Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir G. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys K. B., M. B., L. B., S. B., B. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų nuomone, ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimus. 2012-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas - pinigais. Minėtame įstatyme nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01 galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

2014-11-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10, 16 ir 21 straipsnio pakeitimo įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kurioje reglamentuota, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pakeitimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Taigi, po Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, kuriame nustatyti terminai ir tvarka, kaip gali būti keičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, t. y. leista keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Tačiau tiek S. B., tiek pareiškėjos visada buvo išreiškę valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Kaip matyti iš atsakovės veiksmų, išreikšti būdai buvo pripažįstami kaip tinkami. Sprendime nurodyta ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai patvirtina, jog atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės (0,7149 ha) – pinigais, o į 0,1200 ha bus atkurtos vėliau. Akivaizdu, jog atsakovė pripažįsta, jog pretendentų valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą yra išreikšta tinkamai ir toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas dėl dalies žemės yra vykdomas, tačiau už likusią žemės dalį yra parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - pinigais, su kuriuo pareiškėjos nesutinka.

Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju atsakovė privalo vadovautis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, kuris nustato nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir sąlygas. Įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką, 5 dalyje nustatyta, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Aplinkybė, kad atsakovė vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą lygiaverčiu žemės sklypu, leido pareiškėjoms pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ir pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu - suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra). Atsakovė nepateikė duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusį neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės sklypą pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nėra galimas ir, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas išmokant piniginę kompensaciją. Šiuo atveju negali būti taikoma Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis ir nuosavybės teisės negali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais, nes objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad tiek S. B., tiek pareiškėjos išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir jos nekeitė, o atsakovė neinformavo pareiškėjų apie jų teisę pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Atsakovė savo nuožiūra už dalį grąžinamos žemės nusprendė taikyti nurodytą kompensavimo būdą - pinigais, kuris nėra lygiavertis kompensavimo būdas už turėtą nuosavybę. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2017-07-04 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8S-244-(14.8.3.) (b. l. 19), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į S. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais 15901,00 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Dėl žemės sklypo dydžio ginčo nėra.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. B. 1991-12-16 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą. Prie prašymo pateikė 1940 metais sudarytą žemės sklypo planą, kitus B. B. iki nacionalizacijos žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančius ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančius dokumentus, taip pat 1958-11-22 pirkimo-pardavimo sutartį (rejestro Nr. 3-911), kuria B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį jam priklausiusiame žemės sklype, pardavė Kultūros ministerijai bei Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-13 sprendimą Nr. 144 „Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo S. N. memorialiniam muziejui", kuriuo nuspręsta 7266 m² ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su visais želdiniais perduoti S. N. memorialiniam muziejui ir B. B. apmokėti už želdinius, esančius 900 m² ploto sklype (B. B. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 44B). Taigi, 0,7266 ha žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei (dėl šios aplinkybės ginčo šioje byloje nėra).

Kauno apskrities viršininkas 2008-12-17 įsakymu Nr. 02-01-14105 bei 2008-12-17 sprendimu Nr. 9262 atkūrė S. B. (miręs) nuosavybės teises į dalį - 0,2649 ha buvusio žemės savininko B. B. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, esančio S. N. g. (duomenys neskelbtini), sugrąžinant jį natūra. Taip pat sprendime nurodė, jog į tenkančią žemės valdos dalį – 0,8349 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (b. l. 22-23).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013-09-03 rašte Nr. 70-2-2482 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės" nurodė, kad buvusi iki 1940 m. B. B. žemės užimta: žemės sklypu, esančiu S. N. g. (duomenys neskelbtini) (žemės planas parengtas nuosavybės teisių atkūrimui); žemės sklypu, esančiu S. N. g. 7, Kaune, inventorizuota D2 kategorijos S. N. gatve, o likusioje teritorijos dalis yra valstybinės reikšmės miškas (37 kvartalas) (Nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 153-154). NŽT Kauno miesto skyrius 2013-09-16 raštu Nr. SD-(14.8.94.)-4407 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės" su Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija supažindino S. B. įpėdinius (Nuosavybės teisių atkūrimo b. l. 155).

S. B. įrašytas į Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą. 2017-11-16 pretendento S. B. (miręs) Nr. 55 (pagal prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo datą) (Nuosavybės teisių atkūrimo b. l. 277).

NŽT 2015-04-21 sprendimu Nr. 1T-11-(7.5) ir NŽT Kauno miesto skyrius 2015-01-27 pranešimu Nr. 8SD-(14.8.94)-589 informavo pareiškėjas ir kitus S. B. įpėdinius apie tai, kad už buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės 0,8349 ha plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, bus suteiktas naujas iki 0,1200 ha žemės sklypas individualiai statybai Kauno mieste pagal savivaldybės administracijos patvirtintus naujų žemės sklypų detaliuosius planus, o už 0,7149 ha - atlyginama pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo b. l. 198-199, 210-218).

2017-07-04 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8S-244-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į S. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais 15901,00 Eur, nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,2649 yra atkurtos anksčiau (Kauno apskrities viršininkas 2008-12-17 įsakymu Nr. 02-01-14105 bei 2008-12-17 sprendimu Nr. 9262), nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį - 0,1200 ha bus atkurtos vėliau (b. l. 19).

Taigi, institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendento valią, nurodytą pirminiame jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tai nebuvo kliūtis atkurti nuosavybės teises pagal 1991-12-16 pretendento prašyme išreikštą valią natūra. Taip pat institucija, nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į visą žemės sklypą, nutarė pretendentams pasiūlyti gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste. Su šiuo atlyginimo būdu pretendentai iš esmės sutiko.

Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 3 punktą - perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

2012-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriame numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas - pinigais. Taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01 galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

2014-11-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnio pakeitimo įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pakeitimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Taigi, po minėto įstatymo įsigaliojimo, buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, kuriame nustatyta tvarka ir terminai, kaip gali būti keičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, t. y. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis piliečiams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, tik iki 2015-03-01 leido keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas – 2015-03-01 - naikinamasis terminas, kuris, jį praleidus, negali būti atnaujintas, todėl vėlesnis, praleidus šį terminą, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius.

Kaip jau minėta, pretendentų valia buvo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tačiau atsakovei nusprendus suteikti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste pretendentai su šiuo atlyginimo būdu sutiko. Tačiau atsakovė šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą taikė tik 0,12 ha žemės sklypui, o už likusią 0,7149 ha žemę nusprendė kompensuoti pinigais. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė pripažįsta, jog pretendentų valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę yra ir grąžinant žemę natūra, ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą ir tokie nuosavybės teisių atkūrimo būdai yra galimi ir gali būti vykdomi.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likus; žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlygindama piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikosi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką (4 d.). Šio straipsnio 9 dalies 1 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 4 punktas numato, kad gali būti atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki įstatyme numatyto termino apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A8-266-05, Nr. A525-1305/2009, NR. A146-643/2009, Nr. A858-2240/2014).

Aplinkybė, kad institucija, įgaliota atkurti piliečiams nuosavybės teises, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą suteikiant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste, leidžia pretendentams pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra). Atsakovė nurodė, jog pagal Vyriausybės 1998-07-23 nutarimą Nr. 920 naujo žemės sklypo, neatlygintinai perduotino piliečiams nuosavybėn individualiai statybai Kauno mieste, maksimalus dydis gali būti 0,12 ha, todėl skundžiamu sprendimu ir paliktas būtent 0,12 ha plotas neatlygintinai perduotinas nuosavybėn individualiai statybai. Tačiau atsakovė nesprendė dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pretendento 1991-12-16 prašyme dėl nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - natūra, kuri iki 2003-04-01 nebuvo pakeista, o atsakovei nusprendus suteikti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą pretendentams, su šiuo atlyginimo būdu jie sutiko, todėl atsakovė turėjo ir privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir lygiaverčiu žemės sklypu pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimai). Pagal Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį, ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017-07-04 sprendimą Nr. 8S-244-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.