Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
1S-148-319/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
M. B.
Bylos Nr. 1S-148-319/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-11-28 nutarimą dėl M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2009-06-19 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, – 9 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia: 2008-12-12; bausmės pabaiga 2018-06-12.

Atsiliepimas

Komisija 2014-11-28 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. skunde prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad pataisos namų komisija jau antrą kartą nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą įvertinusi faktines aplinkybes, kad jis pataisos namuose dirba, darbą atlieka gerai, už ką buvo skatintas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizika žema, ateities planai aiškūs ir konkretūs. O teismas savo nutartyje pateikė deklaratyvius, niekuo neparemtus duomenis, dėl ko atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą. Daugiausia buvo remtasi jo praeitimi bei nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, sunkumu, t.y. iš naujo nagrinėjo jo nusikalstamą veiką ir taip sunkino jo teisinę padėtį, kas prieštarauja BVK 157 str. nuostatoms. Nuteistasis teigia, kad tarptautiniuose dokumentuose pasakyta, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas už tas pačias veikas. Jo įsitikinimu, teismas, vertindamas ne jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet tik jo praeitį, pažeidė BVK 157 str. ir 158 str. reikalavimus, nesilaikė įstatymo ribų, dėl ko jis prašo teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje jis turi pastovią gyvenamąją vietą, turės darbą, gyvens teisingai ir pateisins teismo pasitikėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis M. B. skatintas 7 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas vieną kartą, pataisos įstaigoje dirba, mokosi, įgijo vidurinį išsilavinimą kelių profesijų kvalifikaciją, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko.

Iš psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistojo gebėjimas analizuoti ir vertinti savo elgesio pasekmes yra paviršutiniškas, vienpusiškas, apsunkintas dėl socialinių įgūdžių stokos, egocentrizmo, kartais jam būdingi impulsyvūs, neapgalvoti veiksmai, problemų priežastis supranta bendram kontekste, tačiau nesugeba pritaikyti sau, pagalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, ignoruoja neigiamas pasekmes. Emocinė būklė priklausoma nuo aplinkos, situacijų, laisvėje dažnai pasirinkdavo rizikingas situacijas, nusikaltimą įvykdė įtakojamas alkoholio, nors ir suvokia savo klaidingus veiksmus, tačiau kaltę dėl padaryto nusikaltimo linkęs minimizuoti. Pripažįsta laisvėje piknaudžiavęs alkoholiu, šiuo metu nuostata į alkoholio vartojimą neigiama, nusiteikęs savo pastangomis jo nevartoti. Vienas iš nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių yra susiję su savitvardos problemomis esant apsvaigimo būsenoje. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (39 balai pagal „OASys“ metodiką); atlikus vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat žema. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksniai.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.

Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose – dirbo, mokėsi, neturi galiojančių nuobaudų, turi paskatinimų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, jo socialinius ryšius. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

M. B. bausmę atlieka už tyčinio, smurtinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors nustatytų sąlygų nepažeidė, tačiau tai, kad po bausmės atlikimo, neišnykus teistumui ir nesant šiam panaikintam vėl darė tyčinius nusikaltimus, nusikaltimų pobūdis sunkėjo, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto lygtinio paleidimo instituto nepasimokė. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį.

Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: M. B. padaryto nusikaltimo sunkumas, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį M. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas