Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-926/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-29
Bylos Nr.
1-110-926/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21323-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kaltinamasis
J. K.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-926/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21323-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.1.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui,kaltinamajai J. K., jos gynėjai advokatei Eglei Rybelienei,nukentėjusiajam S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje, teista: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 7 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai per 4 mėn. išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2022 m. birželio 12 d., 15 val. - 16 val. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto eigoje ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė smūgį peiliu į pilvą ties krūtinkaulio apatine dalimi savo šeimos nariui vyrui S. K., tuo jam padarė pilvo žaizdą su skrandžio venos, kepenų kapsulės pažeidimu, tokiais savo veiksmais sunkiai suluošino savo šeimos narį vyrą S. K. ir tuo padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino ir nurodė, kad abu su vyru išgėrinėdami susipyko, t. y. jai pjaustant mišrainę, S. K. prašinėjo duoti 5 eurus, o ji nedavė. Tada vyras ėmė ją stumdyti, tampyti už plaukų, todėl ji atsisukusi dūrė peiliu vieną kartą į pilvą ties krūtinkauliu, norėjo vyrą pagąsdinti. Po to ji numetė peilį, abu nugriuvo ant lovos ir toliau mušėsi. Iš karto kraujas nebėgo. Kai pradėjo kraujas bėgti, ji uždėjo rankšluostį, paskambino dukrai, kad iškviestų greitąją. Po to įvykio su vyru bendravo, jis sakė, kad nieko neatsimena. Tą dieną ji buvo išgėrus du bambalius alaus. Gėrė nuo 10 val., kai dūrė, buvo apie 15 val. Ji gėrė ir prieš tą dieną. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Kaltinamoji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2022 m. birželio 12 d., nuo 8 val. su vyru namuose abu gėrė degtinę, nes nuo vakar dar buvo likę pusę butelio. Gėrė virtuvėje iki 10 val., tada jos vyras S. K. nuėjo pasveikinti kaimynystėje gyvenančios V. K. su gimtadieniu, V. už tai jam davė 2 butelius ,,Šnekorių" alaus po 1 l, 6 proc. stiprumo, kurį namuose abu išgėrė. Po to vyras nupirko parduotuvėje ,,P." 2 butelius tokio paties alaus, kurį taip pat dviese išgėrė. Po 15 val. vyras jos pradėjo prašinėti 5 eurų alkoholiui, bet ji nedavė. Tada abu pradėjo virtuvėje stumdytis. Vyras ėmė ją tampyti už plaukų, prašė pinigų. Tuo metu ji prie spintelės pjaustė svogūnus, susinervinusi įdūrė vyrui į pilvą vieną kartą. Peilis buvo juodos spalvos, plastikine rankena. Vyras po dūrio nenukrito, o ji peilį numetė ant tos pačios spintelės. Peilis nebuvo kraujuotas, vyrui kraujas nebėgo. Toliau vėl grūmėsi, jis už bliuzelės ją nutempė į kitą kambarį, jie nugriuvo ant lovos ir vienas kitą laikė už rankų. Tada pamatė, kad vyrui per šoną bėga kraujas. Viskas įvyko apie 16 valandą. Vyras buvo tik su šortais, iki pusės nuogas. Ji vilkėjo mėlyną margą bliuzelę ir mėlynas margas kelnes, tuos drabužius iš jos paėmė pareigūnai. Jos drabužiai kruvini nebuvo. Kai pamatė, kad vyrui bėga kraujas, liepė jam atsisėsti, kad nepritaškytų, o ji nuėjo į virtuvę ir, kriauklėje sušlapinusi, atnešė rankšluostį, uždėjo ant žaizdos. Grūmėsi ant minkšto kampo dalies, tame pačiame kambaryje. Ji paskambino savo dukrai A. K. ir ją iškvietė. Dukrai pasakė, kas atsitiko, kad ji įdūrė. A. iškvietė greitąją savo telefonu. Greitoji atvyko labai greitai. Buvo atvykusi iš karto ir policija. Pareigūnams pasakė, kad vyras toks atėjo iš lauko, o S. su pareigūnais visai nekalbėjo, nieko jiems nesakė. Vyras buvo sąmoningas. Pareigūnams ji pamelavo, nes išsigando. Labai blogai vertina tokį savo elgesį, gailisi. Vyrui įdūrė dėl to, kad jis ją sunervino ir išprovokavo. Ji su vyru dažnai mušasi, yra dėl to ir teista, paskutinį kartą už tai, kad jam peiliu įdūrė į ranką (2 t., b. l. 179-181, 3 t., b. l. 14-15).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad išgėrė 4 butelius alaus. Ją medikai apžiūrėjo po įvykio, vyras ją trenkė į kampo galą, kai mušėsi, pešiojo už plaukų. Kiek smūgių galėjo būti, neatsimena. Jos rankų žastai buvo sužaloti, nes vyras ją sugriebė ir liko mėlynės. Prieš įduriant, vyras ją tampė už plaukų. Anksčiau buvo teista už vyro sužalojimus, jį buvo sužalojusi keptuve, buvo perpjovusi vyrui ranką, kai šis traukė iš jos peilį. Dūrė vyrui peiliu, kurio nuotrauka yra 2 t., b. l. 121. Byloje yra ligonių kasų civilinis ieškinys, ji yra sudarius sutartį, moka po 76 eurus kiekvieną mėnesį. Dabar su vyru santykiai geri, susitaikė, bet kartu negyvena.

