- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-1094-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01073-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- M. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2011 metų vasarą, Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis rado, paėmė ir taip neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo 2,48 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija siekia 1,6 %, bei 0,15 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija siekia 11,2%, iš šias medžiagas laikė su savimi bute, esančiame (duomenys neskelbtini0, iki 2014 m. liepos 24 d. apie 20.50 val., kai apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Be to, M. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėžutėje ant spintos laikė pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, skirtą šaudmenų užtaisymui – bedūmį paraką, kurios masė – 8,4 g, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindiniai komponentai aliuminis (Al), kalio nitratas (KNO3) ir siera (S), kurios masė – 22,9 g, bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindiniai komponentai – aliuminis (Al), magnis (Mg), kalio perchloratas (KClO4) ir siera (S), kurios masė – 11,1 g, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad kanapes jis įsigijo 2011 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, vyko į hip hopo muzikos festivalį Kaune, tikslios vietos pasakyti negali, tai buvo uždara patalpa – klubas. Būdamas festivalyje jis ant stalo pamatė kelis polietileninius maišelius. Paklausė šalia buvusių žmonių, kieno tai, niekas neatsakė, visą vakarą maišeliai gulėjo minėtoje vietoje ir niekas šių neėmė, todėl jis nutarė maišelius pasiimti sau, įtardamas, kad tai tabakas, nes visada rūkydavo susuktą tabaką. Tą vakarą paimtų maišelių jis nebuvo atidaręs, rūkė tik savo tabaką. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), jis minėtus maišelius pasidėjo į dėžutę su kitais nenaudojamais dalykais, dėžutę padėjo ant spintos. Prieš kelias dienas iki pareigūnai apžiūros metu rado minėtas medžiagas, jis buvo parūkęs tos minėtos medžiagos, tai buvo pirmas kartas. Rūkė vienas, niekam nesiūlė, niekas nematė. Parūkė dėl blogos draugų įtakos. Draugų turi įvairaus intelekto, nes labai bijo būti vienas, yra labai alergiškas beveik viskam, jį dažnai ištinka anafilaktinis šokas, kažkas turi būti šalia. Dėl to, kad parūkė, labai gailisi, kad maišeliuose buvo būtent kanapės, nežinojo. Ateityje niekada daugiau taip nebesielgs. Papildomos apklausos metu M. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tai yra, kad disponavimo nedideliu narkotinių medžiagų – kanapių kiekiu. Dėl jų įsigijimo ir laikymo jis davė parodymus savo ankstesnėje apklausoje, jų ir laikosi. Dėl antrojo epizodo, kad disponavo sprogstamosiomis medžiagomis, nori parodyti, kad fejerverkus su viduje esančiu paraku įsigijo, kai jam buvo 15-16 metų, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens. Kiek už tai mokėjo, pasakyti negali. Grįžęs namo, jis paraką išėmė į atskirą indą. Kitas sprogstamąsias medžiagas jis įsigijo mokydamasis vidurinėje mokykloje per darbų technologijos pamokas, kur darydavo įvairius darbus. Šias medžiagas jis laikė namuose (duomenys neskelbtini), dėžutėje ant spintos, nes nuo mažens mėgdavo daryti eksperimentus, tai nėra didelės sprogstamosios galios turinčios medžiagos, todėl pavojaus jomis disponuoti nebuvo. Kokiais kiekiais šias medžiagas reikėdavo sumaišyti, domėjosi interneto svetainėse. Šie mišiniai sprogimo nesukeldavo, tik blykstes. Daugiau šiais bandymais nebeužsiima, sprogstamosiomis medžiagomis nedisponuoja. Tikslo panaudoti šias medžiagas gaminti savadarbiams sprogmenims neturėjo (b. l. 62, 67-68).
Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 14.20 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu S. T. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), pro balkoną yra šaudoma į paukščius. Atvykus minėtu adresu, jiems duris atidarė ir buto šeimininku prisistatė M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodžius iškvietimo aplinkybes, M. K. parodė ginklą MP654K cal. 4,5 mm Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kur gavo minėtą ginklą, pilietis nenurodė, teigė, kad šiam ginklui leidimų nereikia. Pasakė, kad šaudė bute į esančią kartoninę dėžę. Pastaroji buvo sušaudyta, aplinkui esantys baldai taip pat buvo sušaudyti, bute buvo baisi netvarka, mėtėsi šratai, parakas, fejerverkų dalys ir kitos medžiagos. Bute buvo minėto piliečio draugai, t. y. D. V., A. V., N. M. Paklausus, ką M. K. daro su paraku, šis paaiškino, kad daug eksperimentuoja. Bendraudami su piliečiu jie ant spintos pamatė dėžę, kurią paprašė parodyti, nes sukėlė jiems įtarimą. M. K. pateikus dėžę pamatė, kad joje buvo maišelis su paraku, maišelis su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine, maišelis bei plastikinė dėžutė su aliuminio pudra, maišelis su augalinės kilmės neaiškia medžiaga, stiklinis indas su neaiškios kilmės medžiaga, svarstyklės sverti birias medžiagas. Paprašius atidaryti pačią spintą, buvo rastas užtaisytas revolveris „Dan Wesson“ 4,5 mm Nr. (duomenys neskelbtini) su šešiais šoviniais. Paklausus, kieno visi šie daiktai, nei vienas iš ten buvusių žmonių paaiškinti negalėjo (b. l. 18).
Apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad 2014 m., tikslaus laiko nepamena, gal pavasarį ar vasarą, jis buvo pas draugą M. K. pastarojo bute (duomenys neskelbtini). Kartu dar buvo V. A. ir N. M. Jie visi palaiko paviršutiniškus santykius, kartais susitinka. Būnant pas M. K., šis pasiėmė turimą ginklą – revolverį, ir visi nuėję į balkoną žiūrėjo, kaip M. K. šaudė pro balkono langą į medžius ir paukščius. Jokių incidentų neįvyko. Tikslaus laiko pasakyti negali, bet dar buvo šviesu, į buto duris paskambino pareigūnai, pasakė, kad iškvietė kaimynė, nes balkone pamatė ginklą ir pranešė, kad šaudoma. M. K. parodė ginklo licenciją. Apžiūrėję butą pareigūnai didžiajame kambaryje, kur jie visi buvo, stovėdami prie spintos iš kažkur ištraukė vieną plastikinį maišelį. Kas šiame maišelyje buvo, jis nežino. Ką dar pareigūnai paėmė, nematė. Kad M. K. rūko žolę ar vartoja kažkokias narkotines medžiagas, jis nežino ir niekada nematė, apie tai niekada nebuvo net kalbėta, jam narkotinių medžiagų niekada nesiūlė. Kad M. K. gamina sprogmenis ir turi tam skirtų nelegalių medžiagų, tą dieną nematė, bet labai seniai pastarasis buvo sakęs, kad yra daręs fejerverkus. Ką M. K. su fejerverkais veikė, jis nežino (b. l. 22-23).
Liudytojas V. A. parodė, kad 2014 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jis buvo pas beveik geriausią draugą M. K. šio nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Dar buvo D. V. ir N. M. Jie visi palaiko gerus draugiškus santykius, su M. K. susitinka beveik kasdien. Susitikę jie žaidė kompiuterinius žaidimus, užsisakė picų į namus. Belaukiant picų M. K. į didįjį kambarį atsinešė revolverį, sakė, kad neseniai nusipirko, minėtą ginklą jis matė pirmą kartą. Nutarė ginklu pašaudyti per balkoną, šaudė jis ir M. K., į medžius, orą, žemę. Į gyvus objektus nesitaikė ir nešaudė. Po poros minučių pro balkoną pamatė, kad kaimynė žiūri į jų balkoną. Tuomet suprato, kad geriau nebešaudyti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, buvo dar šviesu. Pareigūnai pasakė, kad policiją iškvietė kaimynė, nes balkone pamatė ginklą ir pranešė, kad šaudoma. M. K. ginklo licencijos nerodė, sakė, kad minėtam ginklui nereikia. Pareigūnai dar paklausė, ar jie turi narkotinių medžiagų, jie atsakė, kad ne. Pareigūnai apžiūrėjo butą ir didžiajame kambaryje, kur jie buvo, spintoje rado įvairių birių medžiagų, skirtų gaminti petardoms. M. K. prisipažino, kad gamina petardas ir visos medžiagos yra leistinos. Kad M. K. gamina petardas, jis žinojo, pastarasis jam buvo sakęs vasaros pradžioje. Pareigūnai, rankoje laikę plastikinį maišelį, paklausė, kas tai. M. K. atsakė, kad krapai. Kitų plastikinių maišelių jis nematė, kokias pakuotes pareigūnai paėmė ir išsinešė, taip pat nematė. Kad M. K. rūko žolę, ar šios turi, niekada nematė ir negirdėjo, jam nesiūlė. Niekada nėra apie tai rimtai kalbėję, tiesiog gal kartais pajuokaudavo ta tema (b. l. 27-28).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N1991/14(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1229 matyti, kad M. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Akte nurodyta, kad M. K. pavartojęs kanabinoidų, apsvaigimo nėra (b. l. 71, 72).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti svarstyklės ir 4 polietileniniai maišeliai su tamsios spalvos medžiagomis (b. l. 29-32).
Iš 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3955)-IS1-4959 matyti, kad žalios spalvos susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, 2014 m. liepos 24 d. rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,48 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,6%). Žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš mėlynos spalvos plastikinio maišelio, 2014 m. liepos 24 d. rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,15 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 11,2%) (b. l. 36-37).
Iš 2015 m. gruodžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3956, 3957)-IS1-7553 matyti, kad tirti pateiktos medžiagos yra: žalios spalvos biri medžiaga, esanti maišelyje su užrašais „Hefty One Zip“, yra pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, skirta šaudmenų užtaisymui - bedūmis parakas, masė - 8,4 g; šviesiai pilkos spalvos biri medžiaga, esanti maišelyje su balta juosta, yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (tikėtina pramoninės gamybos), kurios pagrindiniai komponentai: aliuminis (Al), kalio nitratas (KNO3) ir siera (S), masė - 22,9 g; šviesiai pilkos spalvos biri medžiaga, esanti plastmasiniame indelyje su užrašu „Flurodeks“, yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (tikėtina pramoninės gamybos), kurios pagrindiniai komponentai: aliuminis (Al), magnis (Mg), kalio perchloratas (KCIO4) ir siera (S), masė -11,1 g; violetinės spalvos biri medžiaga, esanti rudos spalvos stiklo indelyje, yra pramoninės gamybos medžiaga - kalio permanganatas (KMnŪ4), masė - 66,8 g. Kalio permanganatas (KMn04) pats savaime nėra sprogstamoji medžiaga, tai yra laisvos apyvartos, buityje naudojama medžiaga, tačiau dėl šios medžiagos fizikinių ir cheminių savybių, ji yra naudojama gaminant savadarbes sprogstamąsias medžiagas. Iš tirti pateiktų medžiagų - bedūmio parako, aliuminio (Al), kalio nitrato (KNO3) ir sieros (S) mišinio, aliuminio (Al), magnio (Mg), kalio perchlorato (KCIO4) ir sieros (S) mišinio ir kalio permanganato (KMnŪ4) – sumaišius jas atitinkamomis proporcijomis galima pagaminti apie 60 g savadarbės mišininės (daugiakomponentės) nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurią būtų galima panaudoti savadarbio sprogmens gamybai. Tirti pateiktos medžiagos sprogdinimui yra tinkamos (b. l. 43-46).
Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis M. K. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bauda, tačiau prašė ją leisti mokėti dalimis (b. l. 84-86).
Teismo vertinimu, procesas baigtintas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės yra narkotinė medžiaga.
