Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-366-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
AN2-366-485/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02218-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-485/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02218-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimo, D. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta galutinė subendrinta nuobauda - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. D. K. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14.24 val., (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 1,39 promilės etilo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitus, kiemo teritorijoje stovėjusius automobilius: Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei betoninį bloką. Po eismo įvykio nepasiliko, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pėsčiomis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219, 220 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu D. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas bei pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas kaltu bei jam paskirta administracinė nuobauda. Teismas, pripažinęs, jog D. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino pažeisdamas proceso įstatymų reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai, iš esmės prioritetą suteikdamas policijos pareigūnų parodymams, kurie buvo prieštaringi bei nesutapo su kitų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, be to, prieštaravo rašytiniams įrodymams - pačių pareigūnų tarnybiniams pranešimams (juose nurodytoms įvykio aplinkybėms).Skundo autoriaus manymu, jo iškelta versija nepagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė ir atmesta, nevertinant kitų liudytojų objektyvių įrodymų. Visi šie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė, jog teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių ir, nesant jokių objektyvių duomenų byloje, padarė išvadą, kad būtent D. K. kaltas dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų. Teismas savo išvadas grindė tik prielaidomis ir spėjimais.Skunde teigiama, jog su pirmosios instancijos išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją, kad jis nevairavo automobilio ir nepadarė eismo įvykio, o automobilį vairavo jo sutuoktinė, paneigia ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojų parodymai bei tai, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilį BMW vairavo D. K., kategoriškai nesutinkama. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, jog nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, kuris vienaip ar kitaip buvo susijęs su įvykiu, neįvardino, jog automobilį vairavo būtent D. K.. Be to, ir teisme jo neatpažino kaip asmens vairavusio automobilį BMW, su kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis. Skunde cituojami liudytojų A. K., J. T., O. S., D. B., B. M., I. M., R. Š., G. V. parodymai. Pareiškėjo pastebėjimu reikšminga aplinkybė yra ta, kad apklausti teismo posėdžių metu liudytojai, nepatvirtino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su asmens identifikavimu, kuris vairavo transporto priemonę sukėlusią eismo įvykį. Kaip matyti iš liudytojų parodymų nei vienas nenurodė ir nepatvirtino, jog vairavęs automobilį asmuo mūvėjo ilgomis džinsinėmis kelnėmis ir nei vienas nematė vyriškių, išlipusių iš įvykį sukėlusios transporto priemonės veidų, taip pat nei vienas teisme neatpažino kaip asmens, vairavusio automobilio. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, jog esą iš liudytojų I. S., G. K. ir G. V. parodymų nustatyta, kad vežant D. K. į gydymo įstaigą, jis prisipažino vairavęs automobilį ir siūlė policijos pareigūnams kyšį, kad jie nurodytų, jog automobilį vairavo jo sutuoktinė. Teismas neįvertino tai, jog skiriasi policijos pareigūnų I. S. ir G. K. parodymai ne tik tarpusavyje, tačiau ir nesutampa su G. K. 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat vien ta aplinkybė, jog nepasitvirtino pareiškėjo iškelta versija, jog automobilį vairavo jo sutuoktinė S. K. savaime nepatvirtina fakto, jog automobilį, sukėlusį eismo įvykį vairavau būtent jis, kadangi jokie objektyvūs įrodymai esantys byloje šios aplinkybės nepatvirtino.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nebuvo įvertinta tai, jog dėl to paties įvykio pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, o vėliau byla perduota ir į teismą, kur nukentėjusiuoju buvo pripažintas būtent G. K., o D. K. kaltinamuoju. G. K. teigė, jog D. K. tariamai priešinantis jis jam spyrė į kojos sritį dėl ko jis patyrė sužalojimus. Be to, G. K. su I. S. yra porininkai, todėl akivaizdu, jog nurodyti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir turi pagrindą nurodyti galimai tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, prieš pripažįstant jį kaltu padarius administracinius nusižengimus, turėjo būti pašalintos bet kokios abejonės, tačiau teismas minėtu principu nesivadovavo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė, apeliacinį D. K. skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. K. apeliacinis skundas atmestinas.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog D. K. kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, policijos pareigūnų G. V., G. K. tarnybiniuose pranešimuose, eismo įvykio vietos schemoje, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už melagingus parodymus), pranešimo ataskaitoje, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole, specialisto išvadoje Nr. T-N 2059(01), o taip pat liudytojų J. M. V., J. T., S. K. paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. K., J. T., O. S., V. R., D. B., I. S., G. K., I. M., R. A., R. Š., G. V., J. M. V., B. M. parodymuose. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu D. K. keliamą versiją, jog jis nevairavo automobilio ir nepadarė eismo įvykio, o automobilį vairavo jo sutuoktinė, pagrįstai vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi D. K. nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nutarime, D. K. parodymus paneigia ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojų D. B. ir B. M., bei policijos pareigūnų I. S., G. K., I. M., G. V., R. Š. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiams G. V., G. K. tarnybiniams pranešimams, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš byloje esančių policijos pareigūnų G. V., G. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad aiškinantis 2017 m. liepos 21 d. eismo įvykio aplinkybes liudytojai nurodė, kad automobilį BMW vairavo vaikinas, kuris tą dieną mūvėjo ilgas džinsines kelnes, šalia jo buvo kitas vaikinas – su šortais, po eismo įvykio abu vaikinai, kurie atrodė neblaivūs, nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Suradus minėtus jaunuolius, jie prisistatė esantys Lietuvos Respublikos kariuomenės mokomojo pulko instruktoriai D. D. ir D. K., jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. D. K. neneigė vairavęs automobilį BMW ir siekdamas išvengti atsakomybės pasiūlė pareigūnams kyšį. Pareikalavus asmenį apsirengti ir eiti iki įvykio vietos D. K. ėmė elgtis agresyviai, nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Analogiškas aplinkybes G. V. ir G. K. nurodė ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai, kad įvykio liudytojai nurodė, kad po eismo įvykio iš automobilio BMW išlipo ir pasišalino du vyrai, iš kurių vienas t. y. automobilio vairuotojas buvo apsirengęs džinsinėmis kelnėmis, patvirtino ir liudytojais apklaustos policijos pareigūnės R. Š., I. M. ir I. S.. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nutarime, iš liudytojų I. S., G. K. ir G. V. parodymų yra nustatyta, kad vežant D. K. į gydymo įstaigą, jis prisipažino vairavęs automobilį ir siūlė policijos pareigūnams kyšį, kad jie nurodytų, jog automobilį vairavo jo sutuoktinė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojas G. K. bei jo porininkė I. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, o vėliau byla perduota ir į teismą, kur nukentėjusiuoju buvo pripažintas būtent G. K., o D. K. kaltinamuoju. Pažymėtina, jog tiek G. K., tiek I. S. tarnybinius pranešimus surašė iš karto po įvykio t. y. tą pačią dieną, jų paaiškinimai nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei vėliau teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei kitiems byloje esantiems duomenims, todėl D. K. apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų policijos pareigūnų suinteresuotumo nurodyti galimai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, vertintini kaip deklaratyvus ir visiškai niekuo nepagrįsti teiginiai. Tuo tarpu atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. nebuvo nuoširdus, jis neigė kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų iškeldamas versiją, kad jis nevairavo automobilio ir nepadarė eismo įvykio, o automobilį vairavo jo sutuoktinė, tačiau kaip jau minėta, jo parodymus paneigė tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojų D. B. ir B. M. parodymai, tiek liudytojų A. K., J. T., O. S. parodymai. Liudytoja D. B. apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įvykio dieną ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini)-to namo, kai išgirdo cypiančios mašinos garsą, pamatė kaip automobilis BMW, kurio valstybinis numeris buvo 3 devynetai arba šešetai, atsitrenkė į kitą automobilį, parūko dūmai. Iš automobilio iš priekinių skirtingų pusių durelių iššoko du vyrai ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta B. M., kuri nurodė, jog įvykio dieną dienos metu dirbdama plovykloje prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė chuliganiškai važiuojantį automobilį BMW, kurio valstybinio numerio raidžių neprisimena, skaičiai - gal 555, sidabrinės spalvos, girdėjo stabdžių garsą ir smūgį, kai automobilis priekine dalimi atsitrenkė į smėlio dėžę ir dar į 3 automobilius – Ford, Opel ir trečią, kurio markės neprisimena. Pamatė iš automobilio BMW rūgstančius dūmus. Iš automobilio išlipo du vyriškiai – vairuotojas išlipo per priekines vairuotojo dureles, antras vyras išlipo per keleivio galines dureles. Automobilyje BMW buvo tik du vyrai. Vyriškiai nubėgo į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą laiptinę. Tai, kad po smūgio į smėlio dėžę iš mašinos išlipo du vyrai, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. S., kuri parodė, kad 2017 m. liepos 21 d., dienos metu išgirdo stipraus smūgio garsą. Išbėgusi į balkoną pamatė į smėlio dėžę įvažiavusį automobilį BMW, iš kurio rūko dūmai. Vienas vaikinas išlipo iš automobilio pro priekines keleivio pusės dureles ir nubėgo į namo laiptinę. Antras vaikinas išlipo pro galines keleivio pusės dureles, šliaužė, o po to nubėgo į laiptinę. Vaikinų veidų nematė. Jokios moters nei automobilyje, nei šalia automobilio nebuvo. Nors D. K. sutuoktinė S. K. tiek rašydama paaiškinimą policijos pareigūnams, tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, jog įvykio dieną ji vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiškai, kadangi juos paneigė aukščiau minėtų liudytojų D. B., B. M., O. S. parodymai. Be to, pažymėtina ir tai, jog Kauno apygardos prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje požymių, S. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už melagingų parodymų davimą. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji S. K. byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2018 m. birželio 29 d. priėmė nuosprendį, kuriuo S. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu S. K. apklausta kaltinamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, į įvykio vietą atvažiavo vėliau. Vyras jai paskambino. Kas vairavo, ar vyras, ar jo draugas, jai nežinoma, buvo streso būsenos ir atsakomybę prisiėmė sau. Vyras su draugu buvo dviese neblaivūs. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai sprendė, kad automobilį eismo įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo D. K..Be to, byloje pagrįstai nustatyta ir tai, kad D. K. apgadinęs kitus automobilius, nesant nukentėjusiųjų asmenų įvykio vietoje, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Aplinkybę, jog D. K. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitas transporto priemones, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekiant išvengti atsakomybės, patvirtina automobilių apgadinimo pobūdis bei mastas. D. K. kitus automobilius kliudė automobilio priekine dalimi, automobiliams Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Lagun, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti žymūs apgadinimai: J. T. priklausančio automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis; M. V. automobilio apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, V. R. priklausančio automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš liudytojų B. M. ir D. B. parodymų nustatyta, kad automobilių kontakto metu buvo labai stiprus smūgis ir garsas, todėl tokio kontakto nepajausti nėra galimybės.Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog D. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai jam skyrė galutinę nuobaudą - 1 300 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Taigi, nors D. K. prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kaip jau minėta, vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika