Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovėms, advokatei Jurgitai Karvelei, advokato padėjėjai Gerdai Skirbutienei, prokūristei M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui, dėl termino atnaujinimo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2022 m. kovo 3 d. sprendimas) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą prašymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį skyrimo pateikimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl 2020-2021 m. Lietuvoje paskelbto karantino, o vėliau ekstremaliosios situacijos, pareiškėjos vykdomai veiklai buvo taikomi apribojimai, todėl pareiškėja savo veikloje turėjo mažinti gamybos apimtis ir paskelbti prastovas. Pareiškėja prastovų metu savo darbuotojams turėjo mokėti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatyto dydžio atlygį. Pareiškėja, turėdama didelį skaičių darbuotojų, patyrė finansinius sunkumus susijusius su COVID-19 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) taikytomis priemonėmis, todėl ji kreipėsi į Užimtumo tarnybą su pasiūlymu įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (pasiūlymas) ir prašymu išmokėti subsidiją už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu paskelbta prastova.

Ginčų komisija 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino. Ginčų komsija 2022 m. kovo 3 d. sprendimu neatnaujino pareiškėjai termino pateikti prašymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį skyrimo, nes nei Užimtumo įstatymas, nei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtinto ,,Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatos nereglamentuoja Aprašo 20⁸ punkte numatyto termino atnaujinimo klausimo. Kadangi termino atnaujinimas nėra galimas, Ginčų komsija 2022 m. kovo 3 d. sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti kitų pareiškėjos argumentų dėl termino praleidimo svarbumo, nes šios aplinkybės objektyviai neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Ginčų komisija 2022 m. kovo 3 d. sprendime padarė teisės aiškinimo klaidą, nes tinkamai neįvertino Aprašo 20⁸ punkte nustatyto termino atnaujinimo pagrindo, t. y. neįvertino, kad pagal teismų praktiką, viešosios teisės procesinius terminus atnaujinti galima, net kai tokia galimybė teisės aktuose nėra nustatyta. Pareiškėjos nuomone, Aprašo 20⁸ punkte nustatytas terminas nėra naikinamojo pobūdžio, kadangi šiame punkte nėra aiškiai reglamentuota, kad praleidus minėtą terminą, pareiškėjas netenka teisės gauti subsidiją. Nagrinėjamu atveju, Aprašo 20⁸ punkte nustatytas terminas turėtų būti vertinamas kaip atnaujinamas terminas, t. y. terminas, kurį, atsižvelgus į aplinkybes, galima atnaujinti. Pareiškėja skunde nurodė, kad vien tai, kad ginčo teisiniai santykiai yra reguliuojami viešosios teisės normų, kuriose įtvirtintas procesinių veiksmų atlikimo terminas bei nenustatyta tokio termino pratęsimo galimybė, nelemia, jog toks terminas negali būti atnaujinamas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Ginčų komisijos 2022 m. kovo 3 d. sprendime išdėstyti argumentai, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjos argumentų dėl Aprašo 20⁸ punkte nustatyto termino nesilaikymo priežasčių, yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėja skunde nurodė, kad termino neatnaujinimas pažeistų jos teisę į visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, kadangi aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas laikomos svarbiomis. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji praleido terminą pateikti prašymą gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį dėl žmogiškosios klaidos, t. y. pareiškėjos darbuotoja siųsdama prašymą Užimtumo tarnybai nurodė klaidingą jos elektroninio pašto adresą, kur vietoj panevezys@uzt.lt nurodė uzt@panevezys.lt, dėl ko prašymas dėl subsidijos skyrimo nepasiekė Užimtumo tarnybos. Pareiškėja skunde nurodė, kad šią aplinkybę pareiškėjos darbuotoja nuo jos nuslėpė, o pareiškėja apie netinkamą prašymo pateikimą sužinojo tik tada, kai negavo subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį ir ėmė aiškintis situaciją (darbuotoja, kuri siuntė prašymą jau buvo išėjusi iš darbo, aiškinantis įvykio aplinkybes minėta darbuotoja su pareiškėja atsisakė bendradarbiauti). Pareiškėjos nuomone išdėstytos aplinkybės rodo, kad ji elgėsi rūpestingai ir atidžiai, ėmėsi visų veiksmų padariniams, susijusiems su pareiškėjos padaryta žmogiškąja klaida, pašalinimui.

Atsakovė Užimtumo tarnyba pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Užimtumo tarnyba pažymėjo, kad ji visiškai palaiko savo 2022 m. sausio 25 d. atsiliepimą pateiktą nagrinėjant bylą Ginčų komisijoje. Užimtumo tarnyba 2022 m. sausio 25 d. atsiliepime paaiškino, jog pareiškėja, kreipdamasi į Užimtumo tarnybą su 2021 m. lapkričio 24 d. prašymu, vieną kaip iš priedų pateikė 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. liepos 19 d. galimai klaidingu elektroninio pašto adresu elektroninių laiškų kopijas, tačiau su skundu byloje kaip įrodymo neprideda. Užimtumo tarnybos nuomone, iš 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. liepos 19 d. elektroninių laiškų kopijų neįmanoma identifikuoti – kas buvo siunčiama ir ar buvo pridėti kokie nors dokumentai, ar visi dokumentai buvo pridėti, kas buvo tikslinama ir panašiai. Juolab, minėtų elektroninių laiškų pavadinimai skiriasi. Be to, Užimtumo tarnyboje 2021 m. liepos 19 d. bei 2021 m. rugpjūčio 6 d. gauti pareiškėjos siųsti papildomi dokumentai dėl 2021 m. birželio 14 d. prašymo už 2021 m. gegužės mėnesį, tačiau jokių pareiškėjos dokumentų, susijusių su 2021 m. birželio mėnesį prastovoje buvusiais darbuotojais, Užimtumo tarnyba nėra gavusi. Dėl didelės dokumentų gausos bei serverio apkrovos panevezys@uzt.lt pašto serveryje po 3 mėnesių elektroniniai laiškai panaikinami automatiškai, todėl šiai dienai tikslesnių duomenų dėl pareiškėjos darbuotojų siųstų elektroninių laiškų Užimtumo tarnyba negalėtų pateikti. Visi gauti dokumentai yra registruojami „Doclogix“ sistemoje. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėja kiekvieną kartą prašydavo Užimtumo tarnybos pateikti jai pažymą apie išmokėtas darbo užmokesčio subsidijas ir tik 2021 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku prašydami pateikti pažymą apie išmokėtas subsidijas, pasiteiravo, kada bus išmokėtos Subsidijos už 2021 m. birželio mėnesį. Kaip pareiškėja pati nurodo skunde, kas mėnesį (2021 m. kovą, 2021 m. gegužę) gavo subsidijas, tačiau negavusi subsidijos už 2021 m. birželio mėnesį, nedelsiant nesiėmė jokių veiksmų, nors subsidijos yra išmokamos už praėjusį mėnesį. Teisės aktai nenumato Užimtumo tarnybai pareigos kreiptis į įmones ir tikslinti informaciją, jei įmonė iš vis nepateikia prašymo išmokėti subsidijas. Užimtumo tarnybos nuomone, pareiškėja žinojo Aprašo 20², 20⁸ ir 20¹⁰ punktuose įtvirtintus reikalavimus ir yra verslo subjektas, kuriam taikomi papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau pareiškėja, negavusi įplaukų į savo banko sąskaitas, nedelsiant nesiėmė jokių veiksmų dėl susidariusios situacijos išsprendimo, o į Užimtumo tarnybą su 2021 m. lapkričio 24 d. prašymu kreipėsi tik po beveik 5 mėnesių. Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas teisės aktų reikalavimų ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose; priimdamas individualų administracinį aktą, pareiškėjos atžvilgiu įvykdė visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. skundžiamame 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime buvo išdėstyta skundžiamo sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės, teisinis pagrindas, buvo nurodyta jo apskundimo terminai ir tvarka, kuria pareiškėja ir pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, Užimtumo tarnyba mano, jog, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi bei Aprašo 20², 20⁸, 20¹⁰ punktuose įtvirtintomis nuostatomis bei objektyviai įvertinusi 2021 m. lapkričio 24 d. prašyme bei kartu pridėtų dokumentų nurodytas aplinkybes, 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą ir atnaujinti terminą prašymui dėl subsidijos už 2021 m. birželio mėnesį paduoti, todėl pagrindo naikinti skundžiamą 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą nėra (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 74-82).

Užimtumo tarnyba teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad Ginčų komisija 2022 m. kovo 3 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad nei Užimtumo įstatymo, nei Aprašo nuostatos, nereglamentuoja Aprašo 20⁸ punkte numatyto termino ar apskritai kokių tai šiuose teisės aktuose numatytų terminų atnaujinimo klausimo. Užimtumo tarnybos nuomone, pareiškėja netinkamai įgyvendino savo teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį, todėl ji negali turėti ir lūkesčių, jog ši jos teisė bus įgyvendinta. Užimtumo tarnybos nuomone, Ginčų komisijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas yra proporcingas, atitinka gerąjį viešąjį administravimo principą, sprendime Ginčų komisija tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamenuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl to Ginčų komsija priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) ,,Dėl prašymo atnaujinti terminą subsidijos darbo užmokesčiui gauti“ bei Ginčų komisijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nebuvo atnaujintas terminas gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2020-2021 m. Lietuvoje paskelbto karantino, o vėliau ekstremaliosios situacijos, pareiškėja savo vykdomoje veikloje turėjo mažinti gamybos apimtis, dėl to pareiškėja savo vykdomoje veikloje paskelbė prastovas. Nustatyta, kad prastovų metu pareiškėja savo darbuotojams turėjo mokėti DK nustatyto dydžio atlygį. Pareiškėja, turėdama didelį skaičių darbuotojų, patyrė finansinius sunkumus, todėl ji 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą su pasiūlymu įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (pasiūlymas) ir prašymu išmokėti subsidiją už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu paskelbta prastova (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 21-23).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Užimtumo tarnybai pateikė 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą pateikti dokumentus, skirtus subsidijai gauti už 2021 m. birželio mėnesį; 2) priimti prašymą dėl subsidijos ir išmokėti subsidiją.

Byloje nustatyta, kad su skundžiamais sprendimais pareiškėja nesutinka, prašo teismo juos panaikinti ir atnaujinti jai terminą prašymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį skyrimo pateikimui.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas bei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtintas ,,Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas“.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas.

Darbdavių pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtintas ,,Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas“ (neteko galios 2022 m. liepos 5 d.).

Aprašo 20¹ punktas numatė, kad darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karautino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui) (8¹ priedas) ir Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu atveju paskelbta prastova, formą (toliau – Prašymas išmokėti subsidiją) (8² priedas) Užimtumo tarnybai.

Aprašo 20² punktas numatė, kad pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui (8¹ priedas) ir Prašymą išmokėti subsidiją (8² priedas) kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį. Vėlesniais mėnesiais teikiamas tik Prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais.

Aprašo 20⁸ punktas numatė, darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui, Aprašo 20³ punkte nurodytais būdais mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Prašymą išmokėti subsidiją, kartu pateikdami konkrečius Aprašo 20⁸.1 – 20⁸.3 papunkčiuse nurodytus dokumentus.

Aprašo 20¹⁰ punktas numatė, kad subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Tais atvejais, kai iš darbdavio pateiktų Aprašo 20⁸.1. papunktyje nurodytų dokumentų, nustatoma, kad darbuotojui neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį, subsidija darbo užmokesčiui nėra mokama iki kol darbdavys pateiks dokumentus, patvirtinančius viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą, bet ne vėliau nei iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja praleido terminą pateikti reikiamus dokumentus subsidijai gauti už 2021 m. birželio mėnesį, t. y. Aprašo 20⁸ punkte nurodytas terminas pateikti šiuos dokumentus baigėsi 2021 m. liepos 15 d. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. prašymu pateiktu Užimtumo tarnybai pareiškėja siekė atnaujinti terminą tam, kad būtų priimti pareiškėjos dokumentai gauti subsidijai už 2021 m. birželio mėnesį ir išmokėta subsidija už šį laikotarpį. Užimtumo tarnyba 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu netenkino pareiškėjos 2021 m. lapkričio 24 d. prašymo. Nesutikdama su priimtu Užimtumo tarnybos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu, pareiškėja jį apskundė Ginčų komisijai, kuri 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja skundė nurodė, kad ji nesutinka su Užimtumo tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimuose išdėstytais argumentais, kad Aprašo 20⁸ punkte nustatyto termino atnaujinimas nėra numatytas nei Aprašo, nei Užimtumo įstatymo nuostatose, todėl jis negali būti atnaujinamas. Pareiškėjos nuomone, Aprašo 20⁸ punkte nustatytas terminas nėra naikinamojo pobūdžio, todėl jį, atsižvelgus į aplinkybes, galima atnaujinti.

