Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-3068-129/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
2-3068-129/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Atsakovas
V. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „VIRŠULIŠKĖS“ ieškinį atsakovui V. B. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs reikalavimus (b. l. 61-62), prašo priteisti iš atsakovo 211,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. lapkričio 18 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas nuo 2012 m. sausio 25 d. yra deklaravęs savo išvykimą į užsienio valstybę – Norvegiją. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. sausio 13 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant interneto puslapyje www.teismai.lt (b. l. 72-73), todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B. (b. l. 34-44, 59) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis) (b. l. 20-33, 45-52).

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovui kartu su kitais šio namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o ji kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas mokesčių ir kaupiamųjų lėšų nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. liko skolingas 197,70 Eur už komunalines paslaugas ir už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. 13,44 Eur kaupiamųjų lėšų, iš viso – 211,14 Eur (b. l. 5-8, 63-65). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 211,14 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82, 4.83, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.716, 6.720 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (211,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 131,18 Eur už teisines paslaugas rengiant ieškinį, t. y. 100 Eur už ieškovo darbuotojos, dirbančios pagal 2014 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 138, – teisininkės A. M. suteiktas teisines paslaugas ruošiant procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl V. B. įsiskolinimo priteisimo ir išieškojimo, prie šios sumos pridedant 30,98 Eur „Sodra“ mokesčius bei 0,20 Eur įmokas į Garantinį fondą (b. l. 62, 66-71).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui – šiuo atveju ieškinį, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie tai, kad ieškovas byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas neturi pagrindo priteisti ieškovui išlaidų, sumokėtų teisininkei A. M., už ieškinio parengimą bei iš to išplaukiančių papildomų išlaidų („Sodra“ mokesčių, įmokų į Garantinį fondą). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį rengusi A. M. yra ieškovo darbuotoja – dirba teisininke (b. l. 66-67), todėl išlaidos, susijusios su darbuotojų darbu taip pat negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytomis išlaidomis, nuostoliais. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos yra ieškovo nuostoliai, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą, apmokėti ieškovo darbuotojų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 131,18 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis) išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 20 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 1,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 21,56 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma – 3 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „VIRŠULIŠKĖS“, juridinio asmens kodas 225119740, naudai 211,14 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų ir 14 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (211,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,56 Eur (dvidešimt vieno euro ir 56 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė