- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1377-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. T.
- Trečiasis asmuo
- S. U.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1336-541/2010 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui A. M., tretieiems asmenims S. U., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. T. ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas A. M. yra jos dukters S. U., gimusios 1991 m. gruodžio 2 d., tėvas; 2) nustatyti dukters Sandros gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo dukters Sandros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; 4) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. 14 200 Lt. Patikslintu ieškiniu prašė tik priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. 14 200 Lt (b.l. 94-95). Teismo posėdžio metu ieškovė prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 13 900 Lt (b.l. 115). Grįsdama reikalavimus ieškovė nurodė, kad dukra gimė nesant santuokoje su atsakovu, tačiau jis yra dukters tėvas. Gimus dukrai atsakovas ją lankė tik epizodiškai, o 1996 m. iš viso nustojo lankyti, kadangi sukūrė kitą šeimą. 2004 m. atsakovas vėl pareiškė norą bendrauti su dukra ir ją lankydavo. 2008 m. ieškovė paprašė atsakovą įforminti tėvystę ir teikti dukrai išlaikymą, tačiau su juo nepavyko susitarti. Dukrą išlaiko viena ieškovė, o atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda. Dukros išlaikymui reikalinga apie 900 Lt per mėnesį, o ji gauna tik 1423 Lt darbo užmokestį, be to, turi padėti ir savo motinai, I grupės invalidei, taip pat išlaikyti kitą savo vaiką – sūnų. Mano, kad atsakovas turėtų galimybę teikti dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, o įsiskolinimas priteistinas už 3 metus, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas A. M. yra S. U., gimusios 1991 m. gruodžio 2 d., tėvas, ir priteisė iš jo 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukteriai. Teismas priteisė iš atsakovo 518 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 324 Lt žyminio mokesčio valstybei, taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei: iš atsakovo - 27 Lt, iš ieškovės – 8 Lt. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra dukters S. U., gim. 1991 m. gruodžio 2 d., tėvas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kadangi vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, todėl nuo tos dienos tėvams atsiranda įstatymų nustatytos teisės ir pareigos. Teismas nustatė, kad atsakovas materialinės pagalbos savo nepilnametei dukrai neteikė nuo jos gimimo, epizodinę materialinę pagalbą teikė nuo 2004 metų. Pateiktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovo pajamos 2006-2009 metais buvo pakankamos (pajamos vidutiniškai siekia apie 3300 Lt), kad galėtų teikti dukrai išlaikymą. Taip pat nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą - butą Stirnų g. 12-4, Noreikiškių kaime, Kauno rajone, žemės sklypą 1,9868 ha. Įvertinta ir aplinkybė, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: A. M., gim. 2008-02-27, ir dukterį U. M., gim. 2000-02-13, dukteriai priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, o sūnaus, kuris gyvena su atsakovu, išlaikymui atsakovas taip pat išleidžia po 250 Lt ir daugiau. Be to, nustatyta, kad už būsto įsigijimui paimto kredito grąžinimą atsakovas kas mėnesį turi mokėti įmokas po 405,41 Lt. Teismas kartu atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1423 Lt, pagal ieškovės skaičiuotę ji dukters išlaikymui išleisdavo apie 980 Lt kas mėnesį, ji taip pat augina sūnų iš antros santuokos J. T., kurio išlaikymui iš valstybės kas mėnesį gauna po 195 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės, tačiau atsakovas, turėdamas galimybes teikti dukteriai išlaikymą, šią pareigą vykdė tik epizodiškai nuo 2004 m. Teismas, įvertinęs ieškovės nesavalaikį kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tuo pažeidžiant dukters teisę pažinti tėvą ir gauti išlaikymą, taip pat siekdamas interesų pusiausvyros, sumažino priteisiamą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 10 800 Lt, t.y. iki 300 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė D. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl dukteriai Sandrai priteisto išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą padidinant iki 14 200 Lt, taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už septynių mėnesių laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters Sandros pilnametystės, priteisiant kas mėnesį po 500 Lt. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto per mažo išlaikymo įsiskolinimo ir nesutinka su tuo, kad teismas nepriteisė išlaikymo dukteriai po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad per vėlai kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes CK 3.200 straipsnis garantuoja išlaikymo įsiskolinimo priteisimą už trejus metus, nepriklausomai nuo ieškinio pateikimo momento. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma, skaičiuojant po 300 Lt per mėnesį, nes tokia suma neužtikrina vaiko poreikių. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą, laikomas minimalios algos dydžio išlaikymas. Dėl konkretaus išlaikymo dydžio sprendžia teismas, įvertinęs aplinkybes apie tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį siekiant uždirbti pajamų. Atsakovo darbo užmokestis 2006-2009 m. buvo 2800-3100 Lt, jo turtinė padėtis buvo daug geresnė, nei ieškovės. Atsakovo turto ir pajamų deklaracijos už 2007 m. patvirtina jo turėtas santaupas (150 000 Lt), vertybinius popierius, juvelyrinius gaminius (40 000 Lt), turimą 700 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovės gaunamos pajamos 2006-2009 m. buvo tik 1423 Lt per mėnesį. Ieškovė ir tretysis asmuo patvirtino, kad vaiko poreikiai buvo ne mažesni nei 800 Lt, nes 15-18 metų vaiko poreikiai prilygsta suaugusio žmogaus poreikiams. Teismas neišsprendė ieškovės pirminio ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą dukteriai po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui iki dukters pilnametytės. Apie šį reikalavimą teismo sprendime visai nepasisakyta. Nepriteisiant periodinių išmokų už 7 mėnesių laikotarpį (iš viso 3500 Lt), pažeisti ieškovės ir dukters interesai. Dukters poreikiai, besimokant paskutinėse klasėse, padidėjo iki 900 Lt, atsakovo pajamos yra 3000 Lt per mėnesį, o ieškovės materialinė padėtis yra sunki.