Teismas su tokiu pareiškėjos skundo argumentu nesutinka. Teismas pažymi, kad Aprašo 20⁸ punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbdaviai, kuriems priimti sprendimai skirti subsidiją darbo užmokesčiui, Aprašo 20³ punkte nurodytais būdais mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos turi pateikti Prašymą išmokėti subsidiją. Teismas pritaria tiek Užimtumo tarnybos, tiek Ginčų komisijos sprendimuose išdėstytiems argumentams, kad nei Užimtumo įstatymo, nei Aprašo nuostatos nereglamentuoja Aprašo 20⁸ punkte numatyto termino atnaujinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu Aprašo 20⁸ punkte įtvirtintas terminas iki kada galima pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, yra naikinamojo pobūdžio, t. y. toks terminas, kuriam pasibaigus pasibaigia tam tikra teisė ar pareiga (nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė gauti subsidiją).

Teismas vertindamas Užimtumo tarnybos ir Ginčų komsijos priimtų sprendimų teisėtumą, pažymi, kad pareiškėjos atžvilgiu priimti sprendimai buvo priimti vadovaujantis Užimtumo įstatymo ir Aprašo nuostatomis, kurios yra viešosios teisės normos. Teismas pritaria tiek Užimtumo tarnybos, tiek Ginčų komisijos sprendimuose išdėstytiems argumentams, kad Užimtumo įstatymo ir Aprašo nuostatos yra viešosios teisės normos, todėl jos negali būti aiškinamos plečiamai. Pažymėtina ir tai, kad tiek Užimtumo tarnyba, tiek Ginčų komisija yra viešojo administravimo subjektai, todėl jų kompetencijų taip pat negalima aiškinti plečiamai, viešojo administravimo subjektai turi veikti teisės aktų ribose. Kadangi nei Užimtumo įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumatė Aprašo 20⁸ punkte numatyto termino atnaujinimo klausimo, teismo vertinimu, Užimtumo tarnyba ir Ginčų komisija ginčijamais sprendimais neatnaujinusi pareiškėjai termino pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, veikė savo kompetencijų ribose.

Kadangi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja į Užimtumo tarnybą su prašymu pratęsti Aprašo 20⁸ punkte numatyto terminą kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui, kurio nei Užimtumo įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumato galimybės atnaujinti, dėl to pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, dėl ko ji praleido terminą laiku pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, termino pratęsimui nėra teisiškai reikšmingos, todėl jos nagrinėjamoje byloje nevertintinos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Užimtumo tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai, kuriais pareiškėjai nebuvo atnaujintas terminas pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, užkerta kelią pareiškėjos teisėtų lūkesčių įgyvendinimui, be to yra neproporcingi bei neatitinka gero viešojo administravimo principo.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamais sprendimais buvo paneigta jos teisė į subsidijos gavimą, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, proporcingumo, gero viešojo administravimo principai.

Teismas pažymi, kad Užimtumo tarnyba ir Ginčų komisija būdami viešojo administravimo subjektai, privalo užtikrinti įstatymo viršenybės principo įgyvendinimą, jų sprendimai privalo būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Užimtumo tarnyba ir Ginčų komisija priimdama ginčijamus sprendimus, teismo vertinimu, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvavimo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai, teismo vertinimu, nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, kad valstybės teikiamos subsidijos ir kitos remiamojo įdarbinimo priemonės Užimtumo įstatymo numatytais atvejais plačiąja prasme priskirtinos prie valstybės socialinės paramos rūšių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja tai, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis (inter alia Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia 2009 m. gruodžio 11 d., 2014 m. vasario 14 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Įvertinus byloje taikytas teisės normas ir skundžiamus sprendimus šiais požiūriais, teismui nekyla abejonių, jog Užimtumo įstatymo 41 straipsnyje numatytos remiamojo įdarbinimo priemonės yra pagrįstos įstatymu, proporcingos, siekia teisėtų tikslų ir nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Ginčijamais sprendimais pareiškėjai nebuvo atnaujintas terminas pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, todėl, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytos teisės gauti subsidiją, įgyvendinimo tvarką, kuri buvo numatyta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtintame ,,Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos apraše“. Teismas pažymi, kad pareiškėjai praleidus Aprašo 20⁸ punkte numatytą terminą iki kada galima pateikti Prašymą išmokėti subsidiją, pareiškėja pažeidė šį imperatyvų reikalavimą, todėl pareiškėjai objektyviai negalėjo būti išmokėta subsidija už 2021 m. birželio mėnesį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų Užimtumo tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą atnaujinti terminą prašymo dėl subsidijų darbo užmokesčiui už 2021 m. birželio mėnesį skyrimo pateikimui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.