Nukentėjusysis S. K. nurodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus. Apie 10 val. jis su žmona atsikėlė, išgėrė nuo vakar likusius apie 200 g degtinės. Po to jis nuėjo pas V., nunešė jai gėlių, pasveikino su gimimo diena, o ši davė jam du butelius alaus, po vieną litrą. Parsineštą alų išgėrė kartu su žmona, po to iš parduotuvės nupirko dar du butelius alaus, išgėrė ir juos. Parūkęs lauke, grįžo į namus pasiimti 5 eurų, kuriuos buvo pasislėpęs. Tačiau pinigų neberado. Ėmė prašyti žmonos, kad ši atiduotų, susibarė, jis žmonai sugriebė už rankų. Žmona tuo metu pjaustė svogūnų laiškus, jie susistumdė ir žmona netyčia mostelėjo peiliu. Iš karto kraujo nebuvo, todėl jis nuėjo į lovą pagulėti. Paskui pasirodė kraujas, žmona uždėjo rankšluostį, jie vėl šiek tiek pasistumdė prie lovos. Po kurio laiko atvažiavo duktė ir iškvietė greitąją. Kokiu būdu pas žmoną atsirado sužalojimai galvoje, neatsimena.

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2022 m. birželio 12 d. atsikėlė su žmona J. po 8 val. Nuo vakar buvo likę pusę butelio 0,7 l degtinės, ją abu išgėrė virtuvėje. Tą dieną buvo jų bendros pažįstamos V. K. gimtadienis, jis nuėjo ją pasveikinti, nunešė jai puokštelę gėlių. V. jam už tai davė du butelius po 1 l talpos ,,Šnekorių" alaus, 6 proc. stiprumo. Tą alų namuose su J. išgėrė. Tada nuėjo į parduotuvę ,,P." ir dar nusipirko 2 butelius tokio paties alaus. Jį taip pat išgėrė abu. J. prie spintelės virtuvėje pjaustė svogūnų laiškus, kai jis jos pradėjo reikalauti atiduoti jo 5 eurus, kuriuos buvo pasidėjęs ir neberado. Ji gynėsi, kad jų neėmė. Jis supyko, stvėrė J. už jos rankų abiejų žastų, bet į galvą smūgių jai nesudavė, pešti plaukų negalėjo, nes abejomis rankomis laikė už jos abiejų rankų. J. peilį laikė dešinėje rankoje ir tuo peiliu jam dūrė į krūtinę. Konfliktas tarp jų įvyko apie 15 val. Visas konfliktas vyko virtuvėje, kad su J. būtų grūmęsis kambaryje ant lovos, nepamena. J. įdūrus jam į krūtinę, kraujas nebėgo, bet jam pasidarė silpna ir jis atsigulė kambaryje ant minkštos kampo dalies ir, kaip supranta, prarado sąmonę, nes daugiau nieko nepamena. Jis žmonai J. K. pretenzijų neturi, nes tą konfliktą tarp jų galėjo išprovokuoti ir jis pats (1 t., b. l. 39- 41, 44-45).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ir anksčiau su žmona pasibardavo, ši trenkdavo jam tuo, kas papuldavo po ranka. Jis žmonos anksčiau nebuvo sužalojęs, jis nesimuša. Dabar su žmona santykiai geri, bendrauja, susitaikė, jokių pretenzijų savo sutuoktinei neturi.

Liudytoja V. K. nurodė, kad birželio 12 d. rytą S. K. buvo pas ją užėjęs ir pasveikino su gimimo diena. Jis atnešė jai gėlių, už tai ji jam davė du butelius alaus. Po pietų jai paskambino verkdama J. K. ir pasakė: „S. blogai, S. blogai“, kvietė ją ateiti, bet ji nėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad J. ir S. K. pažįsta apie 6-7 metus. Ji su J. K. susiskambindavo. 2022 m. birželio 12 d. po 9 val. į namus atėjo S. K. ir gimimo dienos proga atnešė jai gvazdikėlių puokštę. Jis net neužėjo į kambarį pakalbėti, įteikė ir išėjo. Užtruko apie minutę. Netrukus ji paskambino J. K. padėkoti už gėles, tačiau ši jai neatsiliepė. Apie 17. 20 val., kai jai paskambino verkdama J. K., sakė, kad S. labai blogai ir prašė jos ateiti. Iš balso suprato, kad J. girta, per verkimą ji nesuprato, ko ši iš jos norinti, todėl padėjo ragelį. J. K. vėl jai skambino apie 20.30 val., pasakė, kad pas ją buvo atvykę policijos pareigūnai ir namuose daro kratą. Daugiau J. jai neskambino (1 t., b. l. 172- 173).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi.

Liudytoja A. K. nurodė, kad J. K. yra jos mama, o nukentėjusysis yra jos tėtis. 2022 m. birželio 12 d. jai paskambino mama ir pasakė, kad tėtis kraujuoja. Iš pradžių ji nepatikėjo, bet paskui, kai mama verkdama vėl perskambino, ji nuvažiavo. Jai atvykus, tėtis gulėjo ant lovos ir liepė prie jo nelįsti. Paklausus mamos kas nutiko, ši pasakė, kad jis toks parėjo iš lauko. Ji paskambino medikams, atvyko greitoji pagalba ir policija. Paskui mama jai pasakė, kad tai ji tėčiui taip padarė. Ir anksčiau būdavo, kad tėvai susibardavo, nes tėtis girtas būna labai įkyrus, moka išvesti iš kantrybės. Tą dieną ji buvo neblaivi. Tėvų santykiai dabar geri. Mama gyvena pas ją, bet kiekvieną dieną neša tėčiui vaistus, pavalgyti, juo reikia pasirūpinti.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji naudojasi TELE 2 abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra giminaitės E. Š. vardu. 2022 m. birželio 12 d. jai mama skambino pirmą kartą apie 17.24 val. ir pasakė, kad tėtis padurtas. Ji tuo nepatikėjo ir padėjo ragelį. Norėjo susisiekti su kaimynais, kad šie pažiūrėtų kas nutiko, bet niekas neatsiliepė. Tada ji pati paskambino mamai, pastaroji atsiliepusi verkė ir sakė, kad tikrai tėvui blogai. Ji pas tėvus į namus nuvyko su drauge L. apie 17.50 val. Atvykus medikams, su kaimynų pagalba tėtis buvo išgabentas į ligoninę (1 t., b. l. 151-153).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie yra teisingi.

Liudytoja L. Z. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jai paskambino A. K. ir paprašė ją nuvežti iki tėvų, sakė, kad paskambinusi mama sakė, jog kažkas nutiko tėčiui. Ji su draugu K. A. ją greitai nuvežė. A. nuėjo į viršų, grįžo atgal šnekėdama telefonu ir prašė palaukti, kol atvyks medikai ir policija. Pirmiausia atvažiavo policijos pareigūnai. Jie paprašė, kad ji pasitiktų medikus. Atvykus medikams, ji užlipo į butą. Matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant lovos, J. K. stovėjo prie medikų ir pareigūnų, ji atrodė neblaivi. Kaime žmonės kalba, kad taip padarė J..

Liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad A. K. yra jos draugė. 2022 m. birželio 12 d., apie 17.30 val. jai paskambino A. K. ir paprašė pavežti iki motinos, nes neva nesuprantanti, ar mama kalba rimtai, ar juokauja, kad pridurtas tėvas. Vežė jas jos draugas K. A., kuris iš automobilio nelipo, liko laukti prie namo aikštelėje. Ji taip pat liko laukti, o A. nuėjo pas tėvus. Praėjo kelios minutės, kai A. grįžo jau kalbėdama telefonu su greitąja. A. jos paprašė pasitikti medikus lauke. Pirmiausia atvyko policija, s ji juos palydėjo iki buto durų, tada atvyko medikai, kuriuos taip pat palydėjo. Jai nuėjus į butą, matė, kad J. K. buvo neblaivi. S. K. gulėjo ant minkštos kampo dalies kambaryje. Nešė S. į GMP automobilį keturiese: ji, pareigūnas, kaimynas ir GMP vairuotojas. Nešamas S. nieko nekalbėjo, teigė, kad nori miego. Vėliau sužinojo iš aplinkinių, kad S. sužalojo jo žmona (1 t., b. l. 184-185).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi.

Liudytoja J. G. nurodė, kad birželio 12 d. gavo iškvietimą, kad padurtas žmogus. Nuvykę į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį, gulintį ant lovos ar sofos, drabužiai buvo kruvini, vyriškis buvo iki pusės nusirengęs, krūtinėje matėsi durtinė žaizda, bet nebekraujavo. Sutvarsčius žaizdą, vyriškį išvežė į klinikas. Pacientas nieko nekalbėjo, atsimerkdavo ir vėl užsimerkdavo. Vyriškį aprengti padėjo pastarojo dukra. Kambaryje be nukentėjusiojo buvo dukra, moteris ir pareigūnai.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba (duomenys neskelbtini), bendrosios praktikos slaugytojos pareigose. 2022 m. birželio 12 d. 17.58 val. buvo gautas pranešimas iš dispečerio apie tai, (duomenys neskelbtini), yra pacientas su durtine krūtinės žaizda. Atvykus į įvykio vietą, pacientas buvo rastas kambaryje gulintis ant nugaros, ant lovos. Ant žaizdos buvo uždėtas rankšluostis. Vyriškis iki pusės buvo nuogas, dėvėjo šortus, nekontaktavo, buvo sunku suprasti ar dėl alkoholio, ar dėl patirtos traumos. Krūtinės srityje matėsi nekraujuojanti durtinė, apie 1 cm pločio, žaizda. Spaudimas buvo žemas, t. y. 80/60, pulsas - 55, plaučių saturacija - 92. Buvo nuspręsta vyriškį vežti į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl įtariamo nukraujavimo. Vyro krūtinės srityje kraujo nebuvo, vizualiai matėsi, kad kraujas nuvalytas (1 t., b. l. 196-197).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie teisingi.

Liudytoja K. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas pranešimas iš dukros, kad į namus grįžo padurtas tėtis, dukrai apie tai pranešė pastarosios mama. Atvykus į įvykio vietą, namuose, lovoje rado nukentėjusįjį, kuris buvo ganėtinai silpnos būklės, šalia jo rado įtariamąją. Ji pati nukentėjusiojo paklausė kas nutiko, jis pasakė, kad nukrito pats, neaiškino jokių aplinkybių. Įtariamoji sakė, kad vyras grįžo į namus jau sužalotas, įvykio aplinkybių nežino.

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022 m. birželio 12 d., 17.56 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini) budėtojo pranešimas, kad yra padurtas žmogus, gyv. (duomenys neskelbtini). Juos atvykusius įvykio vietoje pasitiko L. Z.. Kambaryje rastas ant kampo minkštosios dalies gulintis vyriškis, kuriam ant nugaros ir ant krūtinės buvo uždėtas rankšluostukas, kuris nebuvo kruvinas. Vizualiai matėsi, kad vyriškis neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatyta, kad tai S. K.. Namuose kartu su juo buvo neblaivi, kaip vizualiai matėsi, jo sutuoktinė J. K. ir dukra A. K.. Vyriško pasiteiravus kas jam nutiko, jis pakeltu tonu pasakė, kad nukrito. Jo žmona iš karto pradėjo replikuoti, kad jis niekur nenukrito. Su vyriškiu susikalbėti nebuvo įmanoma. Tuo tarpu, praėjus keletui minučių, atvyko GMP medikai. Medikė apžiūrėjo žaizdą, pamatavo kraujospūdį. Sutvarstė žaizdą ir nurodė, kad reikės vežti į Kauno klinikas, liepė paieškoti, kas padės nunešti. Kol S. medikai ruošėsi saugiai išnešti, perrenginėjo švariais drabužiais, ji su kolega apžiūrėjo virtuvės patalpas. S. K. buvo iki pusės nuogas, dėvėjo šortus, kurie ties juosmeniu buvo kruvini. Pervilko jį medikė ir dukra A., tačiau kokiais drabužiais jis buvo apvilktas, nepamena. Apžiūrint virtuvės patalpas, viskas buvo tvarkinga. Ant spintelės plastikiniame padėkliuke pamatė padėtą peilį, kurį suvyniojusi į popierių, paėmė į rankas ir nuodugniai apžiūrėjo. Vizualiai ant peilio pėdsakų, panašių į kraują, nesimatė, valymo žymių nesimatė, peilis ir padėkliukas buvo sausi. Atidariusi apžiūrėjo pakabinamas spinteles, atidarė tos pačios spintelės, ant kurios buvo rastas padėtas peilis, stalčių, jame buvo daug įvairių peilių tarp virtuvinių įrankių. Jie buvo visi švarūs, kraujo pėdsakų ar vandens likučių ant jų nebuvo. Kraujo ant spintelių taip pat nepastebėjo. J. K. nurodė, kad jos vyras tą dieną buvo su raudona maikute, kurią išmetė, vyras buvo išėjęs iš namų apie 2 val., po to grįžo sužalotas, ji gėrė viena. Buvo nuspręsta patikrinti J. K. ir A. K. blaivumą. Maikutė, kurią vilkėjo nukentėjusysis, buvo rasta ant fotelio. Ši buvo švari, nei dūrio žymių, nei kraujo dėmių ant jos nebuvo. J. K. paaiškino, kad vyras grįžo maikutę pasikėlęs, o ranką laikė prispaudęs prie krūtinės, kai jis atsigulė ant lovos, ji uždėjo šlapią rankšluostį jam ant krūtinės. Tas rankšluostis rastas virtuvės kriauklėje šlapias ir kruvinas. Buvo nustatyta, kad J. K. girtumas yra 3,08 prom., A. K. – virš 1 prom. Buvo nustatyta, kad J. K. yra ne kartą teista dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl to kilo įtarimas, kad ji galėjo sumeluoti vyro sužalojimo aplinkybes (2 t., b. l. 15-17).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi.

