- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-159-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. F.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-332/2009
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Iš A. F. nukentėjusiosios M. Ž. naudai priteista 273,76 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. nuteistas už tai, kad 2005-06-25 apie 2:30 val. Akmenėje, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), apkabinęs iš nugaros pusės, laikė nepilnametei M. Ž. už kaklo, prieš jos valią nusivedė ją į (duomenys neskelbtini) namo malkinę, ten grasino jai daiktu, panašiu į peilį, buvo pridėjęs jį prie kaklo ir dešinio šono, po to nusivedė (duomenys neskelbtini) gatve po tiltu, vieną kartą ranka pastūmė, taip atėmė galimybę M. Ž. priešintis ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Ši A. F. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. F. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad yra jauno amžiaus, yra sukūręs šeimą, augina 2 mažamečius vaikus, laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas, o byla išnagrinėta neobjektyviai, neatsižvelgiant į tai, jog neprisipažino padaręs šį nusikaltimą. Nurodo, kad nieko panašaus į peilį neturėjo, nukentėjusiąja pripažintos M. Ž. nestumdė ir nemušė, prievartos nenaudojo, lytiniai santykiai buvo ne prieš jos valią, o abipusiu sutarimu.
Teismo posėdyje apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. F. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas A. F. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios M. Ž., taip pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojų T. P., D. Z., E. K., R. P. duotais parodymais, liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. F. lytiškai santykiavo su nepilnamete M. Ž. prieš jos valią, tokiu būdu ją išžagindamas. Šiuo atveju, nors nuteistasis A. F. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neigia, jo neigimas nėra aplinkybė, eliminuojanti kitus bylos duomenis ir įrodymus, kuriais grindžiamas A. F. pripažinimas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinojo, kiek M. Ž. metų, su ja bendravo nuo mokyklos laikų, taigi suprato ir suvokė, kad nukentėjusioji M. Ž. įvykio metu buvo nepilnametė.
Nukentėjusioji M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. F. suėmė ranka ją už kaklo, buvo užėmęs burną, kad ji nešauktų, prie kaklo ir prie šono laikė pridėjęs daiktą, panašų į peilį, stūmė į malkinę, nutempė į malkinę, esančią prie (duomenys neskelbtini) namo. M. Ž. buvo išsigandusi, sakė, kad serga menstruacijomis, muistėsi, bet negalėjo išsivaduoti. Po to, uždėjęs ranką jai ant kaklo, A. F. vedėsi ją į patiltę, nuvilko jai kelnes, parvertė ją, užgulė ant jos ir išprievartavo.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo E. K. parodymai, kad po įvykio M. Ž. jam skambino verkdama, pasipasakojo, kas nutiko, bei kad matęs ant M. Ž. nugaros ties dubeniu ir ant rankų mėlynes, taip pat liudytojo R. P. parodymai, kad M. Ž. grįžo į namus susinervinusi, verkė ir pasakė, kad A. F. ją išžagino, bei liudytojo D. Z. parodymai, kad M. Ž. jam skambino, sakė, kad A. F. ją išprievartavo, kad buvo įrėmęs peilį. Be to, nukentėjusiosios parodymus tvirtina ir liudytojo T. P. parodymai, kad, 2005-06-24 jam einant kartu su A. F. ir M. Ž. iš Joninių šventės, A. F. pasakius M. Ž. „duok“ ir šiai atsakius, kad ji su kiekvienu neguli, A. F. užėjo M. Ž. už nugaros, užėmė už kaklo su rankom, M. Ž. mėginant šaukti, A. F. pasakė jai nešaukti, jei šauks – bus blogai. T. P. sakė A. F. paleisti merginą, suprato, kad ji nesutinka, tačiau A. F. sakė, kad jam tai nesvarbu, ir, laikydamas merginą už kaklo, nusivedė ją į malkinę. Vėliau A. F. su M. Ž. nulipo po tiltu, grįžo už pusės valandos. T. P. matė, kad mergina verkė, prašė ją paleisti.
Įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojo T. P. parodymus, kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. F. iš nukentėjusiosios elgesio, kalbos apie menstruacijas, pasakymo, kad su kiekvienu neguli, turėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenori, tačiau, nepaisydamas to, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, apkabindamas už kaklo, vesdamas ją prieš jos valią, buvo uždengęs burną, kad nešauktų ir kad kaltinamojo veiksmus, išsitraukiant iš kišenės ir pridedant prie kaklo bei šono daiką, panašų į peilį, nukentėjusioji suprato kaip grasinimą, kad, jei ji šauks, priešinsis, jis jai gali ką nors padaryti. Apylinkės teismas pagrįstai A. F. grasinimą įvertino kaip tikslą įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, kadangi grasinimas buvo prieš lytinius santykius, prieš nukentėjusiosios nuvedimą po tiltu.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis A. F. santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, ir pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.
Teismas įrodymus įvertina ir bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Skirdamas nuteistajam A. F. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas sunkus nusikaltimas, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė netrukus po ankstesniojo 2005-04-07 nuosprendžio paskelbimo, registravosi darbo biržoje, vedęs, išlaiko mažametę dukrą, nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Apylinkės teismas A. F. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. paskyrė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar per didelė, todėl skirti švelnesnę bausmę, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad yra jauno amžiaus, sukūręs šeimą, augina 2 mažamečius vaikus, laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą, neatsveria teismo nustatytų bausmės skyrimo pagrindų ir siekiamų tikslų jos paskyrimu, todėl negali būti pagrindu paskirtai bausmei švelninti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.