Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, įsidarbinti ir tęsti darbą.

Bendrovės „If P&C Insurance AS“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš J. G. ir E. S. solidariai priteista 578,98 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. G., jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

E. S. nuteistas už tai, kad kartu su J. G. 2016 m. rugpjūčio 16 d., apie 00.15 val., Literatų g. 15, Vilniuje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio (J. G. neblaivumas 0,42 promilių, E. S. – 0,56 promilių), veikdami kartu, J. G. koja spyrus į parduotuvės „Senamiesčio krautuvė“ langą ir taip sudaužius lango rėmą ir stiklą - 450 Eur vertės, o E. S. pravėrus langinę, suveikus signalizacijai, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. E. S. ir J. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje E. S. ir J. G. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasikėsinimu įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą (skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodoma, jog asmenys buvo kaltinami padarę BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog E. S. ir J. G. bandė įsibrauti į vidų ar turėjo tikslą ką nors pagrobti, perkvalifikavo jų veiksmus į BK 284 straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, apie nusikalstamos veikos kvalifikacijos keitimą E. S. ir J. G. įspėti nebuvo. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį išankstinis pranešimas kaltinamajam būtinas visais atvejais, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingomis, nesvarbu, ar tokiu atveju keičiamas, ar nekeičiamas tą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, ne tik pakeitė faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (aprašytos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės), bet ir veiką kvalifikavo pagal kitą BK straipsnį (šiuo atveju BK 284 straipsnį), apie tai nepranešęs kaltinamiesiems ir tokiu būdu ne tik suvaržė jų teisę į gynybą, bet ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį. Tokie teismo veiksmai vertintini kaip esminis BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų pažeidimas, kuris lėmė neteisingo teismo nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. S. ir J. G. veiksmus pagal BK 284 straipsnį pažymėjo, jog kaltinamieji savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, kadangi išgirdęs dūžtantį langą į įvykio vietą atbėgo liudytojas L. R., triukšmą girdėjo ir jo bendradarbė; prieš tai kaltinamieji mušėsi tarpusavyje viešoje vietoje, senamiesčio gatvėje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pakako, jog patį įvykį girdėjo du žmonės ir buvo sutrikdyta tų dviejų žmonių rimtis ir poilsis po darbo (muštynės gatvėje aprašant jų veiksmus nurodytos nebuvo).Taisant pirmosios instancijos teismo procesines klaidas dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamiesiems, apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą buvo dar kartą apklausti E. S. ir J. G.. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kaltę jie pripažino visiškai, nurodydami, jog įvykio naktį vaikščiojo, ieškojo kur nusipirkti kebabų, tuomet susipyko tarpusavyje, pradėjo muštis, pora kartų sudavė kumščiais vienas kitam, mušėsi rankomis ir kojomis, o stiklą išdaužė netyčia, po ko suveikė signalizacija, jie patys niekur nebėgo ir sulaukė policijos. Nuteistieji teigė, jog yra draugai ir dažnai tarpusavyje nerimtai pasimuša. Liudytojas L. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino sėdėjęs po darbo terasoje, kuomet priėjo du vaikinai ir paklausė, kur galima įsigyti kebabų, vaikinams užėjus už gatvės vingio po 5-10 sekundžių pasigirdo dūžis, L. R. pagalvojo, kad vaikinai sudaužė kokį vazoną; po kažkiek laiko įsijungė signalizacija ir L. R. pradėjo bėgti link tos pusės. Kiti pirmosios instancijos teisme apklausti asmenys (apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnai) į vietą atvyko tik po E. S. ir J. G. veiksmų, įvykio patys nematė. Kaip matyti, E. S. ir J. G. veiksmų, kuomet jie, kaip patys nurodo netyčia, išdaužė parduotuvės langą, nematė nei vienas pašalinis asmuo. L. R., kurio rimtis ir poilsis anot pirmosios instancijos teismo buvo sutrikdyta, į įvykio vietą atbėgo tik tuomet, kai išgirdo veikiančią signalizaciją, išgirdęs stiklo dūžį į įvykio vietą jis nebėgo. Taigi pagrindo teigti, kad dėl E. S. ir J. G. veiksmų (tarpusavio muštynių ir jų metu sudužusio parduotuvės medinio lango stiklo) buvo sutrikdyta L. R. rimtis, šiuo atveju nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad triukšmą girdėjo ir liudytojo L. R. bendradarbė, apklausta pirmosios instancijos teisme ji nebuvo, tai, kad nenustatytas asmuo girdėjo, kaip dūžta parduotuvės medinio lango stiklas, dar nereiškia, jog ir šio asmens rimtis buvo sutrikdyta. Galiausiai atliktų veiksmų pobūdis (tarpusavio muštynės, kurių metu buvo netyčia sudaužytas parduotuvės lango stiklas), matant tik patiems nuteistiesiems, nors ir viešoje vietoje, nebuvo tokio masto, jog būtų buvusi sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Jokių duomenų apie pirmosios instancijos kaltinime aprašytus kaltinamųjų vandališkus veiksmus byloje nėra. Aptartos aplinkybės rodo, jog E. S. ir J. G. veiksmai, nors ir padaryti viešoje vietoje, tačiau nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – E. S. ir J. G. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). E. S. ir J. G. veiksmai, įvertinus jų pobūdį, galėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį (ar kaip nedidelis chuliganizmas pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį). Nors J. G. apeliacinio skundo šioje baudžiamojoje byloje nepateikė, jo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimamas vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. ir J. G. veiksmai išdaužiant parduotuvės stiklą nebuvo tyčiniai (abu jie nurodė, jog stiklą mušdamiesi išdaužė netyčia, šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra), jų veiksmai negali būti kvalifikuojami ir pagal BK 187 straipsnį, numatantį atsakomybę už svetimo turto sugadinimą (ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas būtent pagal BK 187 straipsnį, 1 t., 2 b. l.). Kadangi E. S. ir J. G. išteisinami, bendrovės „If P&C Insurance AS“ civilinis ieškinys dėl 578,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 23 b. l.), vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas. J. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 81 b. l.) – panaikinama. E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t, 92 b. l.), panaikinama. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su stiklo šuke, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (2017 m. vasario 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK000927), sunaikinamas kaip menkavertis (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo E. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

J. G. išteisinti pagal BK 284 straipsnį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. S. išteisinti pagal BK 284 straipsnį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bendrovės „If P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį dėl 578,98 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

J. G. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

E. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su stiklo šuke, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (2017 m. vasario 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK000927), sunaikinti.