Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Komisija 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 21R2-141 (AG2-118/15-2019) skundą tenkino iš dalies – Sprendimą panaikino ir atsakovę įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21851013.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau, minėta – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymas (toliau, minėta – ir PDVĮ), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

Pagal savo pobūdį Registrų centro veikla yra viešojo administravimo veikla, todėl Registrų centras laikytinas viešojo administravimo subjektu.

VAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35.2 punktas numato, jog į prašymą pateikti turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį bei dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą.

NTRĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 42 straipsnyje reglamentuota Registro duomenų teikimo ir naudojimo tvarka ir sąlygos. NTRĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (NTRĮ 42 straipsnio 4 dalis).

NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis numato, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: 1) jo savininkams; 2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų (bylai aktuali Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. kovo 27 d.) 123 punkte, kuriame nustatyta, jog Registro duomenys yra vieši, išskyrus NTRĮ ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys teikiami šioje dalyje nurodytiems asmenims, atliekant paiešką pagal fizinio asmens pavardę ir asmens kodą, juridinio asmens pavadinimą ir (ar) kodą (Nuostatų 135 punktas). Nuostatų 153 punktas nustato, jog Registro tvarkytojas gali motyvuotai atsisakyti teikti Registro duomenis ir privalo nurodyti kitus galimus teisėtus duomenų gavimo būdus.

Šiame kontekste aktualūs Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kad bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina pagrįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą santykius, susijusius su informacijos ieškojimu, gavimu ir skleidimu, įstatymais reguliuoti taip, kad, viena vertus, būtų užtikrinta viena iš prigimtinių žmogaus laisvių – informacijos laisvė, ir kad, kita vertus, įgyvendinant informacijos laisvę nebūtų pažeidžiamos konstitucinės vertybės, kad jos būtų apsaugotos ir apgintos (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Akivaizdu, jog aptariamu atveju buvo siekiama įteisinti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus atitinkantį Registro duomenų teikimą ir konkrečius jo apribojimus nustatantį įstatyminį teisinį reguliavimą.

PDVĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateikta privačios detektyvinės veiklos samprata, kuri apibrėžiama kaip šiame įstatyme nurodytos konsultacinės, tiriamosios, paieškos ir (ar) kitos paslaugos, teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiant padėti jiems teisėtai ginti savo teises ir laisves bei įgyvendinti teisėtus interesus. To paties įstatymo 21 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas privataus detektyvo teikiamų paslaugų, t. y. privatus detektyvas, privačių detektyvų grupė ar privačių detektyvų bendrija, nepažeisdami įstatymų, gali teikti šias privačios detektyvinės veiklos paslaugas: 1) dingusių ar įstatymų nustatyta tvarka pripažintų nežinia kur esančiais asmenų paieška, dingimo aplinkybių tyrimas, informacijos apie galimą jų buvimo vietą rinkimas; 2) tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymu informacijos apie nepilnamečių vaikų (įvaikių), neveiksnių tam tikroje srityje ir ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, elgesį ir juos supančią aplinką rinkimas ir tyrimas, siekiant užtikrinti šių asmenų fizinį ar psichinį saugumą ir tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant šiame punkte nurodytų tikslų. Šiuo atveju privatus detektyvas, privačių detektyvų grupė ar privačių detektyvų bendrija neprivalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymą; 3) informacijos, reikalingos baudžiamajam procesui, civiliniams, darbo, iš draudimo sutarčių kylantiems ginčams ar administracinės teisenos byloms nagrinėti, rinkimas ir tyrimas; 4) kliento kilmės, giminystės ryšių, biografijos ir kitų duomenų apie klientą rinkimas ir tyrimas; 5) kliento komercinės, gamybinės ir (ar) profesinės paslapčių apsaugos užtikrinimas, techninio saugumo užtikrinimas savininko (teisėto valdytojo) patalpose, transporto priemonėse ar kitose kliento teisėtai valdomose vietose, taip pat elektroniniuose informacijos saugojimo ir elektroninių ryšių įrenginiuose, apsaugos nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis užtikrinimas; 6) iš kliento pavogto, dingusio, iššvaistyto ar kitu būdu prarasto turto ar nuosavybės teises į tą turtą patvirtinančio dokumento, ar su turtu susijusios kitokios informacijos paieška; 7) konfidencialumo reikalaujančių susitikimų rengimas; 8) konsultavimas kitais privačios detektyvinės veiklos klausimais; 9) asmenų patikimumo ar mokumo įvertinimas; 10) duomenų dėl nesąžiningos konkurencijos ar komercinės ūkinės veiklos rinkimas; 11) skolininkų ir jų turto paieška.