Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-338-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
T-338-1015/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-338-1015/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2008-03-16, pabaiga 2018-08-30. 2/3 bausmės dalis K. B. faktiškai atliko 2015-02-27. Neatliktos bausmės dalis 2017-03-09 – 1 metai 5 mėnesiai ir 21 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo K. B. prašymą, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio 2017 m. kovo 9 d. protokolu Nr. 58-10, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 59-51 nutarė taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siūlydama nustatyti nuteistajam šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimo nagrinėjamu klausimu teismo nustatytu terminu nepateikė.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pagal aktualų teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai K. B. teikiamas šeštą kartą. Komisija 2016 m. spalio 20 d. nutarimu nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, atsižvelgus į nemažą neatliktos bausmės laiką ir nepakankamą nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. 2016 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo K. B. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis. Teismams nepatvirtinus nutarimo, Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose; atlikti gerbūvio darbus; konsultuotis su įstaigos psichologu.

Nuteistasis K. B. Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas vykdė, t.y. dalyvavo psichologinės tarnybos organizuojamoje programoje „Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas“, atliko gerbūvio darbus, konsultavosi su įstaigos psichologu. Taip pat jis yra dalyvavęs adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Dalyvavo „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“ socialinių įgūdžių ugdymo programoje, „Mano kelias 2“ programoje, taip pat išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą. Nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. vasario 4 d. dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis atliko gerbūvio darbus pataisos įstaigoje (gyvenamosiose patalpose išvalė sekciją, sandėliuką). Nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 18 d. dalyvavo „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programoje. Nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psicho-edukacinę programą „Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas“. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, kurį 2016 metais įgijo pataisos namuose. Mokėsi suvirintojo specialybės pataisos namuose, bet dėl ligos nebaigė, yra iš dalies darbingas, turi 55 procentus darbingumo. Darbo stažo nėra, oficialiai niekur nėra dirbęs. Šiuo metu nuostatos į darbą teigiamos. Gauta pažyma, jog K. B., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, bus priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigoms.

Kaip nurodoma, nuteistasis su ankstesniais nusikaltimų bendrininkais visus ryšius yra nutraukęs, jų atnaujinti neketina, o pataisos namuose atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos, pasirenka su kuo bendrauti. K. B. teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, psichologinė tarnyba apie galimą priklausomybę duomenų neturi. Jis taip pat nėra priklausomas nuo alkoholio, laisvėje vartodavo saikingai, šiuo metu dėl sveikatos problemų apskritai negali vartoti alkoholio. Oficialių įrodymų apie probleminį alkoholio vartojimą nėra. Nuteistasis apskritai nėra impulsyvus, konfliktinėse situacijose savitvardos nepraranda. Per visą laisvės atėmimo bausmės laiką nė karto nebuvo pasireiškęs konfliktinis, destruktyvus, agresyvus elgesys. Jis yra linkęs analizuoti ir daryti išvadas dėl polinkio į nusikalstamą veiklą, pripažįsta, kad anksčiau į tai nekreipdavo dėmesio, neapmąstydavo galimų pasekmių. Teigia, kad bėgant metams atsiranda kitos gyvenimo vertybės, o ypač dabar, kai liga (duomenys neskelbtini) gali bet kada atsinaujinti. Tvirtai žino, kad daugiau nebenori nusikalsti, turi išsikėlęs trumpalaikius ateities planus, susijusius su sveikata, darbu (nustatytas 55 proc. darbingumas), tikisi pagalbos iš artimųjų ir draugų.

Vilniaus pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 30 d., atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, paskutinį kartą jis buvo baustas 2012 m. gruodžio 17 d. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nuobaudos yra negaliojančios. K. B. už gerą elgesį buvo skatintas du kartus, t.y. 2009 m. spalio 21 d. jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, o 2014 m. liepos 10 d. jam buvo skirta padėka. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis.

K. B. yra išsiskyręs, duomenų apie vaikus nėra. Turi brolių ir seserų, Socialinius ryšius palaiko su broliais ir seserimis, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, bendrauja su jais telefonu ir laiškais. Tėvai mirę. Pasimatymų metu lankomas draugų. Šiuo metu yra vienišas ir tuo patenkintas. Nuteistojo deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje. Po paleidimo planuoja apsigyventi pas draugę adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Gautas teigiamas atsakymas.

Pažymėtina tai, kad svarstant nuteistojo pirmąjį prašymą 2014 m. gruodžio mėnesį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 77 balai. Dabar atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 53 balai, iš jų 35 balai yra statiniai, 18 balų - dinaminiai. Taigi bausmės atlikimo metu iš viso pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 24 balais, o nuo paskutinio įvertinimo rizika sumažėjo 5 balais (buvo 58 balai).

Spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei vertina K. B. ženkliai sumažėjusią nusikalstamumo riziką, jo aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams, komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymą, vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į nuteistojo pozityvų nusiteikimą priežiūros ir intervencinių priemonių taikymą, savanorišką ir neatlygintiną gerbūvio darbų atlikimą, turimą gyvenamąją vietą, planus, susijusius su darbu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai beveik vieningai balsavo už K. B. lygtinį paleidimą (tik vienas komisijos narys siūlė netaikyti lygtinio paleidimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju K. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įvertinus daugiau kaip 2/3 atliktos laisvės atėmimo bausmės, ženkliai sumažėjusią nusikalstamumo riziką, sveikatos būklę, yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B. tvirtinamas, skiriant nuteistajam komisijos siūlomas baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigas. Siekiant užtikrinti, kad K. B. lėšų pragyvenimui gautų teisėtais būdais, jam skirtina papildoma pareiga – per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 59-51 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Skirti nuteistajam šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

1) neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;

3) per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, šią pareigą vykdant iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė