- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-436-290/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- I. M., J. S.-M
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Vaidas Jurčikonis, Vaidas Jurčikonioir Kaunas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-290/2015
Teisėja Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00687-2012-4
2015 m. spalio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, išteisintajam V. M., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiojo V. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės I. M. ir civilinės ieškovės J. S.-M, atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės I. M. ir civilinės ieškovės J. S.-M, atstovo advokato Vaido Jurčikonio ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Rolando Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad V. M. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB „X“ direktoriumi, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vietinių (lokalinių) teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos, t.y. gamybos meistro A. K. ir gamybos vadybininko L. K. pareiginėse instrukcijose nenurodė, nenumatė ir neaptarė skerdenos išpjaustymo peiliu tvarkos, nesudarė technologinės kortelės, gamybos vadybininko L. K. pareiginėje instrukcijoje nenumatė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolės, neužtikrino, kad gamybos meistras A. K. būtų atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dėl šių priežasčių nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 20 str. 2 d. reikalavimus, be to, 2010-11-08 savo įsakymu Nr. 05-10/DS įpareigojo gamybos vadybininką L. K. kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, tačiau nenustatė šios kontrolės tvarkos, dėl šios priežasties įmonėje nuo darbo nebuvo nušalintas nukentėjusysis V. M., kuris išpjaustydamas skerdeną peiliu be apsauginės plieninės prijuostės ir darbo metu peilį laikydamas ašmenimis į save nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 str. 13 p. reikalavimus. Dėl šių pažeidimų 2012-06-18, apie 11.30 val. UAB „X“ mėsos išpjaustymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas – UAB „X“ mėsos išpjaustytojas V. M. neapsirengęs apsauginės plieninės prijuostės išpjaustė kiaulių skerdenas peiliu, kurį ašmenimis buvo nukreipęs į save, peilis nusprūdo nuo skerdenos kaulo ir pataikė į neuždengtą V. M. dešinės kojos kirkšnį, dėl ko buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. durtinis – pjautinis dešinės kirkšnies sužalojimas su pilnu šlaunies venos ir arterijos bei daliniu giliosios šlaunies arterijos bei veninių šakų pažeidimu, šie sužalojimai bei išorinis kraujavimas ir nukraujavimas komplikavosi hipovoleminiu šoku, ūmiais pohemoragine anemija ir kvėpavimo nepakankamu, klinikine mirtimi, bei anoksiniu smegenų pažeidimu, sukėlusiu ryškius psichikos sutrikimus, dėl kurių V. M. reikalinga nuolatinė slauga, t. y. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo V. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės I. M. ir civilinės ieškovės J. S.-M. atstovas advokatas Vaidas Jurčikonis skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. M. kaltu pagal BK 176 str. 1 d., taip pat tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliaciniame skunde advokatas nesutinka su teismo išvada, kad išteisintojo V. M. parodymai, duoti nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie nekelia abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. V. M., apklaustas įtariamuoju, parodymus duoti atsisakė. Taip pat jis atsisakė duoti parodymus pradėjus bylą nagrinėti teisme iš esmės, o savo parodymus davė, tik apklausus byloje visus liudytojus ir specialistus. Visiškai yra neįrodyti šie V. M. parodymai, kad skambino greitajai medicinos pagalbai, kad juos kelyje pasitiktų. Tokius pat akivaizdžiai melagingus parodymus davė ir liudytojas L. K.. Byloje yra VŠĮ Kauno m. GMP stoties 2012-06-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyta, kad 2012-06-18 apie 11 val. 50 min. nebuvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat pažymėta, kad būtinoji pagalba piliečiui V. M. nebuvo teikiama. Pats V. M. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tą dieną ir tuo laiku jis ar koks nors kitas asmuo iš tiesų skambino ar kvietė pagalbą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nutylėjo liudytojo vadybininko L. K., atsakingo už darbų saugą ir priežiūrą, dalį duotų svarbių parodymų. Nuosprendyje nepasisakyta, kad L. K. matė per stiklą kaip V. M. atsitraukė nuo savo darbo vietos, kad L. K. apie 10 min. buvo už stiklo iki įvykio, bet nesugebėjo atskirti, kad V. M. yra be metalinės prijuostės, nors ji ryškiai skiriasi spalva nuo guminės prijuostės, kuri yra balta. Tokie liudytojo parodymai yra prieštaringi. Iš jų galima spręsti, kad atsakingas už saugą darbe asmuo dar 10 min. iki įvykio galėjo pastebėti, kad darbuotojas yra be prijuostės, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl akivaizdaus darbų saugos pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje nutylėjo liudytojo G. K., kuriam buvo paduotas žgutas ir liepta jį spausti per nukentėjusiojo kelnes ant žaizdos, parodymus, kad jis įmonėje nebuvo apmokytas teikti medicininę pagalbą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje iškraipė ir nutylėjo kai kuriuos liudytojo G. K., skubios pagalbos skyriaus gydytojo parodymus, pirmiausiai apžiūrėjusio nukentėjusįjį. Nuosprendyje nurodė, kad liudytojas parodė, kad jis nepamena, ar nukentėjusysis atvežtas su rūbais, tuo tarpu liudytojas G. K. parodė, kad nukentėjusysis nebuvo nuogas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojas parodė, kad jie labai greitai rado žaizdą, tuo tarpu liudytojas G. K. parodė, kad jis su kitais reanimologais pradėjo ieškoti žaizdos šaltinio, kas rodo, kad niekas iš UAB „X“ darbuotojų tinkamai neteikė pirmosios būtinosios pagalbos. Šiuo atveju reikia prisiminti liudytojo G. K. parodymus, kad nukentėjusysis buvo su darbo rūbais, o jis pats bintą dėjo per kelnes ir spaudė, būtent todėl gydytojams dar ir reikėjo ieškoti žaizdos šaltinio. Teismas nuosprendyje nutylėjo liudytojo G. K. parodymus, kad didelis nukraujavimas buvo sąmonės netekimo priežastimi, kad pagalba būtų buvusi efektyvi tik tuo atveju, jei kas nors būtų kumščiu užspaudęs žaizdą.
Skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje nutylėjo Darbo inspekcijos specialisto A. R. parodymus, kad mokymai nukentėjusiajam įmonėje buvo pravesti tik su elektriniu peiliu, tačiau nebuvo atlikti mokymai su rankiniu peiliu, nors pats nelaimingas atsitikimas įvyko dirbant, būtent, su rankiniu peiliu. Apžvelgiant visų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad juose yra gausu prieštaravimų. Liudytoja O. S. parodė, kad ji nuėmė nukentėjusiajam kelnes, dėjo bintą ant žaizdos, veržė (neaišku ką) virš žaizdos, bet jai pasidarė bloga. Tuo tarpu pagal liudytojo G. K. parodymus nukentėjusysis buvo su darbo rūbais, o jis pats bintą dėjo per kelnes ir spaudė jau tuo metu, kada nukentėjusysis buvo vežamas į ligoninę. Visiškai neaišku, kas toliau teikė pagalbą nukentėjusiajam, kuomet O. S. pasidarė bloga, kiek laiko truko pagalbos neteikimas, kas vedė nukentėjusįjį į automobilį. Akivaizdu, kad įmonėje niekas nežinojo, kaip reikėjo teikti pagalbą. Pagalbą neva teikė tik išpjaustytoja O. S., kuri nebuvo darbe apmokyta teikti pirmąją pagalbą. Kaip nurodė Darbo inspekcijos specialistas A. R. nuostatuose dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo parašyta, kad turi būti pagalba teikiama; blogai, kad greitoji pagalba buvo nekviečiama, ji būtų viską padariusi greičiau ir tinkamiau; sėdinčio nukentėjusiojo vežti nebuvo galima. Byloje yra užfiksuoti liudytojo A. G. parodymai, kad prieš pat vežant nukentėjusįjį į ligoninę, nukentėjusysis iš cecho ėjo pats, tik keli vyrai iš cecho jam padėjo eiti. Ir visa tai vyko tuo metu, kada pats kaltinamasis buvo įmonėje ir turėjo organizuoti tinkamos pagalbos teikimą nukentėjusiajam. Negana to liudytojas G. K., skubios pagalbos skyriaus gydytojas, teisme parodė, kad, atvežus nukentėjusįjį, žaizdos niekas nelaikė, o žaizda tuo metu jau nekraujavo ir buvo išbėgę daug kraujo, kas rodo, kad pirmoji pagalba buvo teikta visiškai nekvalifikuotai ir netinkamai. P. K. Klinikų 2012-06-20 pateiktą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusysis į Klinikas buvo atgabentas 12 val. 29 min., o nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 11 val. 50 min., vadinasi efektyvi pirmoji pagalba nukentėjusiajam nebuvo teikiama net 29 min., nors kaip nurodė liudytojais apklausti specialistai nelaimingo atsitikimo pasekmės labai priklauso nuo tinkamos pirmosios pagalbos suteikimo ir laiko, per kurį ji buvo suteikta. Kaip teisme nurodė liudytojai į ligoninę nugabenti nukentėjusįjį buvo galima per 15 min., o greitoji pagalba galbūt būtų atvykusi dar greičiau. Tokios aplinkybės rodo, kad nei darbdavys, nei jo atstovai nebuvo apmokyti teikti pirmąją pagalbą ir iki pat nukentėjusiojo atgabenimo į gydymo įstaigą nesikonsultavo su niekuo, nors kiek išmanančiu mediciną ar pirmosios pagalbos teikimą, o patys teikti skubią medicinos pagalbą nemokėjo, tuo buvo pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad padalinio vadovas, o kai jo nėra - darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios
pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais; LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad draudėjas privalo užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, yra galimybė papildyti kaltinamąjį aktą BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Teismas nuosprendyje konstatavo: „nors 2012-07-25 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01 konstatuota nelaimingo atsitikimo priežastis - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, tačiau taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė ir kad būtent jie tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vietinių (lokalinių) teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos, t. y. gamybos meistro A. K. ir gamybos vadybininko L. K. pareiginėse instrukcijose nenurodė, nenumatė ir neaptarė skerdenos išpjaustymo peiliu tvarkos, nesudarė technologinės kortelės, gamybos vadybininko L. K. pareiginėje instrukcijoje nenumatė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolės, neužtikrino, kad gamybos meistras A. K. būtų atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dėl šių priežasčių nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu, ir tai buvo sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Nors minėtame nelaimingo atsitikimo akte išvardinti teisės aktų pažeidimai, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis pats nesirūpino savo saugumu. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. M. buvo tinkamai instruktuotas, supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, žinojo, jog būtina dirbti su metaline prijuoste, kategoriškai negalima peiliu pjauti į save, tačiau tai ignoravo. Liudytojų, kartu dirbusių su V. M., parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis ne kartą buvo įspėtas, jog netinkamai, dirba peiliu. Nukentėjusysis mėsos išpjaustytoju dirbo ir anksčiau, ne tik UAB „X“, todėl, turėdamas didelę darbo patirtį, turėjo ir privalėjo numatyti saugos darbe taisyklių nesilaikymo pasekmes. Duomenų, esančių baudžiamojoje byloje, visuma nustatyta, kad nukentėjusysis nesilaikė saugos darbe taisyklių ir tai buvo priežastis, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. paties nukentėjusiojo elgesys ir buvo pagrindinė bei būtina sąlyga atsirasti padariniams, t. y. nukentėjusiojo sunkiam sužalojimui kilti.“ Su tokiomis teismo išvadomis skundo autorius nesutinka, mano, kad jos visiškai yra nepagrįstos. Visų pirma neaišku, iš kur teismas nurodė, kad V. M. žinojo, jog būtina dirbti būtent su metaline prijuoste. Išpjaustytojo saugos ir sveikatos instrukcijos 2.7.2 punkte buvo numatyta, kad išpjaustytojas privalo dirbti su išduotomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Nelaimingo atsitikimo metu kai kurias apsaugos priemones nukentėjusysis turėjo: pirštines, guminę prijuostę. Bet šiame punkte niekaip nėra paminėta metalinė prijuostė, būtent todėl nelaimingo atsitikimo darbe akte labai teisingai yra konstatuota, kad darbdavys nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos išpjaustytojui vietiniuose dokumentuose, pareiginėse instrukcijose nenurodė, nenumatė ir neaptarė skerdenos išpjaustymo peiliu tvarkos. Teismas nutylėjo tą aplinkybę, kad išpjaustytojo saugos ir sveikatos instrukcijos 4.7 punkte buvo numatyta, kad galima daryti judesį peiliu į save, tačiau stovint nuo judesio linijos. Visai gali būti, kad nukentėjusysis darė peiliu teisingą judesį į save, tačiau peilis nesėkmingai atšoko nuo kokios nors kliūties. Liudytoja A. M., buvusi nukentėjusiojo žmona, teismui davė parodymus, kad jos buvęs vyras visada teisingai laikydavo peilį ir net namiškius nuolat bardavo, kad šie blogai laiko peilį. Todėl labai abejotini yra liudytojų, UAB „X“ darbuotojų, duoti parodymai, kad nukentėjusysis nuolat blogai laikydavo peilį ir apie tai nuolat buvo sakoma ir jam, ir vadybininkui L. K.. Tokiu atveju yra tiesiog nusikalstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo nesiėmė jokių priemonių prieš nukentėjusį, jam niekada nebuvo pareikšta net ir rašytinė pastaba, o tuo labiau jis niekada nebuvo nušalintas nuo darbo, ko griežtai reikalauja saugos darbe taisyklės, tai tik rodo nebent tai, kad saugos darbe taisyklės darbdavio įgaliotų asmenų buvo pažeidinėjamos nuolat, o darbdavys tuo visiškai nesirūpino.
Esant tokioms aplinkybėms išteisintajam turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o kartu turėtų būti tenkinamas nukentėjusiojo ir civilinių ieškovių pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinės ieškovės prašo tenkinti civilinį ieškinį pilnai, atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam yra nustatytas dar didesnis netekto darbingumo lygis - 80 %. Tenkinant civilinį ieškinį, priteistinos ir nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
Šalies argumentai
Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. M. kaltu pagal BK 176 str. 1 d. ir skirti jam 70 MGL dydžio baudą. Skunde teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog duomenų, esančių baudžiamojoje byloje, visuma nustatyta, kad nukentėjusysis nesilaikė saugos darbe taisyklių ir tai buvo priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t.y. paties nukentėjusiojo elgesys ir buvo pagrindinė bei būtina sąlyga atsirasti padariniams, t.y. nukentėjusiojo sunkiam sužalojimui kilti. Teismas taip pat konstatavo, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp užfiksuotų norminių aktų pažeidimų ir kilusių padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo neatestavimas, leidimas dirbti darbuotojui be metalinės prijuostės ar kiti kaltinamajame akte išvardyti norminių aktų pažeidimai. Teismo įsitikinimu nėra priežastinio ryšio tarp saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo ir nelaimingo atsitikimo. Šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino kaltinamajame akte išdėstytų teisės aktų pažeidimų, kurie yra tiesiogiai susiję su V. M. veikla ir kilusiomis pasekmėmis, ir, netinkamai aiškindamas priežastinio ryšio nustatymo aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas.
Teismas nurodė, jog kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo neatestavimas, leidimas dirbti darbuotojui be metalinės prijuostės ar kiti kaltinamajame akte išvardyti norminių aktų reikalavimai. Tačiau teismas visiškai nevertino Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, vyriausiojo darbo inspektoriaus A. R., atlikusio tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo UAB „X“, nurodytų pažeidimų, tik konstatavo, kad V. M. dėl patirtų sužalojimų pats kaltas. 2012-07-25 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Pažeista: LR Darbuotoju saugos ir sveikuos (Statymo 20 str. 2 d. reikalavimas: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 str. 2 d. ir darbuotoją saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“. Nenustatyta įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarka. Pilnai neįvertinta profesinė rizika mėsos išpjaustytojui įmonės vietiniuose dokumentuose (pareiginiuose nuostatuose, saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 17, profesinės rizikos nustatymo kortelėje bei priemonių šalinimo plane). Pažeista: 25 str. 5 p. reikalavimas: Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojui privalomų saugos ir sveikatos instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Pažeista: gamybos vadybininko pareiginės instrukcijos 3.4 punkto reikalavimai: „sustabdyti darbus, jeigu iškyla pavojus žmonių sveikatai, įvykus avarijai ar nelaimingam atsitikimui.“ Pažeista: meistro pareiginės instrukcijos 2.14 p. reikalavimai: „kontroliuoti darbo drausmę ir tvarką pamainoje (bare)“, 3.3 p. reikalavimai: „sustabdyti darbus, kurie kelia grėsmę darbuotojų sveikatai ar gyvybei“. Pažeista: išpjaustytojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17 2.7.2 reikalavimai: „išpjaustytojas privalo dirbti su išduotomis asmens apsaugos priemonėmis.“, 4.7 p. reikalavimai: „darbo metu peilį laikyti ašmenimis nuo savęs ir daryti juo judesius į šoną. Esant peilio judesiu į save, stovėti reikia nuo judesio linijos. Draudžiama daryti staigius judesius“ (b. l. 11, 189-192).
Žemesnės instancijos teismas
Specialistas A. R. patvirtino savo tyrimo išvadas. Jis parodė, kad 2012-07-25 valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje buvo pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas dėl to, kad 2012-06-18 UAB „X“ patalpose, darbo metu mėsos išpjaustymo ceche V. M. išpjaustant kiaulių skerdenos užpakalinę dalį peiliu ir peiliui nusprūdus nuo skerdenos kaulo, peilis slystelėjo ir pataikė V. M. į kirkšnį. Atliekant šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „X“ direktorius V. M. atestuotas saugos ir sveikatos klausimais, tačiau įmonėje neužtikrinta reikiama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, tinkama neįvertinta profesinė rizika, neparengta mėsos išpjaustymo darbų atlikimo technologija. Darbo metu nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Gamybos vadybininkui L. K., kuris kartu vykdo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolė pareiginiuose nuostatuose iš viso nėra nustatyta, o gamybos meistras A. K. neatestuotas saugos ir sveikatos klausimais. Dėl šių trūkumų atsakomybė tenka įmonės direktoriui V. M.. Iš tyrimo akto bei specialisto paaiškinimų matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra įmonės vadovo padaryti pažeidimai, t.y. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl nepakankamo darbo saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų darbo saugos priemonių taikymo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, kad V. M. dirbo pažeisdamas saugaus darbo taisykles, kad nekartą buvo įspėtas, jog netinkamai dirba su peiliu, tačiau nustatęs šias aplinkybes padarė neteisingas išvadas, kad kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo neatestavimas, leidimas dirbti darbuotojui be metalinės prijuostės ar kiti kaltinamajame akte išvardyti norminių aktų pažeidimai. Būtent šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad įmonėje buvo galima dirbti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o tam sąlygas sudarė būtent įmonės vadovo padaryti pažeidimai, kurie yra nurodyti specialisto akte. Tačiau teismas, jų nevertinęs ir nepasisakęs dėl kiekvieno iš jų, padarė išvadą, jog jo įsitikinimu nėra priežastinio ryšio tarp saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo ir nelaimingo atsitikimo. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonėje nebuvo reikiamos darbuotojų kontrolės. Pažymėtina tai, kad dirbant su metaline prijuoste akivaizdu, kad buvo galima išvengti sunkių pasekmių, kadangi ji pilnai būtų apsaugojusi sužalota vietą, todėl teismo išvada, kad kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė leidimas dirbti darbuotojui be metalinės prijuostės, yra nepagrįsta. Be to, teismas šios aplinkybės, kaip reikšmingos, ir nevertino, teikiant tam prielaidą, kad jis mokėjo dirbti, nes prieš tai dirbo kitoje įmonėje, kad tai paties nukentėjusio teisė rinktis dirbti su prijuoste ar be jos. Tačiau būtent kaltinamajame akte minimi pažeisti teisės aktai ir nustato darbdaviui pareigą kontroliuoti bei mokyti darbuotojus saugaus darbo, o ne pačiam darbuotojui leisti vertinti savo veiklos riziką. Priešingu atveju įstatymų leidėjo nustatyta darbdaviui pareiga, atlikti tai ko jis neatliko, būtų beprasmė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. (paskyrė) įpareigojo formaliai atsakingą asmenį - L. K. būti atsakingu už darbų saugą, tačiau nenustatė įsakymu kontrolės tvarkos, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų, t.y. vykdyti kontrolės. Iš L. K. apklausos matyti, kad jis ir negalėjo paaiškinti, kokie veiklos kontrolės metodai buvo nustatyti ir kaip jie turėjo būti realizuoti. Iš jo apklausos protokolo matyti, kad jis silpnai orientuojasi darbuotojų darbų saugos srityje, ir tai akivaizdu kad jis negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiu būdu pasireiškė darbuotojų veiklos kontrolė, kur ji išdėstyta. Be to, gamybos meistras A. K. taip pat nebuvo atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors liudytojas R. S. patvirtino, kad apie tai, kad V. M. dirba be šarvų sakydavo meistrui, tačiau nebuvo jokios reakcijos. L. K. pripažino, kad įmonės direktorius įsakymu jam buvo pavesta kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, tačiau paaiškino, kad įmonės norminiuose dokumentuose nėra nustatyta mėsos išpjaustymo kontroliavimo tvarka, o jis pats nenustatė tokios tvarkos, todėl, kad nežinojo, jog būtina nustatyti tokią tvarką. Jis pripažino, kad tvarka nebuvo nustatyta, o jis pats jos nustatęs nebuvo, nes nežinojo, kad reikia ją nustatyti, nors įrodymų tyrimo metu teismui bandė aiškinti kaip jis elgiasi vienu ir kitu atveju, kaip turi elgtis darbuotojai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu, tai buvo irgi viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Tai patvirtina darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad būtent šios priežastys taip pat turėjo įtakos pasekmėms kilti. Iš liudytojų parodymų matyti, kad administracijos vadovai pasitikėjo nukentėjusio gebėjimais dirbti, nes neva tai jis turėjo patirties. Tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad jis turėjo blogos patirties. Dauguma ten dirbančių paaiškino, kad ne vieną kartą perspėjo nukentėjusį, kad jis netinkamai, rizikingai dirba, tačiau jokios reakcijos iš administracijos darbuotojų nebuvo. Iš A. K. parodymų matyti, kad L. K. jam liepė parašyti, kad V. M. minėtą dieną buvo su metaline prijuoste, nors iš tikrųjų, kaip jis parodė jis, tiesiog neatkreipė dėmesio, matė tik tai, kad jis buvo užsidėjęs guminę prijuostę. Tai suponuoja išvadą, kad L. K. neišdavė V. M. metalinės prijuostės ryte ir jo su metaline prijuoste nematė, priešingu atveju, kam reiktų prašyti, kad patvirtintų, jog matė V. M. su prijuoste, jeigu pats ją išdavė ir matė, kaip nukentėjęs ją užsidėjo. Tai, kad jie galėjo dirbti ir be metalinės prijuostės patvirtina ir tos aplinkybės, kad jeigu darbuotojas iš esmės teisingai atlieka judesius peiliu, t.y. judesius nuo savęs, tai susižaloti taip kaip susižalojo V. M. tikimybė yra labai maža arba jos visai nėra vertinant nagrinėjamu atveju. Todėl yra labai realu, kad vieni ar kiti darbuotojai jų nesidėdavo, o nesant tinkamos kontrolės, kaip parodė šis nagrinėjamas įvykis, jie galėjo dirbti ir be metalinės prijuostės, kas akivaizdu kėlė grėsmę jų sveikatai. Akivaizdu, kad įmonės vadovas negalėjo nežinoti šios darbo veiklos specifikos, ir tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje nebuvo nustatyta konkreti kontrolės tvarka, jau nekalbant apie tvarkos veiksmingumą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos N. K. nurodytos aplinkybės, kuri duodama parodymus jau nebedirbo bendrovėje. Ji parodė, kad savo žinojimą apie darbą iš esmės grindė žiniomis, kurias įgijo ankstesniame darbe, bet ne šioje įmonėje. Ji patvirtino, kad savo metalinę prijuostę ji palikdavo plovykloje, darbuotojai iš marinavimo skyriaus taip pat visi jas kabindavo plovykloje, L. K. jai nieko neišduodavo, nežino ką ir kam jis išduodavo, savo prijuostę visą laiką rasdavo plovykloje. Liudytojas R. S. patvirtino, kad niekas šioje įmonėje jo dirbti nemokė, jis mokėjo dirbti. Ankščiau pastebėdavo, kad V. M. ateidavo dirbti be metalinės prijuostės, jam sakydavo, jis buvo labai išsiblaškęs. Kad V. M. dirba be šarvų taip pat sakydavo meistrui. Šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad tai atsitiko todėl, kad įmonėje nebuvo nustatyta kontrolės tvarka. Apie akte užfiksuotus pažeidimus ir pasekmių kilimo priežastis paaiškino specialistas, kuris detaliai ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl įmonės vadovo pažeidimų, kurie yra tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis. Su šiomis išvadomis negalima nesutikti.
Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, V. M. paskirdamas asmenį atsakingu už darbų saugą padarė ne viską, kad įmonėje būtų išvengta šiuo atveju sunkių pasekmių. Tai lėmė V. M. aplaidus įstatymų bei juose lydinčių kitų norminių aktų reikalavimų vykdymas, netinkamas vadovavimas bei organizavimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos srityje. Kadangi darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, taip pat turėjo būti atliktas rizikos vertinimas, nustatyta išpjaustytojų mokymo bei atestavimo tvarka, bet tai padaryta nebuvo. Netgi ir paskyrus pavaldinį būti atsakingu už įmonėje dirbančių darbuotojų saugą, nepašalina darbdaviui pareigos būti atsakingu už darbų saugą įmonėje, kadangi už saugių darbo sąlygų sukūrimą ir jos veiksmingą kontrolę yra atsakingas darbdavys.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. M. dirbdamas UAB „X“ direktoriumi, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vietinių (lokalinių) teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos, t.y. gamybos meistro A. K. ir gamybos vadybininko L. K. pareiginėse instrukcijose nenurodė, nenumatė ir neaptarė skerdenos išpjaustymo peiliu tvarkos, nesudarė technologinės kortelės, gamybos vadybininko L. K. pareiginėje instrukcijoje nenumatė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolės, neužtikrino, kad gamybos meistras A. K. būtų atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dėl šių priežasčių nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 20 str. 2 d. reikalavimus, be to, 2010-11-08 savo i sakymu Nr. 05-10/DS įpareigojo gamybos vadybininką L. K. kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, tačiau nenustatė šios kontrolės tvarkos, dėl šios priežasties įmonėje nuo darbo nebuvo nušalintas nukentėjusysis V. M., kuris išpjaustydamas skerdeną peiliu be apsauginės plieninės prijuostės ir darbo metu peilį laikydamas ašmenimis į save nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 str. 13 p. reikalavimus. Dėl šių pažeidimų 2012-06-18, apie 11.30 val. UAB „X“ mėsos išpjaustymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas - UAB „X“ mėsos išpjaustytojas V. M. be apsauginės plieninės prijuostės išpjaustė kiaulių skerdenas peiliu, kuri ašmenimis buvo nukreipęs į save, pataikė į neuždengtą dešinės kojos kirkšnį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta V. M. sveikata.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, prokurorą, nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės ir civilinių ieškovių įgalioto atstovo advokato prašymus apeliacinius skundus tenkinti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad prokuroro ir nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės ir civilinių ieškovių įgalioto atstovo advokato apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teigiama, kad V. M. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai, nes išteisintasis būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, pažeidė darbų saugos ir sveikatos reikalavimus nustatančius teisės aktus, o būtent tai ir lėmė jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Skundų argumentai, kuriais siekiama pagrįsti šiuos teiginius, iš esmės analogiški, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako kartu.
BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, pagrįstai ir teisingai V. M. išteisintas pagal BK 176 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos, įrodymai įvertinti tinkamai, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip apeliantai dėsto savo skunduose, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Nagrinėjamu atveju kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali su alternatyviais požymiais, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik veiką (veikimą ar neveikimą), ir padarinius, tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.
Darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe taisyklių pažeidimas, BK 176 str. 1 d. prasme, turi būti ne mažareikšmis, bet toks, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija, ar atsirado kitokie sunkūs padariniai. Pažeidimas pagal savo savybes turi būti susijęs su visišku ar esminiu svarbiausių darbuotojų saugumo garantijų neužtikrinimu, dėl ko toks pažeidimas dėsningai sukelia atitinkamas pasekmes. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mėsos išpjaustytojas V. M. (nukentėjusysis) dirbdamas UAB „X“ patalpose, neapsirengęs apsauginės plieninės prijuostės, išpjaustė kiaulių skerdenas peiliu, kurį ašmenimis buvo nukreipęs į save, peiliui nusprūdus nuo skerdenos kaulo ir pataikius į neuždengtą V. M. dešinės kojos kirkšnį, nukentėjusysis pats sau pasidarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinimas V. M. padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrįstas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „X“ direktoriumi, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vietinių (lokalinių) teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, t. y. gamybos meistro A. K. ir gamybos vadybininko L. K. pareiginėse instrukcijose nenurodė, nenumatė ir neaptarė skerdenos išpjaustymo peiliu tvarkos, nesudarė technologinės kortelės, gamybos vadybininko L. K. pareiginėje instrukcijoje nenumatė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolės, neužtikrino, kad gamybos meistras A. K. būtų atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dėl šių priežasčių nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu), be to, 2010-11-08 savo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo gamybos vadybininką L. K. kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, tačiau nenustatė šios kontrolės tvarkos (dėl šios priežasties įmonėje nuo darbo nebuvo nušalintas nukentėjusysis V. M., kuris išpjaustydamas skerdeną peiliu be apsauginės plieninės prijuostės ir darbo metu peilį laikydamas ašmenimis į save nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų).
Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos įrodymų visumą, juos aptaręs, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog V. M. padarė tokius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus (nurodytus kaltinime), kurie turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo V. M. patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jam nekyla. Todėl nesutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad teismas nevertino kaltinime ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų pažeidimų, bei vyriausiojo darbo inspektoriaus A. R. nurodytų pažeidimų, kurie anot skundo autoriaus tiesiogiai susiję su V. M. veikla ir pasekmėmis.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kitus byloje esančius dokumentus), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne Nelaimingo atsitikimo darbe akte bei kaltinime nurodyti darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, o tai, kad nukentėjusysis pats V. M. nesilaikė išpjaustytojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų.
Byloje esanti 2012-03-19 darbo sutartis patvirtina, kad darbo sutartis sudaryta tarp darbdavio UAB „X“ ir darbuotojo V. M. įsigalioja 2012-03-19, o darbuotojas V. M. pradeda dirbti sekančią dieną t. y. 2012-03-20, darbo vieta – Mėsos cechas, pareigybė – išpjaustytojas (t. 1, b. l. 118-119). UAB „X“ direktoriaus 2010-11-08 įsakymu Nr. 05-10 darbuotojas L. K. paskirtas atsakingu už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą, jam be kitų pareigų pavesta instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias (t. 1, b. l. 115). Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2012-03-19 V. M. buvo instruktuotas vadybininko L. K. ir tai šie asmenys patvirtino savo parašais (t. 2, b. l. 7-8). Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, kad 2012-03-29 V. M. taip pat L. K. instruktuotas pagal septynias instrukcijas (t. y. 1, 12., 17, 21, 29, 30, 33 instrukcijas), tai šie asmenys patvirtino parašais (t 1, b. l. 109-110).
Nagrinėjamu atveju aktuali yra išpjaustytojo (7441) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 17 (t. 1, b. l. 110-129), su kuria V. M. buvo supažindintas pasirašytinai. Šios instrukcijos 2.7.2. punktas nustato pareigą išpjaustytojui dirbti su išduotomis asmeninės apsaugos priemonėmis, 4.7. punktas nustato darbuotojo veiksmus darbo metu, o būtent pareigą darbo metu peilį laikyti ašmenimis nuo savęs ir daryti judesius į šoną. Esant peilio judesiui tiesiogiai į save, stovėti nuo judesio linijos.
Nors atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai sprendė, kad nukentėjusysis V. M. žinojo, kad turi dirbti metaline prijuoste, nes minėtos instrukcijos 2.7.2. punkte ji nėra nurodyta, kaip privalomai dėvima darbo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis instrukcijų punktas įpareigoja dėvėti asmeninės apsaugos priemones. Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos Kortelė Nr. 03-20/01, patvirtina, kad tarp V. M. 2012-03-20 išduotų asmeninės apsaugos priemonių yra ir apsauginė metalinė prijuostė (t. 2, b. l. 39), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad V. M. pats nesilaikė minėtoje išpjaustytojo saugos ir sveikatos instrukcijoje nustatytų reikalavimų. Būtent šios instrukcijos reikalavimų pažeidimas dėsningai sukėlė atitinkamas pasekmes.
Priešingai nei nurodoma atstovo advokato apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintojo V. M. parodymai buvo nuoseklūs, atitinka kitų liudytojais apklaustų asmenų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Vien tai, kad V. M. pareiškus įtarimą dėl nusikaltimo padarymo, jis atsisakė duoti parodymus, o teisiamajame posėdyje sutiko paaiškinimus duoti tik po liudytojų apklausos, savaime nereiškia, kad jo parodymai yra nenuoseklūs. Tai, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie negalėjo laukti, todėl skubiai vežė nukentėjusįjį į ligoninę ir tuo pačiu jie skambino, kad greitoji pasitiktų kelyje, neleidžia teigti, kad yra melagingi, kadangi ir kiti įvykio metu buvę liudytojai pasakojo, jog kažkas skambino greitajai pagalbai, todėl akivaizdu, jog buvo kalbama apie greitosios pagalbos kvietimą, o V. M. nenurodė jog būtent jis kvietė pagalbą, liudytojas A. G. nurodė jog važiuojant skambino 112, nes norėjo, kad juos ligoninėje pasitiktų, liudytojas G. K. taip pat nurodė, jog skambino greitajai važiuojant į ligoninę, daroma išvada, kad todėl ir kvietimas įmonės adresu, užregistruotas nebuvo.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad išteisintojo kaltę patvirtina tai, kad nebuvo imtasi priemonių užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui. Prokuroro skunde šis argumentas iš esmės grindžiamas tuo, kad nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (t. y. V. M. nenustatė įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarkos, pilnai neįvertino profesinės rizikos, nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų kontrolės tvarkos ir kt.), tuo, kad nukentėjusysis nebuvo atestuotas dirbti peiliu, ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo darbo su peiliu, kas rodo, jog įmonėje buvo galima dirbti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atstovo advokato apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis nebuvo apmokytas dirbti peiliu, bei, kad apklausiamas L. K. nurodė, jog 10 minučių iki nelaimingo atsitikimo nesugebėjo atskirti ar V. M. yra be metalinės prijuostės, nors ji skiriasi, todėl jis 10 minučių iki atsitikimo galėjo tai pastebėti, bet jokių veiksmų nesiėmė. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis nebuvo nušalintas nuo darbo.
Kaltinamajame akte nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie nurodyti ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte (t. 1, b. l. 189-192), buvę nelaimingo atsitikimo priežastimi tai: nenustatyta įmonės mėsos išpjaustytojų mokymo ir atestavimo tvarka, pilnai neįvertinta profesinė rizika, t.y. gamybos meistro A. K. ir gamybos vadybininko L. K. pareiginėse instrukcijose nenurodyta, nenumatyta ir neaptarta skerdenos išpjaustymo peiliu tvarka, nesudaryta technologinės kortelės, gamybos vadybininko L. K. pareiginėje instrukcijoje nenumatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kontrolė, neužtikrinta, kad gamybos meistras A. K. būtų atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dėl šių priežasčių nukentėjusysis V. M. nebuvo atestuotas ir apmokytas išpjaustyti mėsos skerdenas peiliu, be to, nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymosi kontrolės tvarkos, dėl šios priežasties įmonėje nuo darbo nebuvo nušalintas nukentėjusysis, kuris išpjaustydamas skerdeną peiliu be apsauginės plieninės prijuostės ir darbo metu peilį laikydamas ašmenimis į save nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Teismo vertinimu šių grynai formalių reikalavimų nesilaikymas, neįtakojo nelaimingo atsitikimo, ir priežastinio ryšio buvimo tarp šių pažeidimų ir pasekmių nepagrindžia.
Byloje nustatyta, kad V. M. 2012-03-30 buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, tarp jų ir metalinė apsauginė prijuostė. Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad metalinės prijuostės buvo laikomos meistrų kambaryje, jis ryte prijuostes išduodavo darbuotojams, visi darbuotojai apsirengia jam matant ir tada jis išduoda žaliavą. Patvirtino, kad įvykio dieną nukentėjusiajam V. M. išdavė metalinę prijuostę. Buvo meistrų kambaryje už stiklo, tačiau nematė, kad V. M. be metalinės prijuostės, tuo metu kalbėjo telefonu, nepastebėjo, kad jis nuėjo nuo savo darbo vietos ir grįžo dirbti be prijuostės. Aplinkybę, kad tą dieną V. M. metalinė prijuostė buvo išduota ir jis ją buvo užsidėjęs, patvirtino liudytojai O. S., E. G., R. S.. Liudytoja N. K. dirbusi kitame skyriuje nei V. M. ir teisiamojo posėdžio metu, kai buvo apklausta jau nebedirbo UAB „X“, paaiškino, kad ji ir marinavimo skyriaus darbuotojai prijuostes palikdavo plovykloje. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad kas rytą buvo primenama, kaip dirbti, pats direktorius ne kartą ateidavo ir primindavo laikytis saugos, pažiūrėdavo, kaip dirba. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje patikslino ir nurodė, kad L. K. jam liepė parašyti paaiškinimą dėl įvykio, tačiau nenurodė teksto, kurį rašyti, nurodė jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė jog L. K. jam liepė parašyti, jog V. M. įvykio dieną buvo su metaline prijuoste.
Iš bylos duomenų bei liudytojų paaiškinimų matyti, jog įmonė instruktavo darbuotojus dėl saugaus darbo, užtikrino apsaugos priemonių tinkamą išdavimą, kontroliavo, kad apsauginės metalinės prijuostės būtų išduodamos kasdien, kiekvienam darbuotojui, visi darbuotojai žinojo, kad ją privaloma dėvėti. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad buvo leidžiama dirbti be apsauginės prijuostės, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, kad kaltinimas šios aplinkybės neįrodė. Svarbu ir tai, kad V. M. turėjo ilgametę tokio darbo patirtį, kas rodo, jog jis neabejotinai žinojo, tokio pobūdžio darbui keliamus reikalavimus ir apsaugos priemonių naudojimą. Liudytojai paaiškino, kad V. M. dėl nesaugaus darbo įspėjimus duodavo ir darbuotojai, nurodė, kad jis buvo išsiblaškęs, sakydavo nemokyti jo dirbti. Nors apeliaciniuose skunduose teigiamai, jog L. K. nenušalino V. M. nuo darbo, šiam dirbant be apsauginės prijuostės, tačiau pažymima, kad įvykio dieną nei L. K., nei kiti kartu su nukentėjusiuoju dirbę darbuotojai nepamatė, kad nukentėjusysis nusiėmė apsauginę prijuostę ir kada tai padarė, todėl ir nušalinti jo nebuvo galimybės. Todėl šiuo atveju, formaliųjų teisės aktų reikalavimų neįvykdymas netapo priežastimi dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Tiek išteisintasis V. M., tiek ir liudytojais apklausti įmonės darbuotojai nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tik todėl, kad V. M. nuėjęs į tualetą ir prie jo pasikabinęs metalinę prijuostę, grįždamas į darbo vietą jos neužsidėjo, kadangi greitai turėjo būti pietų metas. Tą aplinkybę patvirtina ir nuotrauka, kurioje užfiksuota, ant pakabos prie tualeto kabanti V. M. apsauginė prijuostė (t. 2, b. l. 77). Ši įvykių seka nėra paneigta, o priešingai ją patvirtina byloje esantys duomenys.
Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama netinkamos medicininės pagalbos teikimo V. M. įrodyti, tačiau teismas dėl jų nepasisako. Pažymima, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyti alternatyvūs padariniai, kuriuos būtina nustatyti: nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Kaltinime medicininės pagalbos teikimo netinkamumo požymis nebuvo nustatytas. Kaltinimo papildymas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, šioje proceso stadijoje nėra galimas.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad V. M. išteisinęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.
Teisėjų kolegijos nuomone, darydamas išvadas, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir tas išvadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumui. Taip pat byloje pagrįstai išspręstas ir prašomo priteisti civilinio ieškinio klausimas. Remiantis BPK 115 str. 3 d., priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą, teisingą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, todėl naikinti jį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nuteisti V. M. pagal BK 176 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nukentėjusiojo V. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės I. M. ir civilinės ieškovės J. S.-M. atstovo advokato Vaido Jurčikonio ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Rolando Mackevičiaus apeliacinius skundus atmesti.