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl dukteriai Sandrai priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir priteistą sumą sumažinti iki 4860 Lt, vienam mėnesiui skaičiuojant po 135 Lt. Atsakovas nurodo, kad sprendime nepagrįstai nustatyta, kad jo pajamos 2006 m. buvo 27 000 Lt, jis turėjo 150 000 Lt santaupų ir jo turtinė padėtis įvertinta kaip labai gera. Atsakovas neturėjo jokio gyvenamojo būsto, todėl santaupas investavo į žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo būsto statybą, tam tikslui dar paėmė paskolą iš banko. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal teismo sprendimą moka išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį kitai dukteriai Ugnei. Atsakovas neturi jokių galimybių sumokėti 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą: jis išlaiko du nepilnamečius vaikus: 2002 m. gimusią dukterį Ugnę ir 2008 m. gimusį sūnų Antaną, moka paskolą ir palūkanas bankui už įsigytą gyvenamąjį būstą, jo atlyginimas yra sumažėjęs ir šiuo metu sudaro 2400 Lt. Teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, jo turtinę padėtį įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu, ir pačios ieškovės teiktą išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės nurodyta dukters poreikiams reikalinga 800 Lt suma, šios sumos neanalizavo. Jokie įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ji dėl sunkios turtinės padėties išvykusi į Airiją, ten uždirbo pinigų ir jų dar susitaupė. Ieškovės pateiktas banko kvitas nepatvirtina ieškovės pinigų gavimo fakto laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. ir jų panaudojimo dukters išlaikymui. Ieškovė neturėjo galimybių dukters išlaikymui skirti po 800 Lt, nes ji tokių lėšų neturėjo, o jo dukters poreikiai buvo žymiai mažesni. Ieškovė siekia iš atsakovo prisiteisti tokią sumą, kurios pati dukteriai nėra skyrusi.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas neišsprendė vieno reikalavimo – priteisti išlaikymą dukrai nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, iš esmės kelia klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Ieškovė pradiniu ieškiniu (b.l. 3 -6) pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus, tarp kurių buvo reiškiamas reikalavimas ne tik priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., bet ir reikalavimas priteisti dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Patikslintu ieškiniu (b.l. 94-95), kurį ieškovė įvardino kaip ieškinį dėl įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo, reiškė tik vieną reikalavimą, o būtent dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. priteisimo. Nors pačiame patikslintame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog ji palieka savo reikalavimą tik dėl įsiskolinimo už dukros išlaikymą priteisimo, tačiau aiškiai išreikšto atsisakymo nuo kitų pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų šiame pareiškime nebuvo suformulavusi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nėra priėmęs ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies ir nėra bylos šioje dalyje nutraukęs CPK 140 straipsnio 1 dalies tvarka. Bylos nagrinėjimo eigoje pirmosios instancijos teismas taip pat neišsiaiškino, kokius reikalavimus ieškovė palaiko, o kurių atsisako. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė vienu atveju - patikslintą ieškinį, kitu atveju – ieškinį, duodama paaiškinimus prašė priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą iki pilnametystės (b.l. 112-116). Teismas sprendime taip pat nurodė, kad ieškovė prašė tenkinti tiek ieškinį, tiek patikslintą ieškinį, ir sprendimu sprendė ne tik išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet ir tėvystės nustatymo, pareikšto pradiniame ieškinyje, reikalavimus. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog teismas, neišsiaiškinęs ir nepriėmęs ieškovės atsisakymo nuo dalies reikalavimų, be pagrindo visiškai nesprendė ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Dėl šio reikalavimo teismas sprendime iš viso nėra pasisakęs (nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse), todėl toks sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų. Be to, analogiškai neišspręstas ir dar vienas reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Nors šis reikalavimas nebėra tikslingas ir aktualus ieškovei, kadangi dukra šiuo metu jau pilnametė, tačiau ieškovė jo nėra atsisakiusi CPK 140 straipsnio 1 dalies tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės byloje pareikštus reikalavimus ir šioje apimtyje reikalavimai gali būti išskirti, todėl bylos dalis neišspręstų reikalavimų dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad dukros poreikiams patenkinti nurodytu laikotarpiu buvo reikalinga 800 Lt suma per mėnesį. Ieškovė yra pateikusi išlaidų, reikalingų dukros išlaikymui 2009 m., skaičiuotę (b.l. 14) ir kai kuriuos pirkimo kvitus (b.l. 15-18). Nors ne visos skaičiuotėje nurodytos dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, tačiau jų sudėties analizė leidžia daryti išvadą, jog jos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), yra būtinos ir optimalios. Bet kuriuo atveju išlaikymo apimtis turi būti tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis orientaciniu kriterijumi – minimalios algos dydžiu, ką pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Duomenų, kad būtinieji dukros poreikiai nurodytu laikotarpiu nebuvo tenkinami byloje nėra, o tai, kad ieškovės turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu neleido teikti tokios apimties išlaikymo, paneigia ieškovės paaiškinimai, kad ji tuo metu buvo išvykusi į Airiją dirbti, ko neneigia ir atsakovas. Todėl akivaizdu, kad ieškovė ten gaudavo pajamas ir turėjo galimybę teikti dukrai išlaikymą.
Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (2006-2009 m.) atsakovo turtinė padėtis buvo kur kas geresnė, nei ieškovės. Teismas sumažinęs prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, įvertino atsakovo įsipareigojimus bankui ir atsakovo pareigą išlaikyti dar kitus du nepilnamečius vaikus, todėl kolegija nemano, kad tai yra pagrindas dar kartą mažinti priteistą išlaikymą. Atsakovas teigdamas, kad jo atlyginimas yra sumažėjęs iki 2400 Lt, tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsakovo turtinė padėtis -309 000 Lt vertės butas, žemės sklypas, turėtos santaupos, gaunamos pajamos – leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 14 200 Lt (skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį už 3 metus) taip pat netenkintinas. Kaip nustatyta, atsakovas turi pareigą išlaikyti ir kitus du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui jis skiria po 250 Lt kiekvienam (b.l. 48-51), be to, atsakovas turi įsipareigojimų bankui ir kas mėnesį moka po 405 Lt įmokų (b.l. 105-107). Atsižvelgtina ir į tai, kad CK 3.198 straipsnio 2 dalyje yra numatytas reikalavimas išlaikymo sumą teikti visiems vaikams lygiomis dalimis, todėl šis principas neturėtų būti reikšmingai pažeistas. Kadangi ieškovės ir atsakovo dukros poreikiai, atsižvelgiant į jos amžių, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo didesni nei kitų dviejų atsakovo vaikų, todėl ieškovės pagrįstai priteistas šiek tiek didesnis išlaikymas. Kolegija, atmesdama ieškovės prašymą padidinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė savo paaiškinimais patvirtino, jog ji yra įsigijusi nuosavą butą, tačiau įrodymai apie tai byloje nebuvo pateikti, ir šis faktas, kaip turtinės padėties įrodymas, nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Be to, vertintina tai, kad yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, todėl atsakovo galimybės jį sumokėti vienu metu yra apsunkintinas, nei vykdant periodinį išlaikymo teikimą.
Dėl nurodytų argumentų tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinis skundas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo netenkintini. Kadangi ieškovės skundas tenkinamas iš dalies (neišspręstų reikalavimų apimtyje), jos patirtos atstovavimo išlaidos atlygintinos tik iš dalies (b.l. 135) – 200 Lt sumai. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą be pagrindo sumokėjo 102 Lt žyminį mokestį, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl išlaikymo priteisimo, todėl šis mokestis grąžintinas, kaip be pagrindo sumokėtas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bylą neišsprestų reikalavimų – reikalavimo priteisti dukros S. U. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros Sandros pilnametystės ir dėl dukros Sandros gyvenamosios vietos nustatymo su motina - dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš atsakovo A. M. (a.k(duomenys neskelbtini)) ieškovei D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 102 Lt žyminio mokesčio, be pagrindo sumokėto 2010-04-23 kvitu (b.l. 137).