- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- TS-35-416/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- A. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-431. Susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo A. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. birželio 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo jo elgesio bausmės atlikimo metu ir darydama klaidingas išvadas priėmė nutarimą. Komisija neatsižvelgė į tai, kad per nustatytą laikotarpį jis įvykdė visas skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, elgėsi nepriekaištingai, buvo 2 kartus skatintas, jo darbinė motyvacija teigiama, išėjęs į laisvę bus priimtas į darbą. Prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokuroras nurodo, jog A. A. anksčiau teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir už sunkius smurtinius nusikaltimus. Anksčiau vieną kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė būdamas lygtinai paleistas, lygtinio paleidimo metu taip pat piktybiškai nesilaikė nustatytų teismo įpareigojimų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika paskutiniu laikotarpiu išlieka nepakitusi (vidutinė). Prokuroro nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2017-07-21 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64¹ str., galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d., bausmė subendrinta su 2010-10-28 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Įskaityta 3 mėnesiai 10 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 2 mėnesiai ir 21 diena.
2018 m. birželio 21 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-431 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 6 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog A. A. teismas anksčiau jau buvo parodęs pasitikėjimą ir lygtinai paleidęs, tačiau nuteistasis nepatvirtino teismo išvados, jog jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes lygtinis paleidimas buvo panaikintas už įpareigojimų nevykdymą. Taip pat padarė naują nusikaltimą lygtinio paleidimo metu. Visa tai rodo jo nenorą taisytis, nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Būtina atsižvelgti į visuomeninį interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, anksčiau vieną kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas lygtinai paleistas, lygtinio paleidimo metu taip pat piktybiškai nesilaikė nustatytų teismo įpareigojimų. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytos tvarkos reikalavimų, 2 kartus skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, atsižvelgus, kad nuteistasis nei karto neskatintas, spręstina, kad jis pasyvus pataisos proceso dalyvis. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nemažėja ir išlieka vidutinė – 68 balai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.81/04-431 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.