikalavimą. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo, negavęs kreditoriaus sutikimo, negalėjo įvykdyti prievolės už skolininką, kuriam jau buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog minėti kasacinio teismo išaiškinimai buvo suformuluoti ir taikytini toje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog trečiasis asmuo gali perimti kreditoriaus reikalavimą skolininkui, kuriam yra iškelta bankroto byla (inter alia įvykdydamas skolininko prievolę kreditoriui CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu) tik esant kreditoriaus sutikimui, yra grindžiama bendrosios ir specialiųjų ĮBĮ įtvirtintų normų konkurencija, šių teisės normų turinio, jų paskirties bei siekiamų tikslų aiškinimu, ir yra taikytina visais atvejais, kai sprendžiami su trečiojo asmens teise įvykdyti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, prievoles susiję klausimai.
Vertinant Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje byloje keliamu klausimu, pažymėtina, jog ji yra vieninga ir atitinka tą, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-368/2013; 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-785/2013; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas kreditoriaus UAB „Vytkana“ ir jo reikalavimo išbraukimo iš atsakovo BAUB „Auto A-Z“ kreditorių sąrašo klausimą, pagrįstai nustatinėjo kreditoriaus UAB „Vytkana“ sutikimo, kad jo atžvilgiu egzistuojančią bankrutuojančios įmonės prievolę įvykdytų trečiasis asmuo, faktą.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog I. N., kuri yra trečiasis asmuo skolininką BUAB „Auto A-Z“ ir kreditorių UAB „Vytkana“ siejančios prievolės atžvilgiu, šią skolininko prievolę kreditoriui įvykdė iš anksto negavusi kreditoriaus UAB „Vytkana“ sutikimo. Šio kreditoriaus nesutikimas dėl trečiojo asmens prievolės įvykdymo buvo aiškiai išreikštas tiek jo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog kreditoriaus UBA „Vytkana“ valia dėl savo reikalavimo atsakovui BUAB „Auto A-Z“ perleidimo gali būti prilyginta jo sutikimui, kad egzistuojančią BUAB „Auto A-Z“ prievolę jo atžvilgiu įvykdytų trečiasis asmuo, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio reikalavimo teisės perleidimo sutarties projekto (b. l. 17), pirmuoju atveju kreditoriaus UAB „Vytkana“ siektina gauti nauda būtų žymiai didesnė nei tuo atveju, jei trečiasis asmuo įvykdytų atsakovo BUAB „Auto A-Z“ prievolę UAB „Vytkana“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad I. N. 2014 m. balandžio 16 d. bankinio mokėjimo nurodymu kreditoriui UAB „Vytkana“ pervestos 1980 Lt pinigų sumos negrąžinimas mokėtojui gali būti traktuotinas kaip jo sutikimas su trečiojo asmens prievolės įvykdymu. Pažymėtina, jog šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, esant tiesioginių kreditoriaus aiškią ir nedviprasmišką valią patvirtinančių įrodymų, šis pinigų negrąžinimo faktas negali būti vertinamas kaip kreditoriaus sutikimas, kad trečiasis asmuo įvykdytų skolininko BUAB „Auto A-Z“ prievolę. Tokiu atveju I. N. turi teisę kreiptis į UAB „Vytkana“ dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo, o UAB „Vytkana“ turi pareigą jai šias pinigines lėšas grąžinti.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.