- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-286-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00748-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., E. P., Č. K.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., E. P., Č. K., V. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K. pareiškimu dėl tėvystės nustatymo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pareiškėja K. K. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjos tėvai yra V. K. ir A. K., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 28 d. tėvai nutraukė santuoką, tačiau faktiškai toliau liko gyventi kartu, ko pasėkoje gimė pareiškėja K. K.. Kadangi tėvai santuoką buvo nutraukę, pareiškėjos gimimo įrašą, tėvystės patvirtinimą reikėjo surašyti atskiru prašymu, ką tėvai ir padarė. Jos gimimo faktą tėvai nuėjo įregistruoti Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur buvo surašytas pareiškėjos gimimo įrašas Nr. 16 ir išduotas gimimo liudijimas AJ Nr. 081846. Po tėvo mirties pareiškėja gaudavo našlaitės išmoką ir tik sulaukus pilnametystės ir pradėjus tvarkytis atitinkamus dokumentu VSDFV dėl minėtos išmokos, buvo pastebėta, kad gimimo dokumentuose nėra įrašytas tėvo A. K. asmens kodas, todėl teigiama, kad nėra patvirtinta A. K. tėvystė pareiškėjos atžvilgiu. Visose institucijose pareiškėjai buvo nurodyta, kad turi būti pateiktas notariškai patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo arba teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jai nebus mokama išmoka, kol nebus sutvarkyti dokumentai ir dar papildomai paaiškino, jog reikėtų grąžinti pinigus, kuriuos pareiškėja jau yra gavusi iš Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus šalpos našlaičių pensiją. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tėvystės nustatymą. Niekam niekada nekilo abejonių, kad ji nėra A. K. dukra. Ji bendrauja iki šiol su A. K. broliais ir seserimis, dalyvavo A. K. laidotuvėse.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1999 m. sausio 28 d. išsituokė su A. K., tačiau gyveno kartu ir tuo metu, tai yra, 2000 m. rugsėjo 3 d. gimė dukra K. K.. Jie abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniūniją užregistruoti K., o kaip seniūnijoje į gimimo liudijimą neįrašė A. K. asmens kodo, ji nesupranta. Įrašė tik K. K. tėvo vardą ir pavardę - A. K.. Jie neturėjo notariškai patvirtinto tėvystės pripažinimo, o seniūnijoje jų niekas ir neprašė. Išdavė gimimo liudijimą, tačiau nepastebėjo tuo metu, kad nėra įrašytas tėvo asmens kodas. Pateikdavo gimimo liudijimą ir anksčiau niekas nereikalaudavo tėvo asmens kodo, dėl to niekada nebuvo jokių trukdžių. A. K. 2005 m. rugsėjo mėnesį mirė. A. K. pripažino K. K.. Trylika metų K. gavo našlaičio pensiją, tačiau socialinės paramos skyriuje pasakė, kad gali tekti grąžinti pinigus už 13 metų, nes K. gimimo liudijime nėra įrašytas A. K. asmens kodas. Su suinteresuotu asmeniu E. P. palaiko ryšius. Ji kalbėjo su Č. K., kuris pasakė jai, kad neturi laiko važinėtis po teismus, bet visi giminės pripažįsta, kad tikrai K. yra brolio A. K. dukra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja šio pareiškimo tenkinimui ir nebus jokių ginčų.
Suinteresuotas asmuo E. P. teismo posėdyje nedalyvavo. 2019 m. sausio 24 d. pateikė teismui atsiliepimą, jog sutinka ir pripažįsta, kad K. K. yra A. K. dukra. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys Č. K., V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja K. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AJ Nr. 081846 įrašyta motina „V. K.“, o tėvas „A. K.“, tačiau nėra įrašytas A. K. asmens kodas. A. K. ir V. K. santuoką nutraukė 1999 m. sausio 28 d., ištuokos liudijimas AG Nr. 006867. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo AA Nr. 265267 matyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad K. K. gyvena (duomenys neskelbtini) ir mokosi (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pažyma. Iš byloje esančio gimimo įrašo Nr. 16 matyti, kad pareiškėjos K. K. motina įrašyta „V. K.“, o tėvas „A. K.“, tačiau nėra įrašytas A. K. asmens kodas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pateiktoje pažymoje Nr. C37-242-(20.8) paaiškinama, kad K. K. gimimo įraše Nr. 16, sudarytame (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugsėjo 12 d. duomenys apie tėvą neįrašyti, nes nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo ar teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo. Į bylą pateiktas Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. teismo sprendimas, kuriuo iš A. K. buvo priteistas išlaikymas dukrai K. K. ir Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuriuo paliktas galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. teismo sprendimas.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat ir į tėvo ketinimus. Tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas - užtikrinti kiekvieno vaiko teises žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles.
Iš pareiškėjos K. K. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimų nustatyta, kad kai gimė K. K. pareiškėjos motina V. K. ir A. K. vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, tačiau buvo oficialiai išsituokę. Kadangi A. K. mirė labai anksti, kai pareiškėjai tebuvo nepilnai penkeri metai, todėl pareiškėja tėtį prisimena tik iš mamos pasakojimų. Pareiškėjos mama V. K. ir A. K. kartu santuokoje gyveno dešimt metų ir po to oficialiai išsiskyrę dar kurį laiką gyveno kartu. Pareiškėja visada buvo įsitikinusi, kad A. K. yra pareiškėjos tėvas, niekada giminėje iš A. K. pusės, nebuvo jokių abejonių, jog A. K. yra pareiškėjos tėvas. Tai, kad A. K. pripažino tėvystę rodo duomenys gimimo liudijime AJ Nr. 081846, kad motina „V. K.“, o tėvas „A. K.“. Taip pat gimimo įraše Nr. 16 nurodyta, kad pareiškėjos K. K. motina įrašyta „V. K.“, o tėvas „A. K.“. Nors šiuose dokumentuose nėra nurodytas A. K. asmens kodas, tačiau teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir šiais įrodymais bei daro išvadą, jog A. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra K. K. tėvas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, įgyvendinant 1995 m. liepos 3 d. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos Nr. 1-193 7 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.