Kaltinamojo M. K. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. įgijęs ir laikęs narkotinę medžiagą kanapes pripažino visiškai ir parodė, kad kanapes jis įsigijo 2011 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, vyko į hip hopo muzikos festivalį Kaune, tikslios vietos pasakyti negali, tai buvo uždara patalpa – klubas. Būdamas festivalyje jis ant stalo pamatė kelis polietileninius maišelius. Paklausė šalia buvusių žmonių, kieno tai, niekas neatsakė, visą vakarą maišeliai gulėjo minėtoje vietoje ir niekas šių neėmė, todėl jis nutarė maišelius pasiimti sau, įtardamas, kad tai tabakas, nes visada rūkydavo susuktą tabaką. Tą vakarą paimtų maišelių jis nebuvo atidaręs, rūkė tik savo tabaką. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), jis minėtus maišelius pasidėjo į dėžutę su kitais nenaudojamais dalykais, dėžutę padėjo ant spintos. Prieš kelias dienas iki pareigūnai apžiūros metu rado minėtas medžiagas, jis buvo parūkęs tos minėtos medžiagos, tai buvo pirmas kartas. Rūkė vienas, niekam nesiūlė, niekas nematė. Tokie kaltinamojo parodymai nuoseklūs ir nekito proceso eigoje. Be to, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Štai liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 14.20 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu S. T. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), pro balkoną yra šaudoma į paukščius. Atlikę buto apžiūrą jie be kita ko rado ir maišelį su augalinės kilmės neaiškia medžiaga. Tuo tarpu iš 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3955)-IS1-4959 matyti, kad žalios spalvos susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, 2014 m. liepos 24 d. rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,48 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,6%). Žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš mėlynos spalvos plastikinio maišelio, 2014 m. liepos 24 d. rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,15 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 11,2%) (b. l. 36-37). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinės medžiagos – kanapių neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Be to, konstatuotina, kad toks nedidelis kiekis kanapių buvo skirtas asmeniniam kaltinamojo naudojimui, t. y. M. K. neturėjo tikslo jas platinti, nes jas rado gana seniai, be to pats jas buvo prieš kelias dienas vartojęs. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, be to iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N1991/14(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1229 matyti, kad M. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Akte nurodyta, kad M. K. pavartojęs kanabinoidų, apsvaigimo nėra (b. l. 71, 72).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo M. K. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų.
Kaltinamojo M. K. kaltė neturint leidimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijus ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) laikius pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytus kiekius nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą visiškai įrodyta. M. K. apklausiamas tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad fejerverkus su viduje esančiu paraku įsigijo, kai jam buvo 15-16 metų, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens. Kiek už tai mokėjo, pasakyti negali. Grįžęs namo, jis paraką išėmė į atskirą indą. Kitas sprogstamąsias medžiagas jis įsigijo mokydamasis vidurinėje mokykloje per darbų technologijos pamokas, kur darydavo įvairius darbus. Šias medžiagas jis laikė namuose (duomenys neskelbtini), dėžutėje ant spintos, nes nuo mažens mėgdavo daryti eksperimentus, tai nėra didelės sprogstamosios galios turinčios medžiagos, todėl pavojaus jomis disponuoti nebuvo. Kokiais kiekiais šias medžiagas reikėdavo sumaišyti, domėjosi interneto svetainėse. Šie mišiniai sprogimo nesukeldavo, tik blykstes. Daugiau šiais bandymais nebeužsiima, sprogstamosiomis medžiagomis nedisponuoja. Tikslo panaudoti šias medžiagas gaminti savadarbiams sprogmenims neturėjo (b. l. 62, 67-68). Tokie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, jie atitinka kitų bylos įrodymų turinį. Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 14.20 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu S. T. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), pro balkoną yra šaudoma į paukščius. Atvykus minėtu adresu, jiems duris atidarė ir buto šeimininku prisistatė M. K. Bendraudami su piliečiu jie ant spintos pamatė dėžę, kurią paprašė parodyti, nes sukėlė jiems įtarimą. M. K. pateikus dėžę pamatė, kad joje buvo maišelis su paraku, maišelis su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine, maišelis bei plastikinė dėžutė su aliuminio pudra, maišelis su augalinės kilmės neaiškia medžiaga, stiklinis indas su neaiškios kilmės medžiaga, svarstyklės sverti birias medžiagas. Paprašius atidaryti pačią spintą, buvo rastas užtaisytas revolveris „Dan Wesson“ 4,5 mm Nr. (duomenys neskelbtini) šešiais šoviniais. Paklausus, kieno visi šie daiktai, nei vienas iš ten buvusių žmonių paaiškinti negalėjo (b. l. 18). Apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad 2014 m., tikslaus laiko nepamena, gal pavasarį ar vasarą, jis buvo pas draugą M. K. pastarojo bute (duomenys neskelbtini). To, kad M. K. gamina sprogmenis ir turi tam skirtų nelegalių medžiagų, tą dieną nematė, bet labai seniai pastarasis buvo sakęs, kad yra daręs fejerverkus. Ką M. K. su fejerverkais veikė, jis nežino (b. l. 22-23). Liudytojas V. A. parodė, kad 2014 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jis buvo pas beveik geriausią draugą M. K. šio nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). M. K. į didįjį kambarį atsinešė revolverį, sakė, kad neseniai nusipirko, minėtą ginklą jis matė pirmą kartą. Nutarė ginklu pašaudyti per balkoną, šaudė jis ir M. K., į medžius, orą, žemę. Į gyvus objektus nesitaikė ir nešaudė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, buvo dar šviesu. Pareigūnai apžiūrėjo butą ir didžiajame kambaryje, kur jie buvo, spintoje rado įvairių birių medžiagų, skirtų gaminti petardoms. M. K. prisipažino, kad gamina petardas ir visos medžiagos yra leistinos. Kad M. K. gamina petardas, jis žinojo, pastarasis jam buvo sakęs vasaros pradžioje (b. l. 27-28). Tuo tarpu iš 2015 m. gruodžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3956, 3957)-IS1-7553 matyti, kad tirti pateiktos medžiagos yra: žalios spalvos biri medžiaga, esanti maišelyje su užrašais „Hefty One Zip", yra pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, skirta šaudmenų užtaisymui - bedūmis parakas, masė - 8,4 g; šviesiai pilkos spalvos biri medžiaga, esanti maišelyje su balta juosta, yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (tikėtina pramoninės gamybos), kurios pagrindiniai komponentai: aliuminis (Al), kalio nitratas (KNO3) ir siera (S), masė - 22,9 g; šviesiai pilkos spalvos biri medžiaga, esanti plastmasiniame indelyje su užrašu „Flurodeks", yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (tikėtina pramoninės gamybos), kurios pagrindiniai komponentai: aliuminis (Al), magnis (Mg), kalio perchloratas (KCIO4) ir siera (S), masė -11,1 g; violetinės spalvos biri medžiaga, esanti rudos spalvos stiklo indelyje, yra pramoninės gamybos medžiaga - kalio permanganatas (KMnŪ4), masė - 66,8 g. Kalio permanganatas (KMn04) pats savaime nėra sprogstamoji medžiaga, tai yra laisvos apyvartos, buityje naudojama medžiaga, tačiau dėl šios medžiagos fizikinių ir cheminių savybių, ji yra naudojama gaminant savadarbes sprogstamąsias medžiagas. Iš tirti pateiktų medžiagų - bedūmio parako, aliuminio (Al), kalio nitrato (KNO3) ir sieros (S) mišinio, aliuminio (Al), magnio (Mg), kalio perchlorato (KCIO4) ir sieros (S) mišinio ir kalio permanganato (KMnŪ4) – sumaišius jas atitinkamomis proporcijomis galima pagaminti apie 60 g savadarbės mišininės (daugiakomponentės) nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurią būtų galima panaudoti savadarbio sprogmens gamybai. Tirti pateiktos medžiagos sprogdinimui yra tinkamos (b. l. 43-46).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo M. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Dėl M. K. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę M. K. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti vienas baudžiamasis nusižengimas, ir vienas apysunkis nusikaltimas, veikos tyčinės, baigtos, jų rūšinis pavojingumas nėra didelis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. K. – studijuoja, dirba, neteistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 76), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 81), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 83), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2014 m. liepos 24 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs kanabinoidų (b. l. 82). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teigiamą kaltinamojo apibūdinimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrus švelnesnę, negu sankcijoje numatyta bausmę – baudą.
Paskirtosios baudos bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. dalinio jų sudėjimo būdu.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į gana didelį baudos dydį, kaltinamojo prašymą, jo turtinę padėtį teismas sprendžia, kad M. K. nustatytinas šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):
- Svarstykles, saugomas Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitą B, serija BBB Nr. 5PK000348, grąžintinos M. K..
- Po specialisto tyrimo likę objektai: narkotinė medžiaga – kanapės ir jos pakuotės, stiklinis indelis su kalio permanganatu, saugomi Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje pagal kvitą B, serija BBB Nr. 5PK000791 ir Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitą B, serija BBB Nr. 5PK000348, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti M. K. subendrintą 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę bausmę – 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti kaltinamajam M. K. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais:
- Svarstykles, saugomas Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, grąžintinos M. K.
- Po specialisto tyrimo likusius objektus: narkotinę medžiagą – kanapes ir jų pakuotes, stiklinį indelį su kalio permanganatu, saugomus Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje ir Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.
Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Teismo sprendimu baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešis mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.