Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1370-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
1S-1370-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00660-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1370-530/2014
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00660-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; 2012-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, pagal BK 178 str. 3 d. jam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia - 2011-09-12, bausmės pabaiga - 2015-09-12.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 3 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

M. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį prašydamas ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistasis nurodo, jog akivaizdu, kad žemesnės instancijos teismas ir prokurorė nesusipažino su jo asmens byla, nes nepastebėjo padarytų klaidų ir jo teigiamų pusių, o surado vien minusus, tai rodo, kad jo prašymas buvo svarstomas paviršutiniškai.

Jis jau yra atlikęs ne 1/2, o 2/3, t.y. didžiąją dalį bausmės. Bausmės atlikimo metu jis dirbo pasiuntiniu, o 2014-04-30 buvo svarstytas ir jo prašymas suteikti jam teisę dirbti ir gyventi už Alytaus PN ribų, šis sprendimas buvo tenkintas, todėl darbą jis turi, tik dar nėra išvestas dirbti dėl administracijos delsimo. Jam yra priteistas 6473 Lt ieškinys, kurio išieškojimas abipusiu susitarimu sustabdytas bausmės atlikimo laikui. Nuteistojo nuomone, jam artimųjų siunčiamos lėšos negali būti panaudotos ieškiniui atlyginti, nes ne jie privalo tai daryti. Jis reagavo į Komisijos nurodymą tęsti mokslus ir nors mokyklą lankė nepatenkinamai, bet ją lankė. Pagal OASys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 26 balai, tačiau į tai nutartyje neatsižvelgta. Paleistas lygtinai jis turi net porą pasiūlymų dėl įdarbinimo, todėl turi pasirinkimą ir jam bus garantuotas pragyvenimo šaltinis. Jis turi ir nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Paskirtas nuobaudas jis yra apskundęs Kalėjimų departamentui, tačiau skundas dar neišnagrinėtas. Teismas neįvertino, kad jis buvo nubaustas už kito asmens padarytą nusižengimą. Be to, lygtinio paleidimo įstatymas nurodo, kad paleistas lygtinai gali būti ir su paskirta nuobauda. Teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančią pažymą apie jo sugyventinės D. N. nėštumą. Be to, jis turi ir 2012-03-02 gimusį sūnų, todėl paleidimas lygtinai leistų jam pasirūpinti šeimos gerovę ir tokiu būdu būti paskatintam. Teismo nutartis priimta neįvertinus visos asmens bylos medžiagos, ji yra šabloniška ir kelia abejonių ar teismas supranta įstatymo taikymą. Teismui ir kitiems valstybės tarnautojams nerūpi teisingumas, nuteistųjų šeimų interesai, pastangos grįžti į normalų gyvenimą. Teismo sprendimas parodo, kad žengiama ne pirmyn į Europą, o atgal į praeitį. Tokiu sprendimu tik užkemšami pataisos namai ir naudojamos valstybės lėšos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į M. M. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Sutiktina su nuteistuoju, kad jis atliko jau didesnę bausmės dalį nei reikalauja BVK 157 str. 2 d. 2 p., kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus visas aukščiau nurodytas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad nuosprendžiu skirdamas ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Byloje yra ir palankiai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, į kurias be abejo atsižvelgė ir apylinkės teismas – tai, kad jis tris kartus skatintas, turi realių darbinių planų laisvėje, palaiko ryšius su šeima, artimaisiais, neturi priklausomybių žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, mąstymo pokyčiai, kiti socialūs planai, tačiau tam tikri pokyčiai teigiama linkme dar nėra pakankami ir leidžiantys daryti absoliučias teigiamas išvadas dėl taikytinos probacijos sėkmės. Pastebėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl nuteistojo elgesys nėra kažkuo išskirtinis, rodantis itin dideles jo pastangas taisytis. Tuo labiau, kad elgesys nebuvo ir visiškai be priekaištų – jis du kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos jau negalioja, tačiau toks elgesys nevertintinas kaip išimtinai teigiamas dėl ko jis turėtų būti paskatintas taikant jam lygtinį paleidimą. Be to, M. M. nubaustas ir trečią kartą, 2014-06-17, tačiau šios nuobaudos paskyrimo pagrįstumas dar sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka, todėl ji neturi įtakos lygtinio paleidimo svarstymui. Visgi laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos yra viena iš pagrindinių nuteistųjų pareigų, todėl net ir du drausmės pažeidimai neleidžia elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Pastebėtina, kad nuteistajam buvo nurodyta toliau tęsti mokslą, tačiau jis pats pripažįsta, kad mokyklą lankė nepatenkinamai, tik formaliai vykdė tai, kas buvo pasiūlyta. M. M. turi darbinę motyvaciją, tačiau iš ankstesnio dirbto pasiuntinio darbo išėjo dar neturėdamas galutinio sprendimo dėl prašomo darbo laisvesnėmis sąlygomis – darbo be priežiūros. Nepriimtinas ir nuteistojo pasiteisinimas dėl 6473 Lt ieškinio nemokėjimo. Nors artimųjų atsiųsti pinigai siųsti jo poreikiams tenkinti, nuteistasis galėjo juos šiek tiek apriboti ir nors dalį skirti ieškinio atlyginimui. Taigi, nuteistasis pirmoje vietoje laiko savo komforto užtikrinimą, o ne pareigų vykdymą. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus už plėšimus ir vagystes, panašus nusikaltimų pobūdis, siekis turtinės naudos, rodo jam būdingą nusikaltimo modelį, polinkį savo finansinius, turtinius poreikius tenkinti ne teisėtais būdais, o pažeidžiant įstatymus, ignoruojant visuomenės interesus. Ankstesni nusikalstami veiksmai pabrėžiami ir kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, be to, prie tokių veiksnių priskiriami ir galimas impulsyvūs, spontaniški sprendimai siekiant materialinės ir kitokios naudos, kuriuos įtakoja tam tikri stresiniai gyvenimo momentai. Ir nors ankstesni teistumai neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teistumų skaičius, jų seka, apibūdina jį kaip asmenį, linkusi nesilaikyti įstatymų, negerbiantį ir ignoruojantį visuomenės nustatytas elgesio normas, o tai verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis M. M. ir atliko didesnę nei BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatyta būtina laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pritartina apylinkės teismui, kad atlikta bausmės dalis dar neleidžia manyti, kad toliau nuteistąjį galima sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartyje padarytos teismo išvados pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymų nuostatomis, todėl nutartis yra motyvuota ir teisėta, pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė