Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. A. atstovo advokato Tomo Saulėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo L. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nubausta – 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nubausta už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 1.12 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, vairavo automobilį Nissan Juke, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,28 promilių girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkte nurodytus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai galima daryti išimtis ir nesilaikyti įstatyme nustatytų nuobaudų dydžių už administracinius teisės pažeidimus skiriant mažesnes nuobaudas nei sankcijoje numatytos minimalios ribos, gali būti tik itin išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas ypatingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas L. A. administracinio teisės pažeidimo bylą įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes bei nubaustosios asmenybę, jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų žinojęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą advokatas savo apeliaciniame skunde nenurodė. Advokato skunde nurodytos aplinkybės, kad nubaustoji turi sveikatos problemų dėl kepenų veiklos sutrikimų, todėl jos organizmas labai blogai skaido alkoholį negali būti laikomos išimtinomis, kurioms esant pažeidėjai galima būtų taikyti ATPK 30¹straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad L. A. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nors, anot nubaustosios advokato ji turi rimtų sveikatos problemų, leidžia padaryti išvadą, kad nubaustoji pati žinodama, jog reikės vairuoti automobilį, vartojo alkoholį ir savo sveikatos galimybių nevertino pakankamai atsakingai, todėl šią aplinkybę sureikšminti labiau nei ją vertina pati nubaustoji ir ją laikyti pagrindu švelninti bausmę, pagrindo nėra. Atstovo pateikta aplinkybė patvirtina priešingos išvados konstatavimo galimybę apie nubaustosios asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis: jos neatsakingumą ir tyčinį galimų pasekmių keliančių grėsmę tiek pačios nubaustosios, tiek kitų asmenų gyvybei ar jų sveikatai, tiek jų turtui dėl jos padarytų veiksmų ignoravimą, kas ne lengvina, o sunkina jos padėtį.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas skiriant nuobaudą L. A. atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino, gailisi padariusi administracinį teisės pažeidimą) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą paskyrė sankcijoje numatytą artimą minimaliai baudą bei minimalią papildomą nuobaudą.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustosios advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas pareiškėjo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog L. A. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti nubaustosios atstovo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. A. atstovo advokato Tomo Saulėno apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.