- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-250-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- N. V.
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Svetlanos Jurgaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. (toliau – N. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad paskirtoji bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant N. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat šias pareigas:
- Neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- Dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Procesas dėl nukentėjusiojo P. K. prašymo priteisto proceso išlaidas, nukentėjusiajam atsisakius prašymo priteisti likusią (neatlygintą) proceso išlaidų dalį, nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 28 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), P. K. rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akie apatiniame voke, dešiniame dilbyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu N. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą iki 6 MGL (228 eurų), įmoką sumokant per 5 mėnesius.
2.1. Apelianto nuomone, 20 MGL dydžio (1000 eurų) įmoka, kurią jis turi sumokėti į nukentėjusiųjų asmenų fondą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra per didelė ir teismas, skirdamas šią poveikio priemonę, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, viso proceso metu ir kitas aplinkybes.
2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo atžvilgiu paskyrė neproporcingai dideles baudžiamojo poveikio priemones. N. V. nurodo, kad teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės apimtį, padarė neteisingas išvadas, netinkamai įvertino ir tai, kad šios veikos padarymą išprovokavo paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys – namuose įvyko konfliktas tarp D. K. ir P. K., todėl nuteistasis bandė sutuoktinius išskirti, suduodamas smūgius. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas gera valia atlygino nukentėjusiajam jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir nukentėjusysis buvo pateikęs prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad apeliantui neturi jokių turtinių pretenzijų ir jų neturės. Nors vėliau pateikė naują civilinį ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau vėliau ir dėl šių išlaidų šalys susitarė.
2.3. Skunde nurodoma, kad teisminis procesas vyko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka, todėl visos aukščiau paminėtos aplinkybės nebuvo nagrinėtos. N. V. manymu, priimdamas nuosprendį, teismas turėjo atsižvelgti į šias reikšmingas aplinkybes skiriant baudžiamojo poveikio priemonės dydį ir paskiriant sumokėjimo terminą. Juolab, kad teismas neatsižvelgė į apelianto gaunamų pajamų dydį, tai, kad jis augina mažametį sūnų bei kitus nuteistojo finansinius įsipareigojimus. N. V. nurodo, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, visiškai neįvertino prokuroro siūlymo paskirti jam 12 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.4. Apelianto vertinimu, teismas neginčijamai pripažino, kad yra nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, pripažino, kad jau 2018 m. kovo 3 d. nuteistasis gera valia atlygino žalą, dalį proceso išlaidų, kad nukentėjusysis nuteistajam neturi pretenzijų, taip pat tai, jog N. V. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra pavojingas ar kitaip keliantis grėsmę asmuo.
2.5. Skunde pažymima, kad 1 BSI (MGL) Lietuvoje yra 38 Eur, tačiau apylinkės teismo paskaičiavimu 1 MGL paskaičiuotas 50 Eur. Tad jau vien teismo nuosprendžio priėmimo momentu, paskirta įmoka turėjo būti ne 1000 Eur, o 760 Eur. Nuteistasis teigia, kad teismas vadovavosi bausmių ir nuobaudų dydžiu, pagal „Bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo nuostatomis“, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teisėtumo ir kitiems principams.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl N. V. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip intepretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.
6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo atžvilgiu paskyrė neproporcingai dideles baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Svarbu pažymėti, kad įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos su bausme, turi turėti ne tik auklėjamąjį, bet ir prevencinį poveikį, tai yra padėti koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sąlygas, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo asmens subjektyvų veikos vertinimą ir nurodomas bausmės pasekmes, tačiau ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymą, įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės apimtį padarė neteisingas išvadas, netinkamai įvertino tai, kad šios veikos padarymą išprovokavo paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, taip pat tai, kad nuteistasis gera valia atlygino apeliantui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos teismas pažymi, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis N. V. veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nuo 5 iki 25 MGL. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų įmokos dydį, atsižvelgė į aplinkybes, kad nusikalstamą veiką N. V. padarė būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nekeitė ir teigiamų išvadų nepadarė. Įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui esminės reikšmės neturi tai, kad kaltininkas šiuo metu neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu neturėtų galimybių gauti nuolatinių pajamų, o paskirtos įmokos sumokėjimas nuteistojo turtinei padėčiai turėtų itin sunkių pasekmių, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam paskirta teisingai, nepažeidžiant proporcingumo principo.
7. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teisminis procesas vyko BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, todėl apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės nebuvo nagrinėtos. Apygardos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio teisėjai paklausus proceso dalyvių ar sutinka, kad būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, niekas iš proceso dalyvių neprieštaravo. Pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra jokio pagrindo teigti, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos netinkamai, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
8. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neginčijamai pripažino, jog yra nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra pavojingas ar kitaip grėsmę keliantis asmuo. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau įvertino tai, kad jis naują tyčinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veiksmų padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad savo nusikalstamo elgesio N. V. nekeitė, teigiamų išvadų nepadarė, todėl teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog apylinkės teismas, teisėtai nuteistajam skyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Bausmės dydis buvo skirtas atsižvelgus į tas aplinkybes, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, yra dirbantis.
9. Skunde nurodoma, kad 1 BSI (MGL) Lietuvoje yra 38 Eur, tačiau apylinkės teismo paskaičiavimu 1 MGL paskaičiuotas 50 Eur. Apygardos teismas nurodo, kad apylinkės teismas, nurodė teisingą 1 MGL dydį – 50 Eur, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje nutarimo dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo redakcijoje nurodyta, kad patvirtintas bazinių bausmių nuobaudų bazinis dydis yra 50 Eur.
10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam N. V. buvo paskirta pagrįstai, jos dydis neviršijo nuosprendžio priėmimo metu nuteistiesiems skiriamų įmokų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko pagrindo tenkinti nuteistojo N. V. apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.