Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-541-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-20
Bylos Nr.
2A-541-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Neringa Švedienė (pran.), Virginija Volskienė
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
V. Ž.
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto
Advokatai
Ilona Leketienė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės (pranešėjos) ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant atsakovui A. Ž. ir jo atstovei advokatei Ilonai Leketienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3137-470/2008 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 3 – iojo notarų biuro notarei Elenai Jachimavičienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančius ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Ž. 2008-07-22 pateikė ieškinį, 2008-11-25 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, prašydamas:

1) Nustatyti E. Ž., mirusiai 2006-11-12, nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje ir į ½ dalį iš 1/8 dalies (į 1/16 dalį) ūkinio pastato, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. Ž., mirusiu 2008-03-13, priklausiusiame turte.

2) Pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Elenos Jachimavičienės 2008-06-17, registro Nr. 5893, atsakovui A. Ž. dalyje dėl 3/16 dalių paveldėto buto bei 3/128 dalių priklausinio – ūkinio pastato.

3) Pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, bei 3/128 dalis ūkinio pastato. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo tėvai E. Ž. ir J. Ž. susituokė 1945 metais. Būdamas santuokoje, J. Ž. 1992-03-31 Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo butą su 1/8 dalimi ūkinio pastato. Butas buvo įregistruotas J. Ž. vardu. Pagal tuo metu galiojusio LR Šeimos ir santuokos kodeksą turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Motina E. Ž. mirė 2006-11-12. Po motinos mirties jos palikimą priėmė ieškovas, atsakovas ir tėvas J. Ž.. 2007-07-20 pareiškimu J. Ž. atsisakė duoti sutikimą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį motinai E. Ž. priklausiusio turto. Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimas nė vienam iš paveldėtojų nebuvo išduotas. 2008-03-13 mirus J. Ž., jo palikimą priėmė ieškovas ir atsakovas. Paveldėjimo bylą vedusi notarė E. Jachimavičienė informavo, kad J. Ž. visą savo turtą testamentu paliko atsakovui. Notarė 2008-06-17 atsakovui išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 5893 į tėvo turtą, t.y. atsakovas paveldėjo visą tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą butą ir buto priklausinį – 1/8 dalį ūkinio pastato. Motinos palikimą, kaip pirmos eilės įpėdinis, turi teisę paveldėti ir ieškovas, todėl atsakovui nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą su priklausiniais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, E. Ž. priklausė ½ dalis buto bei ½ iš 1/8 dalies (1/16 dalis) ūkinio pastato. Pagal CK vaikai palikėjo turtą paveldi lygiomis dalimis, o pergyvenęs palikėjo sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo: tėvui J. Ž. priklausė 2/8 dalys E. Ž. palikimo, o ieškovui ir atsakovui po 3/8 dalis palikimo. Ieškovui paveldint 3/8 dalis E. Ž. palikimo ieškovui priklausytų 3/16 dalys buto ir 3/128 dalys ūkinio pastato (CK 3.87 str., 3.117 str., 5.11 str., 5.13 str., SŠK 21 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Alytaus miesto 3-ajame notarų biure 2006-12-02 po palikėjos E. Ž. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr.88/2006, byloje įpėdiniai buvo atsakovas ir ieškovas bei jų tėvas J. Ž.. Mirusioji testamento nepaliko. Nei atsakovas, nei kiti įpėdiniai negalėjo nurodyti jokio mirusiosios vardu registruoto turto, nes tokio turto nebuvo – tėvų valdytas butas buvo registruotas J. Ž. vardu. Ieškovas 2007-11-29 kreipėsi į notarę, prašydamas jam išduoti paveldėjimo tiesės liudijimą į motinos turto dalį, tačiau notarė, neturėdama duomenų apie tokį turtą, to padaryti negalėjo. Ieškovas apskundė teismui notarės atsisakymą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į po motinos mirties likusį turtą, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas – 2008-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-104-572/2008 nustatė, kad įpėdiniai notarei nepateikė jokių dokumentų apie mirusiajai priklausiusį turtą, o gyvam sutuoktiniui nesutikus atidalinti mirusiosios turto iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, notarė teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ieškovui. Tėvas J. Ž. testamentu paliko atsakovui visą savo turtą. 2008-06-18 atsakovui notarė išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, ir jis paveldėjo visą ginčo butą su priklausiniu (CK 5.1 str., 5.2 str., 5.17 str.).

