Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

E. Š., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Eugenijui Karosui ir motinai V. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam profesinį išsilavinimą, bedarbiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2025 m. sausio 18 d. apie 18 val. Vilniaus mieste, prie prekybos centro „Iki“, esančio Žirmūnų g. 145, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 40 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,7586 g psichotropinės medžiagos, kurioje yra 0,6327 g gryno 3-CMC (3-chlormetkatinono), ir ją neteisėtai laikė prie savęs iki tol, kol 2025 m. sausio 20 d. apie 00.05 val. Utenos mieste, J. Basanavičiaus gatvėje šalia pastato, pažymėto numeriu 93B, šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. Š. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-60/2025 (1 t., b. l. 164-169) nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje E. Š. nerekomenduojama, dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti E. Š. psichikos būseną. E. Š. teisių tinkama apsauga teisiamajame posėdyje buvo užtikrinta dalyvaujant jo gynėjui ir šeimos nariui.

E. Š. motina V. Š. paaiškino, kad nežino, ar jos sūnus yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Žino, kad E. rūko cigaretes, kartais vartoja alkoholį, kadangi tvarkydama jo kambarį kartais randa skardines nuo alaus. E. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, gydytoja jam išrašo leidžiamus vaistus pusei metų, ji tuos vaistus E. kas mėnesį suleidžia. Po paskirtų vaistų vartojimo, E. tapo ramesnis, mano, jog jam tie vaistai padeda. E. nėra agresyvus, kartais ant jos rėkia, tačiau pavojaus niekam nekelia.

E. Š., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iki ekspertizės apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. sausio 18 d. apie 17-18 val. Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, prie parduotuvės „Iki“, tikslaus adreso nežino, iš nepažįstamo asmens už 40 eurų įsigijo vieną maišelį narkotinių medžiagų – „kristalų“. Kiek žino, ten buvo ne mažiau kaip 1 g. Praeityje buvo vartojęs panašių medžiagų, todėl susigundė ir įsigijo. Įsigytą narkotinę medžiagą parsivežė namo. 2025 m. sausio 20 d., eidamas susitikti su draugais, pasiėmė Vilniuje įsigytas narkotines medžiagas. Apie 00.05 val. kartu su E. K. buvo Utenoje, J. Basanavičiaus g. 93B, prie prekybos centro „Vyturiai“. Privažiavę policijos pareigūnai, juos apžiūrėjo ir pas jį kelnių dešinėje priekinėje kišenėje rado narkotines medžiagas. Pareigūnams pasakė, kad ši medžiaga priklauso jam ir nurodė, kokia tai medžiaga (1 t., b. l. 95-96).

Liudytojas E. K. (E. K.)patvirtino, kad 2025 m. sausio 20 d. Utenoje naktį su kaimynu E. Š. išėjo pasivaikščioti. Aikštelėje prie parduotuvės juos patikrinę policijos pareigūnai pas E. rado narkotinių medžiagų. Kad E. turėjo kažką draudžiamo, jis nežinojo, bet žinojo, kad E. vartoja narkotines medžiagas. Nežino, iš kur E. tas narkotines medžiagas gavo.

Panašius parodymus liudytojas E. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82-83).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas N. B. nurodė, kad darbo metu 2025 m. sausio 20 d. apie 00.05 val. J. Basanavičiaus gatvėje prie pastato Nr. 93B esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo du asmenis, kuriuos nutarė patikrinti. Privažiavo prie asmens, kaip vėliau buvo nustatyta – E. K.. Prie E. K. nuo Smėlio gatvės pusės priėjo kitas asmuo, kaip vėliau nustatyta – E. Š.. Pasiteiravus, ar su savimi neturi draudžiamų daiktų, E. Š. pasimetė, pradėjo drebėti, nurodė, kad jokių draudžiamų daiktų neturi. Atlikus E. Š. dalinę asmens apžiūrą, jo dėvimų kelnių dešinėje kišenėje rasta peršviečiama, plastikinė pakuotė su joje esančiomis baltos spalvos, biriomis, kristalinės formos, galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. E. Š. prisipažino, kad rastos medžiagos – „kristalai“ priklauso jam, jas įsigijo savo reikmėms Vilniaus mieste (1 t., b. l. 78-79).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Utenoje, J. Basanavičiaus g. 93B, ir daiktai, rasti pas E. Š. – peršviečiama plastikinė pakuotė, kurios dydis yra 4,4 cm × 7,4 cm, su joje esančiomis baltos spalvos, biriomis, kristalinės formos, galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri supakuota į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 27-28, 30-33).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-329(25) matyti, kad pas E. Š. rastoje ir tirti pateiktoje medžiagoje, supakuotoje voke Nr. 1, yra psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono). Tirti pateiktos medžiagos masė – 0,7586 g, joje yra 0,6327 g gryno 3-CMC (3-chlormetkatinono) (1 t., b. l. 39-40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 186/2025(01) matyti, kad E. Š. šlapime rasta amfetamino, 3-chlormetkatinono (3-CMC) (1 t., b. l. 53).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įraše, darytame policijos pareigūnų kūno kameromis, esantys duomenys, kaip pas E. Š. randamos narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 74-75).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog E. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropine medžiaga – 0,6327 g gryno 3-CMC (3-chlormetkatinono). Kaltinamojo veika pagal narkotinių medžiagų kiekį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos) sudaro nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl E. Š. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-60/2025 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu E. Š. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini), dėl kurio E. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Taip pat E. Š. šios veikos padarymo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu E. Š. taip pat konstatuojamas lėtinis (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio E. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat E. Š. šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. E. Š. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 164-169).

Abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi E. Š., darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimų negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, yra pagrindas pripažinti, kad E. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą (nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), padarinius (kitiems asmenims padarinių nesukėlė), taip pat į E. Š. socialinį pavojingumą (duomenų apie jo keliamą pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra), E. Š. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102-105), nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: į miltelius sutrinta 0,7038 g medžiaga, kurioje yra 0,5870 g gryno 3-CMC (vokas Nr. 1), saugoma Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, vokas su tuščia pakuote, saugomas Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Š. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti E. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – į miltelius sutrintą 0,7038 g medžiagą, kurioje yra 0,5870 g gryno 3-CMC (vokas Nr. 1), saugomą Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, ir voką su tuščia pakuote, saugomą Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, E. Š. per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą. Nutartį gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.