Liudytojas G. Č. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022 m. birželio mėnesį keitė kolegę K. S. ir perėmė šį įvykį. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė kelis liudytojus, bendravo su J. K.. Pastaroji sakė, kad jos vyras parėjo į namus padurtas, neigė, kad ji pati tai padarė.

Liudytojas G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2022 m. birželio 12 d. 17.56 val. gautą pranešimą, dėl sužaloto peiliu S. K., pradėjo forminti kitas (duomenys neskelbtini) ekipažas, o jis, priėmęs pamainą, jį tęsė. Nuvykęs į įvykio vietą rado sužalotojo S. K. sutuoktinę J. K.. Ši paaiškino, kad vyras grįžo į namus užsiėmęs už krūtinės. Jis atliko buto kambarių apžiūrą. Apžiūros metu pastebėjo peilį, buvusį ant spintelės: juoda plastikine rankena, vidutinio dydžio ašmenimis, ant ašmenų, ties rankena su atidarytuvu. Vizualiai kraujo dėmių ant šio peilio nesimatė. Ant spintelės pjaustyto maisto likučių nebuvo. Virtuvinės spintelės stalčiuje rado 8 įvairaus dydžio virtuvinius peilius. Apžiūrint virtuvės patalpas, rastas už kamino užkištas dar vienas suodinais ašmenimis virtuvinis peilis, šviesia plastikine rankena. Virtuvės kriauklėje buvo rastas šlapias, su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, rankšluostis. Rasti vyriški šortai, tamsios spalvos, su dėmėmis, panašiomis į kraują. Nei ant minkštos kampo dalies, nei ant sofos-lovos raudonos spalvos dėmių nesimatė. Jis A. K. pasiteiravo, gal ji žino, kas galėjo sužaloti jos tėtį, ši atsakė, kad neatmeta tokios galimybės, kad galėjo sužaloti mama (2 t., b. l. 9-10).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo parodymai teisingi.

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji dirba UAB ,,A." parduotuvės ,,P.", esančios (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2022 m. birželio 12 d. po 10 val. į parduotuvę atėjo iš matymo žinomas vyriškis, pavarde K. Matėsi, kad K. yra išgėręs. Tą kartą jis pirko vieną butelį 1 l talpos alaus 6 proc. stiprumo. K., jei ir būna išgėręs, kai ateina į parduotuvę, niekada nebūna agresyvus, tik mėgsta daug pakalbėti ir pajuokauti (2 t., b. l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš virtuvės paimta 10 vnt. peilių, rankšluostis su galimai kraujo dėmėmis, iš kambario paimti šortai (tamsios spalvos) ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia" su SIM kortele (1 t., b. l. 20-34).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: iš virtuvės paimtas rankšluostis, rusvos spalvos, su galimai kraujo dėmėmis ir iš kambario paimti šortai mėlynos spalvos langučiais, ant jų matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t., b. l. 89-104).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. K. pateikė vyriškas trumpikes ir savo moteriškas kelnes, palaidinę bei šlepetes. Apžiūrint pateiktus daiktus, ant vyriškų trumpikių (pilkos spalvos) matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t., b. l. 97-103).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole nurodyta, kad J. K. iš parodytų 11 vnt. peilių, atpažino peilius Nr. 2 ir Nr. 6, nurodė, kad kažkuriuo vienu iš jų ji sužalojo S. K. (2 t., b. l. 189-196).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietoje. Peilio bendras ilgis 234 mm, geležtės ilgis 134 mm. Ant geležtės ties rankena yra išlinkimas (atidarytuvas). Geležtės plotis ties rankena yra 22 mm, o plačiausioje vietoje ties išlinkimu – 25 mm. Ant peilio geležtės vienoje pusėje matosi gelsvai rusvos spalvos nešvarumai. Peilio rankena yra plastikinė, juodos spalvos, su nelygumais. Rankenos ilgis yra 100 mm (2 t., b. l. 118-121).

Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 359/2022(01) nurodyta, kad: 1. ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, dalinis DNR profilis, iš kurių vienas DNR sutampa su S. K. DNR profiliu su 99, 99999999999998 % tikimybe, o kitas, dalinis DNR profilis sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,99999999999996 % tikimybe; 2. ant šlepetės (2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas DNR sutampa su S. K. DNR profiliu su 99, 99999999999998 % tikimybe, o kitas sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,99999999999996 % tikimybe (2 t., b. l. 109-114).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad J. K. ant manekeno parodė, kur S. K. įdūrė. Paaiškino, kad dūrė spontaniškai, pradėjus kraujuoti žaizdai, ji atnešė ir ant kraujuojančios vietos uždėjo šlapią rankšluostį (3 t., b. l. 3-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 1178/2022(02) nurodyta, kad S. K. nustatyta pilvo žaizda su skrandžio venos, kepenų kapsulės pažeidimu. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydytojo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas duriančiu daiktu. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 84-86).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 2941/2022(01) nurodyta, kad kraujas paimtas 2022 m. birželio 12 d. 19.10 val., S. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 % (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 92).

Specialisto išvadoje Nr. G 1130/2022(02) nurodyta, kad 2022 m. birželio 13 d. J. K. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje, padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu ir galimai, smūgiuojant rankomis. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir galėjo išsivystyti nuo dviejų poveikių, suspaudžiant žastus rankų pirštais. Sužalojimų, būdingų savigynai nėra. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 131-132).

Žurnale nurodyta, kad J. K. 2022 m. birželio 12 d. 18.21 val. nustatytas 3,08 % (promilių) neblaivumas (2 t., b. l. 126).

Žurnale nurodyta, kad A. K. 2022 m. birželio 12 d. 18.24 val. nustatytas 1,09 % (promilių) neblaivumas (2 t., b. l. 126).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 2022-06-12, 17.54 val. vyksta pokalbis tarp BPC operatorės ir moters, prisistačiusios A. K., apie tai, (duomenys neskelbtini), tėčiui, kuris parėjo iš aikštelės padurtas, reikalinga greitoji medicinos pagalba (2 t., b. l. 41- 43).

(duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties gauto kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. GMP pranešimo priėmimo, perdavimo ir išvykimo laikas 17.58 val., atvykimo laikas 18.02 val., adresu (duomenys neskelbtini) (gauta iš BPC). Kvietėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis - durtinė krūtinės žaizda. Įvykio vietoje nustatyti sužalojimai: krūtinės ląstos kraujavimas; minkštieji audiniai. Preliminari diagnozė: kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos dalių paviršiniai sužalojimai, kita (2 t., b. l. 47- 49).

Pareigūnų naudotų kūno (BODY) kamerų Nr. BOF1EC60E54E ir Nr. BOF1EC619576 vaizdo ir garso įrašai iš serverio, kurie įrašyti į DVD-R diskus Nr. 1, Nr. 2. Apžiūrint nustatyta, kad abiejuose diskuose įrašyti vaizdo ir garso įrašai yra 2022 m. birželio 12 d. padaryti policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, užfiksuoti įvykio metu buvę asmenys, tarp kurių nukentėjusysis, medicinos darbuotojai bei pokalbiai tarp šių asmenų (2 t., b. l. 56-60).?

Tarnybinis pranešimas dėl atlikto liudytojos A. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d. analizės, kuriame nurodyta, kad:

17. 24 val. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai J. K., pokalbis truko 88 sekundes;

17.35 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai J. K., pokalbis truko 27 sekundes;

17.40 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai J. K., pokalbis truko 10 sekundžių;

17.43 val. priėmė skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai J. K., pokalbis truko 11 sekundžių;

17.54 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Bendrajam pagalbos centrui, pokalbis truko 81 sekundę;

17.58 val. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Kauno miesto Greitosios pagalbos stočiai, pokalbis truko 223 sekundes (1 t., b. l. 161-163).

Tarnybinis pranešimas dėl įtariamosios J. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. 17:24:12 J. K. skambina dukrai A. K. į Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis trunka 88 sekundes; po to 17:35:06 ir 17:40:16 dukra atskambina šiai 2 kartus, pokalbiai trunka 28 ir 10 sekundžių. 17:43:20 J. K. paskambina dukrai A., pokalbis trunka 10 sekundžių (2 t., b. l. 139-143).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis S. K. yra J. K. sutuoktinis, iki jo sužalojimo jie gyveno bendrai, todėl konstatuotina, kad kaltinamoji J. K. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį S. K..

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. G 1178/2022(02) (1 t., b. l. 8486). Pažymėtina, kad šių aplinkybių niekas neginčija, pati kaltinamoji J. K. savo kaltę pripažįsta. Ji nurodė, kad abu su vyru išgėrinėdami susipyko, vyras ėmė ją stumdyti, tampyti už plaukų, todėl ji atsisukusi dūrė peiliu vieną kartą į pilvą ties krūtinkauliu, norėjo vyrą pagąsdinti. Po to ji numetė peilį, abu nugriuvo ant lovos ir toliau mušėsi. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1130/2022(02), pagal kurią J. K. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos viršugalvyje, padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu ir galimai, smūgiuojant rankomis. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir galėjo išsivystyti nuo dviejų poveikių, suspaudžiant žastus rankų pirštais (2 t., b. l. 131-132). Tai, kad tarpusavio konflikto metu buvo sužalotas, neneigia ir nukentėjusysis S. K., nors dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. Tai, kad S. K. buvo sužalotas namuose rastu peiliu, patvirtina ir serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 359/2022(01), kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR sutampa su S. K. DNR profiliu su 99, 99999999999998 % tikimybe (2 t., b. l. 109-114).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad kaltinamoji sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji yra sutuoktiniai, jų neblaivių santykiai jau seniai konfliktiški. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamoji J. K. peiliu suduodama smūgį nukentėjusiajam į pilvą suprato, jog jos veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jo nekonkretizavo. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamoji J. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Tiek ikiteismini tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji J. K. prisipažino sužalojusi S. K., gailėjosi, rūpinosi sužalotu nukentėjusiuoju, sutuoktiniai susitaikė, todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2022 m. rugpjūčio 5 d. tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir J. K. buvo sudaryta ir pasirašyta Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartis Nr. Ž-25/3231, pagal kurią J. K. įsipareigojo žalą (4617,86 Eur) PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, pagal bylos duomenis kaltinamoji šį susitarimą vykdo (1 t., b. l. 118-122), todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru įsipareigojo atlyginti ir atlygina padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad darydama nusikalstamą veiką J. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio (2 t., b. l. 126). Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes akivaizdu, jog apsvaigimas paskatino J. K. nusikalstamą elgesį, susilpnino savikontrolę. Dėl savo būsenos (girtumo) kaltinamoji nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, todėl atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji J. K. buvo nuteista už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Naują tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, J. K. padarė 2022 m. birželio 12 d., taigi turėdama neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamoji J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė kaip recidyvistė ir tai pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės

Kaltinamoji J. K. padarė labai sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, teista (3 t., b. l. 38-66), administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 71), VšĮ (duomenys neskelbtini) neregistruota, buvo konsultuota psichiatro, skirtas gydymas, lanko psichologo konsultacijas (3 t., b. l. 37, 180), (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų apie jos elgesį nėra gavusi (3 t., b. l. 78, 181), darbovietės charakterizuojama teigiamai kaip stropi, darbšti darbuotoja, kolektyve yra maloni, rami (3 t., b. l. 79), yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje . Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Šioje byloje BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad galiojanti teisminė praktika dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis) įvertinimo, o taip pat BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo yra plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose. Be to, matyti, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir nežymiai, tačiau kinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų - bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo - išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Gi, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

Tokiu būdu, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina ir tai, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

J. K. padarė baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau J. K. nusikalstami veiksmai padaryti spontaniškai, nebuvo suplanuoti, jiems įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, smurtinis S. K. elgesys prieš kaltinamąją. Jokių sunkių liekamųjų padarinių patirtas sužalojimas nukentėjusiajam S. K. nesukėlė, darbingumo jis neprarado, grįžo į įprastą gyvenimo ritmą. Iš nukentėjusiojo S. K. teisme parodymų matyti, kad jis jaučiasi gerai, J. K. jokių pretenzijų neturi, prašė jai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi J. K. padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumu, nėra didesnis. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. anksčiau buvo teista už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau teistumas nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. J. K. gana greitai prisipažino, kad ji peiliu sužalojo nukentėjusįjį, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino viso proceso metu, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Po nusikaltimo padarymo ji rūpinosi ir rūpinasi nukentėjusiuoju, nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto poelgio. J. K. pagrįstai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji taip pat pripažino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sudarė žalos atlyginimo sutartį, pateikė mokėjimo dokumentus, kurie tvirtina, kad kaltinamoji moka sutartyje numatytas mėnesines įmokas. Visa tai rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą visuomenei, norą keistis ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. K. susitaikė su nukentėjusiuoju. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis su nuteistąją pragyvenę kartu jau daug metų santuokoje ir toliau kartu gyvena, palaiko artimus draugiškus santykius. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė, jog pretenzijų J. K. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Šią poziciją jis pakartojo ir apklausiamas teisme, nesiekė, jog kaltinamajai būtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Būtent nukentėjusysis, siekdamas apsaugoti J. K. nuo baudžiamojo persekiojimo, atvykus policijos pareigūnams iš karto apie jo sužalojimo aplinkybes nepasakė.

Teismo nuomone, byloje esantys J. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jos padaryto nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko tarpas, per kurį negauta duomenų apie J. K. daromus teisės pažeidimus, iš esmės leidžia spręsti apie tai, kad kaltinamoji dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Be abejo, šios aplinkybės nepašalina J. K. padarytos veikos pavojingumo, jos atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nors ir minimalus, tačiau ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos, darbo ir visuomenės, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, neigiamai paveiktų J. K. socialinius ryšius, darbo santykius, sveikatą ir paties nukentėjusiojo interesus, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus bei neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, J. K. skirtina švelnesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, bausmė – laisvės apribojimas. Įvertinus nusikaltimo sunkumo laipsnį, skirtinas maksimalus šios bausmės terminas.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį prašė priteisti iš J. K. Kauno teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783839, naudai 4617,86 Eur žalą. Ieškinyje nurodyta, kad S. K. nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl pilvo sienos žaizdos. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 4617,86 Eur (1 t., b. l. 97-100). 2022 m. rugpjūčio 5 d. tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir J. K. buvo sudaryta ir pasirašyta Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartis Nr. Ž-25/3231, pagal kurią J. K. įsipareigojo žalą (4617,86 Eur) PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2022 m. rugpjūčio 5 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės Ilginių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 76 Eur. Pirmosios įmokos sumą - 133,86 Eur įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos (1 t., b. l. 118-122).

Civilinis ieškinys tenkintinas, patvirtinant tarp šalių sudarytą susitarimą.

Dėl proceso išlaidų

Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 195 Eur, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai J. K. (3 t., b. l. 166-168).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo arba valstybės turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylos duomenimis, J. K. yra nedirbanti, įvertinus kaltinamosios turimas realias galimybes dengti finansinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad kaltinamajai yra pareiga atlyginti padarytą žalą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. K. nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, rankšluostį, apatines vyriškas trumpikes, vyriškus šortus, panagių turinio pavyzdžius, DNR seilių pavyzdžius, peilį, moteriškas šlepetes sunaikinti. Kompaktinius diskus su įrašais, saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti ją 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant J. K. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 14 d. (dvi paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti J. K..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį tenkinti, patvirtinant tarp šalių sudarytą susitarimą Nr.Ž-25/3231 tokiomis sąlygomis:

1. J. K. įsipareigoja žalą, t. y. 4617,86 Eur, PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2022 m. rugpjūčio 5 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės Ilginių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 76,00 Eur. Pirmosios įmokos sumą - 133,86 Eur įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

2. Nurodyme pervesti pinigus J. K. privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei sutarties numerį.

3. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą J. K. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

4. Išieškotojui pareikalavus, J. K. privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

5. Pasibaigus nustatytam sutarties vykdymo terminui, J. K. turi būti visiškai įsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus sutarties vykdymo terminui J. K. nėra visiškai įsiskaičiusi su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

Nepriteisti iš kaltinamosios J. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, rankšluostį, apatines vyriškas trumpikes, vyriškus šortus, panagių turinio pavyzdžius, DNR seilių pavyzdžius, peilį, moteriškas šlepetes sunaikinti. Kompaktinius diskus su įrašais, saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Aušra Vingilė