Tretysis asmuo Alytaus miesto 3 – iojo notarų biuro notarė E. Jachimavičienė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad po E. Ž. mirties į notarų biurą kreipėsi mirusiosios sūnūs ieškovas ir atsakovas bei jos sutuoktinis, šiuo metu jau miręs J. Ž., kurie priėmė palikimą. Likęs gyvas mirusiosios E. Ž. sutuoktinis J. Ž. nesutiko, kad būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis mirusiajai priklausiusią dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame ir jo vardu registruotame turte ir tai patvirtino raštu. 2008-03-13 mirė J. Ž., kuris paliko testamentą, patvirtintą 1997-12-19 Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M.. Testamentu palikėjas J. Ž. visą jam priklausiusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui. Notarė negavo jokių prašymų ar teismo pranešimų apie paveldėjimo bylos sustabdymą, todėl suėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui ir testamentiniam įpėdiniui – atsakovui pateikus prašymą bei visus reikalingus dokumentus, notarė 2008-06-17 išdavė jam paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, registro Nr.5893. Minėtas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-12-15 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė:

1) Nustatyti E. Ž., mirusiai 2006-11-12, nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/16 dalį ūkinio pastato, esančio ten pat (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės su J. Ž., mirusiu 2008-03-13.

2) Pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. Jachimavičienės 2008-06-17, registro Nr.5893, atsakovui A. Ž. dalyje dėl 3/16 dalių paveldėto buto, esančio Varėnos g. 13-8, Alytuje (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 3/128 dalių ūkinio pastato, esančio ten pat (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3) Pripažinti ieškovui V. Ž. nuosavybės teisę į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 3/128 dalis ūkinio pastato, esančio ten pat (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4) Priteisti iš A. Ž.: 27,50 Lt pašto išlaidų – valstybės naudai, o 550 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 154 Lt žyminio mokesčio, iš viso 704 Lt,- V. Ž. naudai. Teismas nustatė, kad E. ir J. Ž. santuoka buvo įregistruota 1945-11-09. Ieškovas ir atsakovas yra jų sūnūs. E. Ž. mirė 2006-11-12, o J. Ž. – 2008-03-13. Teismas konstatavo, jog po E. Ž. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, kadangi testamento ji nepaliko. Teismas iš Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro bylos Nr.88 medžiagos nustatė, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo kreipėsi ieškovas, atsakovas ir J. Ž., kaip įpėdiniai, priėmę palikimą pagal įstatymą. Teismas nustatė, kad mirusiosios E. Ž. vardu nebuvo registruoto jokio turto, tačiau ji kartu su J. Ž. santuokoje privatizavimo būdu įgijo ginčo butą su priklausiniu – 1/8 dalimi ūkinio pastato. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis pagal Butų privatizavimo įstatymą sudaryta 1992-03-31. Teismas konstatavo, jog nuosavybė buvo įregistruota vieno iš sutuoktinių J. Ž. vardu. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių J. ir E. Ž. butas, įgytas 1992 metais su 1/8 dalimi ūkinio pastato jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu. Teismas pažymėjo, kad E. Ž. mirtis 2006-11-12 sąlygojo bendrosios nuosavybės pabaigą. Teismas konstatavo, jog notarė teisėtai atsisakė į ją pasikreipusiam ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos turtą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjai priklausiusią dalį įgyto ir gyvojo sutuoktinio vardu registruoto turto gali būti išduotas tik atskyrus palikėjos dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio ir J. Ž. vardu registruoto turto. Teismas nustatė, kad pragyvenęs sutuoktinę J. Ž., kurio vardu viešame registre buvo įregistruota nuosavybė į butą su priklausiniu, atsisakė duoti sutikimą, jog būtų išduotas mirusios sutuoktinės dalį nustatantis liudijimas. Jo rašytinis atsisakymas pateiktas į bylą. Teismas pažymėjo, jog šis veiksmas laikomas vienašaliu sandoriu, kuris sudarytas ir patvirtintas, vadovaujantis CK normomis. Teismas pažymėjo, jog ieškovas savo tėvo veiksmų teismui neskundė, nes laikė esant neetiška kreiptis į teismą, kai tėvas yra priešmirtinėje būsenoje, tačiau tai nereiškia, kad tėvo veiksmus jis laikė teisėtais. Teismas pabrėžė, kad J. Ž. atsisakymo sandoris savaime nepadidino jo dalies bendrame turte, kaip ir nesukūrė jam asmeninės nuosavybės teisių į visą butą su priklausiniu, lygiai kaip ir neatėmė iš mirusiosios jai priklausiusio turto dalies – mirusiosios turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki šio laiko liko neatidalinta. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia atidalinti mirusiųjų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdytą turtą. Teismas konstatavo, jog esant abiems sutuoktiniams mirusiems ir nekylant ginčo tarp šalių – abi šalys pripažino tėvų užgyventą turtą buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindo paneigti prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas pripažino, kad E. Ž. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudarė ½ dalį. Duomenų apie E. Ž. turto dalį nebuvimas sąlygojo tai, kad notarė išsprendė paveldėjimo pagal testamentą išdavimo klausimą atsakovui tada, kai suėjo įstatymo numatytas terminas ir kai buvo pateikti duomenys apie mirusiojo J. Ž. turtą. Teismas sutiko su notarės argumentu, kad neišduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimo ji negalėjo, nes 2008-06-17 ji buvo gavusi jo pareiškimą ir duomenis apie paveldimą tėvo turtą, jo vardu registruotą Nekilnojamojo turto registre, ir nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų motinos turto dalies atidalinimui. Teismas pažymėjo, jog toks paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo veiksmas buvo tik formaliai teisingas, kadangi ieškovui po motinos mirties tenkanti turto dalis jo broliui pagal testamentą paveldėjus visą tėvo vardu registruotą turtą faktiškai išnyko. Teismas pabrėžė, jog sutuoktinių turimo turto įregistravimas vieno iš sutuoktinių vardu šiam sutuoktiniui jokiu būdu nesukuria daugiau teisių į turtą, t.y. teisių į turtą nei padidėja, nei sumažėja. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, kad vaikai palikėjo turtą paveldi lygiomis dalimis, o pergyvenęs palikėjo sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, pripažino, jog sutuoktiniui J. Ž. priklausė 2/8 dalys E. Ž. palikimo, o sūnums – ieškovui ir atsakovui po 3/8 dalis motinos palikimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui tenkanti dalis visame turte sudaro 3/16 dalis buto, esančio Varėnos g. 13-8, Alytuje su 3/128 dalimis ūkinio pastato (CK 3.87 str., 3.100 str., 3.117 str., 5.5 str. 1 d., 5.11 str., 5.13 str., SŠK 21 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.).

Atsakovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą, bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidus materialinės ir proceso teisės normas. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikydamas CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, kad ieškovas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas įpareigoti notarę E. Jachimavičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą likusiam po motinos mirties turtui paveldėti, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-104-572/2008 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir tai reiškia, kad ieškovas sutiko su teismo nutartimi. Teismas privalėjo minėtą teismo nutartį laikyti svarbiu įrodymu šioje byloje, pagrindžiančiu, jog notarinis veiksmas – atsakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismas, teigdamas, kad ieškovas, atsakovas ir jų tėvas buvo įpėdiniai, priėmę E. Jachimavičienės palikimą pagal įstatymą, neatsižvelgė į tai, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai buvo neišduoti, taigi paveldėjimas teisiškai nebuvo įformintas.

2) Teismas nepagrįstai pripažino svarbia aplinkybe ieškovo teiginius, kad jis savo tėvo veiksmų teismui neskundė, nes laikė esant neetiška kreiptis į teismą, kai tėvas yra priešmirtinėje būsenoje. Atsakovo nuomone, šis teiginys teisiniu požiūriu nėra reikšmingas.

3) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, kadangi atidėti paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo pagrindo, nes likęs gyvas sutuoktinis J. Ž. atsisakė duoti sutikimą mirusiosios sutuoktinės daliai nustatyti, o E. Ž. įpėdiniai dėl tokios dalies nustatymo į teismą nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CK, Notariato įstatymo ir kitų aktų nuostatomis. Tėvo valia jam priklausiusį turtą palikti atsakovui yra aiški ir teisiškai įforminta. Po tėvo mirties atsakovas rūpinasi paveldėtu turtu pagal testamentą, moka mokesčius, faktiškai jį valdo. Palikimas pagal testamentą įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

4) Byloje buvo pagrindas paneigti prezumpciją, kad E. Ž. ir J. Ž., kaip sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nes tarp šalių buvo ginčas, tėvas nesutiko atidalinti turėto turto su sutuoktine E. Ž. po jos mirties. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl motinos turto dalies nustatymo tėvui esant gyvam.

5) Pirmosios instancijos teismas nepagrindė jokiomis teisės normomis motyvo, kad paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo veiksmas buvo tik formaliai teisingas.

6) Pirmosios instancijos teismas, paviršutiniškai ir formaliai išnagrinėjęs bylą ir nenustatęs tiesos šioje byloje, pažeidė atsakovo, kaip teisėto, sąžiningo paveldėtojo, teisėtus interesus, t.y. neužtikrino, kad teismo sprendimas nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovui teismo sprendimu yra daroma moralinė žala. Dėl atsakovo paveldėtam turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovas patiria nepatogumus ir dėl to galimi nuostoliai.

Ieškovas V. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009-02-09 nutartimi atsakovo apeliacinis skundas kartu su civiline byla buvo perduotas nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (CPK 35 str. 2 d., 4 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., nes įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir nepažeidė CK 1.5 str.

Ta aplinkybė, kad V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas įpareigoti notarę E. Jachimavičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą likusiam po motinos mirties turtui paveldėti, o Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-03-05 nutartimi (b.l. 80-82) civilinėje byloje Nr. 2-104-572/2008 skundą atmetė kaip nepagrįstą, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka, skundžiant notarės veiksmus, nėra sprendžiami ginčai tarp įpėdinių dėl turtinių teisių į paveldimą turtą.

Tai, kad įsiteisėjusia Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-03-05 nutartimi notarinis veiksmas – atsakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, savaime nepanaikino ieškovo atliktų teisinių veiksmų, kreipiantis po motinos E. Ž. mirties 2006-11-12, priėmus palikimą pagal įstatymą, analogiškai kaip ir atsakovas, ir šalių tėvas J. Ž. (b.l. 7). Šis palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2006-11-23 testamentų registre ir nėra nuginčytas nustatyta tvarka. Tai, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas ieškovui buvo neišduotas, neužkirto kelio teismine tvarka spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes teisiškai reikšmingas yra palikimo priėmimo faktas, o įstatymų leidėjas nėra nustatęs senaties terminų dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo teiginiai, kad jis savo tėvo veiksmų (J. Ž. 2007-07-20 pareiškimu atsisakė duoti sutikimą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį motinai E. Ž. priklausiusio turto) teismui neskundė, nes laikė esant neetiška kreiptis į teismą, kai tėvas buvo priešmirtinėje būsenoje, yra svarbūs, vertinant šalių veiksmus geros moralės požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra broliai, kurie, kaip artimieji giminaičiai, abipusių nuolaidų būdu nėra atkūrę teisinės taikos ir ginčą sprendžia teismine tvarka. Tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl motinos turto dalies nustatymo tėvui esant gyvam, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties terminų šiuo klausimu.

Ta aplinkybė, kad likęs gyvas sutuoktinis J. Ž. atsisakė duoti sutikimą mirusiosios sutuoktinės daliai nustatyti, o E. Ž. įpėdiniai dėl tokios dalies nustatymo į teismą nesikreipė, kad šalių tėvo valia jam priklausiusį turtą palikti atsakovui buvo aiški ir teisiškai įforminta, savaime nepadidina J. Ž. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nepanaikina mirusiosios sutuoktinės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą paneigti prezumpciją, kad E. Ž. ir J. Ž., kaip sutuoktinių, bendro turto dalys buvo lygios.

Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentus, kad paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo veiksmas buvo formaliai teisingas, kadangi šie argumentai nėra paremti materialinės teisės norma. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atitiko teismo siekį užtikrinti teismo galutinio procesinio sprendimo įvykdymą šioje byloje ir nepažeidė šalių teisių ir teisėtų interesų. Aplinkybės, kad J. Ž. visą savo turtą testamentu paliko atsakovui, nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų ir nepanaikina ieškovo, kaip įpėdinio pagal įstatymą, teisių į jam tenkančią šalių motinos turto dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.25 str., 3.135 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 str., 83 str., 84 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė