Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovams J. N., K. L., V. L. ir P. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. L. ieškinį P. J., J. N., K. L., V. L. ir P. L., dėl civilinių teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atvykusių į teismo posėdį atsakovų vardu pasisakę atsakovai K. L. ir P. L. nurodė, kad su ieškovo užsakymu atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų rezultatais sutinka, o patvirtinti tai savo parašu atsisakė, nes matavimai atlikti jiems nedalyvaujant. Paminėti atsakovai, pritariant kitiems į teismo posėdį atvykusiems atsakovams, nurodė, kad patenkins ieškovo reikalavimą dėl išlaidų žemės sklypo kadastrinių matavimų darbams apmokėti, t.y. pripažino ieškovo reikalavimą priteisti jiems tenkančią dalį ieškovo išlaidų žemės sklypo kadastrinių matavimų darbams apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pateikti dokumentai (b.l.31,64-66) patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į šį žemės sklypą įsiterpęs 0,20 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilęs ginčas dėl namų valdos žemės sklype esančių pastatų išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 9 d. sprendimu (b.l.9-16). Ieškovas teigia, kad su atsakovais nesutaria dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu ir siekia bendraturčių sutarimu arba teismo sprendimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geokada“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano parengimo. UAB „Geokada“ ieškovui pranešė, kad tokio plano parengimui būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes atlikus sklypo ribų matavimus geodeziniais prietaisais pagal preliminariame plane nurodytus linijų ilgius sklypo plotas nesutampa su sklypo plotu, įregistruotu nekilnojamojo turto registre – padidėja 2 arais (b.l.17). Ieškovas užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos UAB „Geokada“ atliko ir parengė žemės sklypo planą, kuris pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 (toliau - taisyklės) 16.5 punktą, turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriumi. Ieškovas negali atlikti šio suderinimo, nes kiti bendraturčiai savo parašais nepatvirtina, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu. Teismo posėdyje dalyvavę atsakovai J. N., K. L., V. L. ir P. L. patvirtino, kad sutinka su atliktų kadastrinių matavimų rezultatais, bet nepasirašo, nes matavimai atlikti jiems nedalyvaujant ir nustatytos ribos vietovėje jiems neparodytos. Pagal Taisyklių 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Atsakovai buvo kviečiami atvykti suderinti žemės sklypo ribų vietovėje pažymėjimo datą (b.l. 37-42), bet neatvyko, todėl laikytina, kad atsakovai patys vengia pasinaudoti savo teise dalyvauti pažymint žemės sklypo ribas vietovėje. Pažymėtina, kad ieškovo teigimu kadastrinių matavimų bylos kopijos atsakovams buvo įteiktos dar 2011 m. birželio 29 d. (b.l. 37-42), o kartu su procesiniais dokumentais 2012 m. sausio 7 d, (b.l.43-52), todėl atsakovai turėjo pakankamai laiko pasitelkti specialistus ir įsitikinti, kad matavimai teisingi arba pateikti nesutikimo su matavimų rezultatais motyvus, kaip numatyta Taisyklių 29.8.5 punkte, bet to nepadarė. Teismas pripažįsta, kad toks atsakovų pasyvumas trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė P. J. į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas vertina jos atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Motyvas, kad <...sklypo išmatavimai turi būti kitokie, nei užfiksuoti preliminariniuose kadastriniuose matavimuose> atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. V. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo, kurio kadastriniai matavimai atlikti, ribos vietovėje paženklintos dar 2001 m. lapkričio 15 d. (V. L. nuosavybės teisės atkūrimo bylos kopijos lapas 27), o kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal vietoje rastus riboženklius (b.l.25). Motyvas, kad namų valdos žemės sklypo padidėjimas nuo 0,2 ha iki 0,219 ha pažeidžia žemės sklypo, į kurį įsiterpęs namų valdos žemės sklypas, savininkų teises taip pat atmetamas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,2 ha žemės sklypo plotas nustatytas pagal preliminarų žemės sklypo planą, parengtą naudojant 1:10000 mastelio ortofotografinį žemėlapį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų I priedas nustato, kad maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto (0,20 ha) ir apskaičiuotojo žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, kai planas parengtas naudojant ortofotografinį žemėlapį 1:10000, yra 0,0224 ha, todėl kadastriniais matavimais nustatytas sklypo plotas (0,219 ha) yra leistinose paklaidos ribose. Teiginys, kad dėl nustatyto didesnio namų valdos žemės sklypo ploto sumažėja žemės sklypo, į kurį įsiterpęs namų valdos žemės sklypas, plotas taip pat nepagrįstas, nes to žemės sklypo tikslus plotas gali būti nustatytas tik atlikus kadastrinius matavimus. Tuo atveju, jei, atlikus kadastrinius matavimus, bus nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis už įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir paklaida viršija Vyriausybės nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turo kadastro nuostatų 1 priedas), žemės sklypo savininkams bus kompensuota Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu. Teismas pripažįsta, kad atsakovės P. J. atsiliepime į ieškinį nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nepagrįsti ir trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti 0,219 m² žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės N. B. kaime kame, planą, kurį 2011 m. birželio 6 d. parengė uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, tenkintinas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas).

Žemės sklypas, kurio kadastriniams matavimams apmokėti ieškovas turėjo 500 Lt išlaidų, priklauso šalims lygiomis dalimis, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų jiems tenkančią dalį išlaidų kadastrinių matavimų darbams apmokėti. Ieškovo pateiktas UAB „Geokada“ raštas (b.l.17) patvirtina, kad kadastriniai matavimai būtini rengiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, o siekis nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atitinka visų bendraturčių interesus, todėl ieškovas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).

Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovų ieškovui priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 209 Lt žyminį mokestį (b.l.5-6). Ieškovas pateikė įrodymus (b.l.8), kad jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 600 Lt. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovo advokatas R. B. parengė ieškinį ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 valandos. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 2400 Lt (3×800=2400). Už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 120 Lt. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisiamos visos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti V. L. teisę be bendraturčių P. J., J. N., K. L., V. L. ir P. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti 2190 m² žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rezultatus ir planą, parengtus uždarosios akcinės bendrovės „Geokada“ 2011 m. birželio 6 d.

Priteisti iš P. J., J. N., K. L., V. L. ir P. L. lygiomis dalimis V. L. naudai 415 Lt turėtų išlaidų žemės sklypo kadastrinių matavimų darbams apmokėti.

Priteisti iš P. J., J. N., K. L., V. L. ir P. L. lygiomis dalimis V. L. naudai 809,00 Lt (aštuonis šimtus devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.